Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Kokią žiniasklaidą skaitome, kuo pasitikime?

Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

Savo pašnekovų klausėme, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis jie dažniausiai naudojasi? Kas lemia jų pasirinkimą? Ar jie susidūrė su faktais, kai ta pati informacija skirtingose informavimo priemonėse buvo pateikiama skirtingai?

Arūnas KAPSEVIČIUS, kraštotyrininkas, žurnalistas
Arūnas KAPSEVIČIUS, kraštotyrininkas, žurnalistas.Skaitau abu mūsų krašto laikraščius. Viename ir bendradarbiauju, jis rašo tik apie miestą, kitas „Suvalkietis“ – apie visą regioną. Man įdomu, kaip gyvena ir Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyventojai, kokios bėdos, džiaugsmai ten.
Liūdna pastebėti, kad dienraščiai nunyko, kad popierinė spauda apskritai išgyvena nykimo tendencijas. Šalies kultūrai, demokratijai spaudos tuštėjimo metas nėra geras reiškinys.
Mano tarptautinės spaudos pasirinkimas didelis. Skaitau lenkų spaudą – savaitraštį „Gazeta Wyborcza“, žurnalą „Polityka“, seku portalą www.kasparov.com., kuriame randu laisvų žmonių poziciją, palyginti gilią analizę, žvilgsnį į nūdienos reiškinius. Kodėl pirmenybę teikiu užsienio spaudai? Todėl, kad mūsų šalies laikraščiai, portalai verda savo sultyse, apie užsienio šalyse vykstančius dalykus rašo nepakankamai. Užsienio spaudoje atrandu daug daugiau informacijos apie Europos aktualijas. Jeigu geriau mokėčiau anglų kalbą, skaityčiau spaudą anglų kalba. Beje, keliaudamas po Lenkiją pastebiu, kad ten popierinė spauda daug paklausesnė, per savaitgalį nuperkama apie 200 000 egzempliorių laikraščio „Gazeta Wyborcza“. Jie skelbia tokius duomenis. Bandau skaityti spaudą ir latviškai, kažkada buvau pramokęs čekiškai. Net Baltarusijoje yra valdžios spauda ir sąlygiškai laisva, kuri bando pakritikuoti valdžią. Valdžios spauda labai pigi, apie 35 kapeikas kainuoja, laisvoji brangesnė – visą rublį. Tenka daug važinėti, tad pastebiu, jog popierinė spauda visur dar gyvuoja, bet atsiradusi tuštuma.
Mūsų šalies spaudą „nužudė“ valdžia, pakėlusi pridėtinės vertės mokestį popieriui. Spaudai teliko viena išeitis – mažinti kaštus. Ne tik periodiškumo prasme, bet ir turinio, todėl turime kur kas mažiau analitinės, tiriamosios žurnalistikos, nes laikraščių savininkai neturi galimybės sumokėti prie straipsnio ilgai dirbančiam žurnalistui. Tad tikrų, objektyvių žinių ieškau ne lietuviškoje žiniasklaidoje.
Lietuvoje perku visus kultūros žurnalus, labai džiaugiuosi „Nemunu“, „Literatūra ir menu“. Tik jiems išgyventi sunku. Pardavėja suskaičiavusi, kad šiuos leidinius Marijampolėje perka vos keli žmonės. Raginu visus palaikyti kultūrinę spaudą. Dar pirkdavau žurnalą „Veidas“, man patikdavo analitiniai straipsniai.
Per televiziją žiūri tik LRT Plius – kultūros kanalą ir „Info TV“.
Kaip atsirenku informaciją? Turiu pasakyti, kad nuo vaikystės buvau neramus vaikas, ieškojau tos tiesos. Su tėvu klausydavome „Amerikos balsą“, lygindavau informaciją. Tiesa yra kažkur per vidurį. Prisimenu tokią juokingą situaciją, kai Šiauliuose nuo šlaito nusirito vagonas. Visos žiniasklaidos priemonės, teikdamos informaciją, nurodė skirtingą šlaito aukštį. Kažkam baigėsi kantrybė ir pamatavo tą šlaitą. Paaiškėjo, kad nė vienas šaltinis nenurodęs teisingai. Todėl norėdamas atrasti tiesą, turi lyginti kelis šaltinius ir mąstyti savo galva. Analitiškumas turi gyventi kiekviename žmoguje.

Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas
Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.Skaitau beveik visus šalies laik­raščius. „Respubliką“, „Lietuvos rytą“, „Kauno dieną“. Kartais prigriebiu savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, anksčiau skaitydavome dar „Nemuną“, „Literatūrą ir meną“. Skaitau savo krašto laikraščius „Suvalkietį“ ir „Miesto laikraštį“. Aišku, kad nuolatos susiduriu su faktais, jog ta pati žinia skirtinguose leidiniuose interpretuojama skirtingai. Pakanka palyginti „Respubliką“ ir „Lietuvos rytą“. Žinios šiuose laikraščiuose skiriasi kaip diena ir naktis. Televizija – taip pat. Jeigu nori surasti tiesą, turi žiūrėti visas televizijas. Kodėl taip yra? Manau, dėl to, kad kažkokiais tikslais norima primesti vieną ar kitą nuomonę. Kažkam kažko reikia, todėl formuoja savo kryptį, pradedant ideologija, politika, baigiant verslu. Tai gyvenimo žaidimai, kurių mes nenorėtume.
Kaip nepasiklysti žinių labirintuose? Tiesą padeda atsirinkti daugelio šaltinių turėjimas. Aišku, privalai ir pats mąstyti. Anksčiau buvo viena partija, žinodavome, iš kurios pusės sklinda ideologija, melas. Dabar turime keliolika partijų, ir kiekviena turi savų interesų, priežasčių apgaudinėti, sukčiauti. Tokiame kontekste ir reikia vertinti informaciją. Visi nori primesti savo nuomonę, o mes turime atsirinkti tiesą, jeigu ji mums svarbi.

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.