Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Valdžia ir politika – neatsiejamos lietuviškos žiniasklaidos sistemos dalys

Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras.
Iš naujo formavosi aukščiausios valdžios institucijos, kūrėsi rinkos ekonomika, privatizavosi ir steigėsi įmonės. Keistis teko ir žiniasklaidai – iš centralizuotos ir itin reguliuojamos sistemos ji žengė decentralizacijos keliu. Anksčiau kruopščiai valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės turėjo ne tik išmokti dirbti pagal Vakarų šalims būdingą modelį, bet ir pereiti naujiesiems savininkams, paisyti visuomenės informavimo įstatymų.
Žiniasklaidos tyrimų teoretikai pastebi, kad Lietuvos žiniasklaidos sistema nuo Nepriklausomybės Atkūrimo iki šių dienų įgijo poliarizuotojo pliuralistinio, demokratinio korporacinio ir liberaliojo modelių bruožų, tačiau vyraujantys yra poliarizuotojo pliuralistinio modelio bruožai. Jie būdingi ir Viduržemio jūros šalių žiniasklaidos sistemoms. Mokslininkai pastebi, kad žinia­sklaidos sistemų modeliai dažniausiai būna nulemti istorinės patirties ir leidžia suprasti žiniasklaidos sistemų funkcionavimą.

 

Analizuoja trimis dimensijomis
Žiniasklaidos sistemų modelius į poliarizuotąjį pliuralistinį, demokratinį korporacinį ir liberalųjį skiria mokslininkai Danielis C. Halinas ir Paulas Mančinis (D. C. Hallin ir P. Mancini, 2004). Pasak jų, poliarizuotas pliuralistinis modelis išsiskiria žiniasklaidos integracija į partijų politiką, silpnesne istorinės komercinės žiniasklaidos raida ir stipriu valstybės vaidmeniu. Demokratiniam korporaciniam modeliui būdinga istorinė komercinė žiniasklaida ir žiniasklaida, susijusi su organizuotomis socialinėmis ir politinėmis grupėmis, kur vyrauja santykinai aktyvus, bet teisiškai ribotas valstybės vaidmuo. Liberaliajam modeliui, mokslininkų teigimu, būdingas santykinis rinkos mechanizmo ir komercinės žiniasklaidos dominavimas. Pastebima, kad poliarizuotasis pliuralistinis modelis vyrauja Viduržemio jūros šalyse: Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, demokratinis korporacinis – žemyninėse Šiaurės Europos šalyse: Skandinavijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Liberalusis žiniasklaidos sistemos modelis vyrauja Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV ir Kanadoje.
D. C. Halinas ir P. Mančinis žiniasklaidos modelius skirsto ir kuria remdamiesi žiniasklaidos rinkos plėtros tendencijomis, ryšių tarp politinių partijų ir žiniasklaidos egzistavimu, žurnalistų profesionalumu ir valstybės kišimusi į žiniasklaidos sistemą dydžiu ir pobūdžiu.

