Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Nuskambėjo „Sidabriniai balsai“... (Kultūra – ne podukra?)

Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse. Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

Tokia būtų sausa respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ pirmo (Marijampolės savivaldybės) turo statistika. Už kelių skaičių – ilgos darbo valandos, malonumas, pasiekus norimą skambesį, bendrystės jausmas koncertuojant ir, žinoma, didelis jaudulys prieš šią apžiūrą.

Teko girdėti, kad tai pirmas toks konkursas (apžiūra) Marijampolėje. Tai klaidinga informacija. Mažųjų vokalinių kolektyvų apžiūros šalyje vyko nuo 1965 metų, o 1976-aisiais joms buvo suteiktas konkurso statusas, Nacionalinis kultūros centras (tuomet Liaudies kultūros centras) dabar į „Sidabrinius balsus“ kviečia kas penkeri metai. Visada aktyviai dalyvaudavo ir nemažai laurų yra pelnę ir šio miesto, ir tuomečio rajono dainos mylėtojai. Ilgai dirbantys kolektyvų vadovai ir vyresnieji dainininkai, be abejo, tai dar prisimena, nes vokalinių ansamblių buvo daug, o laurų irgi parsivežta ne kartą. Daukšių skyriaus moterų ansamblis gyvuoja dar neseniai, bet pasirodė brandžiai.Tai bene optimaliausias, priimtiniausias klausytojams mėgėjų meno žanras. Deja, būta netrumpo tarpsnio, kai šie kolektyvai buvo lyg primiršti (kaip, beje, ir daug kas kultūros arimuose), būta nuomonių, kad tai nuobodu, skirta tik vyresniems, o ne jaunimui. Tad galima tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais šių ansamblių ne tik padaugėjo – jie tapo įvairesni, jaunų žmonių čia nemažai, o programose skamba ir modernūs, įvairiai aranžuoti, netikėti kūriniai…
Tarp Marijampolės savivaldybės kolektyvų, dalyvavusių šioje apžiūroje, taip pat nemažai gyvuojančių vos metus kitus, o iš to, kaip jie pasirodė, galima spręsti, kad (jei, žinoma, bus sąlygos) ateityje jie iš tiesų žarstys „sidabrą“… Pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtus nuostatus varžomasi trijuose turuose, atskirai vertinami solistai, kameriniai ansambliai (2–4 atlikėjai) – Marijampolėje jų nebuvo – taip pat moterų, vyrų ir mišrūs vokaliniai ansambliai. Vertinama kategorijoje, kuria kolektyvas jau įvertintas. Viena iš sąlygų – kolektyvas turi atlikti vieną kūrinį a capela, pageidautina, kad būtų orientuojamasi į lietuvių liaudies ar kompozitorių kūrybą. Vertinimo komisijai vadovavo Sintautų kultūros centro vokalinio ansamblio ir choro vadovas Deividas Kerevičius.
Pirmoje eilėje – vertintojų komisija.Buvo vertinama balais: mažiausiai surinkta 55, daugiausiai – 85 balai. Daugiau nei 70 balų surinkę kolektyvai atstovaus savivaldybei antrame ture. Tai Valavičių skyriaus moterų ansamblis „Gaja“, vadovaujamas Audronės Jusaitytės, Sasnavos skyriaus mišrus ansamblis „Melodija“, vadovaujamas Marijos Grybienės, Marijampolės kultūros centro mišrus ansamblis „Savito“, vadovaujamas Agnės Burbulienės, ir šio centro vyrų ansamblis „Sūduvietis“, vadovaujamas Artūro Grinevičiaus.
Klausytojai negailėjo plojimų visiems kolektyvams, ne vieno jų klausėsi pirmą kartą. Kūriniai buvo tikrai įvairūs ir įdomiai interpretuoti.
Apžiūroje dalyvavo ir ją pradėjo neseniai pirmą jubiliejų pažymėjęs Balsupių skyriaus moterų ansamblis „Balsė“ (vadovas Albinas Venclova), nuotaikingas ir vos neperšokęs konkursinės kartelės Daukšių skyriaus moterų kolektyvas (vadovė Dovilė Bičkauskaitė), Marija Grybienė, be jau minėto Sasnavos kolektyvo, paruošė ir Gavaltuvos skyriaus mišrų ansamblį „Lyguma“, jis varžėsi su kolektyvu iš Meškučių „Žiedė“ (vadovas Artūras Petraška) ir Liud­vinavo skyriaus „Bravo“ (vadovė Jurgita Stražnickaitė).
Laimėtojams belieka palinkėti sėkmės, o visiems kitiems, ypač neseniai susikūrusiems – tobulėjimo.

Nijolė LINIONIENĖ

Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Komentarai baigti.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.