Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Teisininkų distribucija Lietuvoje

„Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Turint omenyje, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisininkų skaičius yra reguliuojamas, įdomu pažvelgti, kaip šis teisininkų skaičius pasiskirsto trijų didžiausių Lietuvos miestų kontekste.

Remiantis „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje veiklą vykdė 2130 advokatų. Apie 66 % Lietuvoje veikusių advokatų savo paslaugas teikė šalies sostinėje. Turint omenyje, kad Vilniuje gyvena per 536 tūkstančius gyventojų, o Vilniaus apskrityje veikia 1288 advokatai, tai reiškia, kad vienam advokatui tenka šiek tiek per 400 asmenų. Kaunas taip pat gali pasigirti turintis ganėtinai didelį advokatų skaičių lyginant su kitais miestais. Šiame mieste savo paslaugas 2016 m. teikė 281 advokatas, arba 14% visos Lietuvos advokatų. Kauno apskrityje vienam advokatui tenka per 1 tūkstantį gyventojų. Nors Kaunas skaičiuoja per 286 tūkstančius gyventojų, o tai sudaro apie 1,8 karto mažiau nei Vilniuje, tačiau vienam advokatui tenka daugiau nei du kartus daugiau aptarnaujamų asmenų, t. y. per 1 tūkstantį miesto gyventojų. Klaipėdoje situacija panaši kaip Kaune. Uostamiestyje, kuriame gyvena per 148 tūkstančiai gyventojų, 2016 m. buvo užfiksuoti 145 praktikuojantys advokatai (tai yra 8% visos Lietuvos advokatų). Jiems tenka virš 1 tūkstančio aptarnaujamų asmenų.

Reikia pažymėti, kad Vilnius pirmauja ir teikiančių paslaugas notarų skaičiumi. Vilniuje veikiančiuose 39-uose notarų biuruose dirba 51 notaras ir kiekvienam iš jų tenka apie 10 tūkstančių aptarnaujamų asmenų. Tai daugiausiai praktikuojančių notarų turintis miestas. Tuo tarpu Kaune šis skaičius mažesnis. Laikinojoje sostinėje veikia 24 notarų biurai, kuriuose dirba 29 notarai. Visgi, aptarnaujamų asmenų skaičius tenkantis vienam notarui skiriasi nedaug ir išlieka panašus kaip ir Vilniuje – apie 10 tūkstančių asmenų. Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje 14-oje notarų biurų dirba 18 notarų, o kiekvienam iš jų tenka per 11 tūkstančių aptarnaujamų asmenų. Tai reiškia, kad mažiausiai gyventojų iš trijų didmiesčių turinčioje Klaipėdoje vienam notarui tenka daugiau aptarnaujamų asmenų nei kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune.

Visus Lietuvos notarus galite rasti Teisės Vartai teisininkų paieškos platformoje: https://teisesvartai.lt/notarai/

Statistika kiek kitokia palyginus vienam anstoliui tenkančių aptarnauti gyventojų skaičių trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1R –7 „Dėl Lietuvos antstolių sąrašo sudarymo ir paskelbimo“ Lietuvoje į antstolių sąrašą buvo įrašyti 118 asmenų. Dėl didžiausio gyventojų kiekio, Vilnius gali pasigirti savo mieste turintis 29 antstolius. Tuo tarpu Kaune veikia 16 antstolių, o Lietuvos uostamiestyje – 13. Vilniuje vienam anstoliui tenka apie 18,4 tūkstančio, Kaune – apie 17,8 tūkstančio, o Klaipėdoje vos 11,3 tūkstančio aptarnaujamų gyventojų antstoliui. Tai reiškia, jog nors atotrūkis tarp Vilniaus ir Kauno neatrodo labai didelis, Klaipėdoje vienam anstoliui tenkančių aptarnauti gyventojų skaičius yra ženkliai mažesnis nei minėtų pirmų dviejų miestų atžvilgiu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausias skaičius advokatų, notarų ir antstolių veikia Lietuvos sostinėje, kurioje gyvena daugiausiai gyventojų. Antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas antrą vietą užima ir veikiančių teisininkų šalyje atžvilgiu. Klaipėda, būdama trečiu šalies miestu pagal plotą ir gyventojų skaičių turi mažiausiai praktikuojančių teisininkų, lyginant su Vilniumi ir Kaunu. Klaipėdoje veikiantiems notarams tenka didesnė, o veikiantiems anstoliams gerokai mažesnė aptarnaujamų asmenų dalis nei kituose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje bei Kaune.

Kaip jau buvo minėta, visus šiuos teisininkus galite rasti TeisesVartai.lt platformoje. Sistema suskirstė visus Lietuvos advokatus, notarus, antstolius pagal miestus, tad gyventojai gali labai greitai susirasti artimiausią reikiamų teisininkų biurą.

 

 

Komentarai baigti.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.