Privatizacija reiškė laisvę
Lietuvos žiniasklaida ne tiesioginėmis, o kartais ir tokiomis priemonėmis, būna valdoma politinių veikėjų. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis 2011 m. parengęs mokslinį straipsnį „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“, kuriame išsamiai analizuoja Lietuvos žiniasklaidos sistemą apžvelgdamas ir išskirdamas jai būdingus D. C. Halino ir P. Mančinio apibrėžtus žiniasklaidos sistemos bruožus teigia, kad „formuojant teisinę, politinę, ekonominę žiniasklaidos aplinką ir žiniasklaidos savitvarkos sistemą, Lietuvos žiniasklaidos sistema įgijo poliarizuotojo pliuralistinio, demokratinio korporacinio ir liberaliojo modelių bruožų, tačiau vyraujantis yra poliarizuotojo pliuralistinio modelio bruožas“. Pasak mokslininko, tokį atitikmenį lėmė daugiausia istorinis kontekstas.
Išsivadavusios iš komunistinės santvarkos, lietuviškos žiniasklaidos tikslas buvo atsisakyti cenzūros ir politinės kontrolės. Tai sekėsi. Žiniasklaidos rinkoje ėmė rastis privatūs veikėjai, privatizavę sovietinių laikraščių, žurnalų redakcijų, televizijų turtą. Naujai susikūrusios žiniasklaidos priemonės siekė akcentuoti, kad jos – nepriklausomos, taip pažymėdamos, kad jos nėra kontroliuojamos valstybės ir partijų. Televizijų, dažniausiai retransliuojančių Vakaruose sukurtą produktą, žiūrimumas augo. Dominuoti ėmė privatūs komerciniai laikraščiai – jų skaitomumas buvo beveik 4 kartus didesnis nei dabartinės Lietuvoje veikiančios spausdintinės žinia­sklaidos. Tai laikyta didžiuliu iš sovietinės sistemos išsilaisvinusios žiniasklaidos laimėjimu, nes periodinės spaudos plėtra ir įsigalėjimas laikomas liberaliojo žiniasklaidos modelio bruožu. Tačiau tuo pat metu Lietuvos žiniasklaidos sistema įgijo ir poliarizuotojo pliuralistinio modelio bruožų, nes dėl sovietinės santvarkos egzistavimo, komercinė žiniasklaida Lietuvoje ėmė veikti ir vystytis palyginti vėlai – tik XX a. pradžioje.

Komercinė žiniasklaida Lietuvoje ėmė veikti ir vystytis palyginti vėlai – tik XX a. pradžioje.

Būdingi artimi santykiai su politiniais veikėjais
Lietuvos žiniasklaidos modelis su poliarizuotuoju pliuralistiniu tapatinamas ne tik dėl vėlyvos komercializacijos. Nepaisant siekio tapti laisva ir nepriklausoma nuo politikos ir valdžios, žiniasklaida ne tiesioginėmis (o kartais ir tokiomis ) priemonėmis tapo (ir kartais tebėra) valdoma tam tikrų politinių veikėjų. Ne tiesiogiai, kaip būdavo sovietinės santvarkos laikais, tačiau kitomis formomis. Pavyzdžiui, siekdamos gauti pinigų iš reklamos, žiniasklaidos priemonės ima skleisti palankią arba nepalankią informaciją tų reklamos užsakovų (politikų) atžvilgiu, kurie sutinka mokėti daugiau pinigų ir atvirkščiai.
Neabejoti, kad Lietuvos žinia­sklaidos sistemoje vyrauja poliarizuotojo pliuralistinio modelio bruožai leidžia D. C. Halino ir P. Mančinio pastebėjimas, kad minėtam modeliui yra būdingi artimi politinių veikėjų ir žiniasklaidos santykiai, išskirtinis žiniasklaidos dėmesys politiniam gyvenimui ir santykinai elitinis žurnalistikos pobūdis, labiau nukreiptas į besivaržančius politikus nei į plačiąją visuomenę.

Atkūrus Nepriklausomybę lietuviškos žiniasklaidos auditorija buvo maždaug 3 kartus didesnė nei dabar. Kontroliuoja per įstatymus ir pinigus
D. Jastramskis (2011) primena, kad 1996 m. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, buvo panaikinta Spaudos kontrolės valdyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir tokiu būdu atsisakyta tiesioginės Vyriausybės kontrolės žiniasklaidai. Tuo pat metu žiniasklaidos reguliavimas ir priežiūra perduota Žurnalistų etikos inspektoriui, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Tačiau tai, kad žurnalistų etikos inspektorių skiria Seimas ir kad jis bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra atskaitingi Seimui, galima teigti, jog valstybė įtaką netiesiogiai, bet žiniasklaidos valdymui vis dėlto turi. O tai, kad paramą žiniasklaidai skirsto ne tik per PVM mokesčio lengvatą, o ir konkurso būdu per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, D. Jastramskis atkreipia dėmesį, būdama viena iš didžiausių žiniasklaidos organizacijų reklamos užsakovų, valstybė (…) sureikšmino savo politinį vaidmenį žiniasklaidos atžvilgiu.
Dėl šių ir anksčiau minėtų priežasčių Lietuvos žiniasklaidos sistemai ir priskiriamas poliarizuotasis pliuralistinis modelis.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...