Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Supratau: kovojame ne su ligomis, o su simptomais

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje įvykdoma savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmonių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vieno dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. PSO prognozavo, jog iki 2020 metų depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri paveikė jau daugiau nei 350 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus ligos kelias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus.

Tai, kas slepiasi už komiko vardo
Komikas Airidas Jankus teigia, kad norint įveikti depresiją svarbiausia nenuleisti rankų ir nuosekliai rūpintis savo sveikata. Asmeninio archyvo nuotraukaA. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia.
A. Jankus nuo pat mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas berniukas jis suvokė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme šiame milžiniškame pasaulyje. Buvęs fiziškai aktyvus vaikas Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, bet viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias problemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas klaipėdietis tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo klaipėdietį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu
Depresija nesusergama prabudus ryte blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, kad kartais taip gali būti. Vis dėlto daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Šis sutrikimas gali vystytis nuo kelių savaičių iki keleto metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai yra įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, prislėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, kad kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos.
Atlikti tyrimai rodo, jog dažniausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45 metų. Vilniaus universitete studijuojančio Airido savijauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klaipėdos persikėlė gyventi į perspektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturinčių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėjimas savo jėgomis ir pačiu savimi, dingęs apetitas, nuolatinis kūno raumenų trūkčiojimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėpti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.

Vienas neapdairus veiksmas ir nokautas
Šios psichologinės ligos gydymas yra trejopas: psichotropiniais vaistais, psichoterapija ir psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija. Iš pat pradžių skirtas gydymas psichoterapija greitai pastatė vyruką ant kojų, tačiau dėl to jis padarė didžiausią klaidą, daromą kone visų sergančiųjų, – apsidžiaugė staigiu pagerėjimu ir atsisakė specialistų pagalbos. Visa kova su depresija primena kovą bokso ringe – įsiveržimas į priekį, nokautas, įsiveržimas į priekį, nokautas. Airidas atsipalaidavo, nuleido rankas ir buvo nokautuotas, tad teko grįžti pas specialistus ir tęsti pradėtą gydymą.
Ligos gydymas, visai kaip ir jos vystymasis, gali trukti mėnesį, pusmetį ar net metus, visa tai priklauso nuo ligos sunkumo. Airidui buvo nustatyta sunki depresijos forma, kurią jis trejus metus gydėsi psichoterapija, tačiau pastarąjį pusmetį palaikyti emocinį stabilumą jam padeda vartojami gydytojo paskirti antidepresantai bei papildai.

(Ne)sustabdomas užburtasis ratas
Ne paslaptis, jog sveikata ir emocijos yra tiesioginio proporcingumo ryšiais susaistyti sveikatingumo matai. Kuo labiau slepiame savo jausmus ir emocijas, tuo didesnėmis sveikatos problemomis tai atsiliepia. Šių ryšių egzistavimu ir tvirtumu Airidas įsitikino savo kailiu. „Visada buvau uždaras, dažniausiai viską sugerdavau kaip kempinė, bet juk net ir pati didžiausia kempinė kažkada persipildo ir turi iš savęs išleisti visą susikaupusį vandenį. Mano atveju, vanduo ištekėjo fizinio skausmo pavidalu“, – savo tuometinę būseną įvardija vaikinas. Prieš ketverius metus atsiradusios ir iki šiol besitęsiančios problemos su klubų sąnariais, nugara ir pečiais buvo tarsi atsakas į „kempinės“ gyvenimo būdą. Fizinio skausmo problemos įsukdavo į užburtą ratą – „tau skauda, nes depresuoji ir depresuoji, nes skauda.“ Begalės atliktų tyrimų rezultatai neatskleisdavo problemų priežasčių, kol galiausiai buvo prieita prie išvados – visa tai yra psichologinių problemų padariniai.
Sunku išvardinti visas milijonus žmonių paveikusios ligos priežastis, bet, anot specialistų, dažna depresijos priežastis yra alkoholis – priemonė nuotaikai pakelti ir kartu nusiraminti, bet dažniausiai tai tik dar labiau pablogina esamą situaciją. Alkoholis bakalauro studijų studento gyvenime atsirado dar jam būnant paaugliu, tuomet buvo pradėtas tiesti dar vienas kelias depresijos link šalia „kempinės“ gyvenimo būdo. Alkoholį vyrukas vartodavo ne itin dažnai, tačiau labai dideliais kiekiais, todėl įvairiausių švenčių bei vakarėlių jis, dabar net ir labai norėdamas, prisiminti negali. Komikas nedrąsiai prisipažįsta, jog nuo 21-erių jis kartu su daugybe jaunų, į jį panašių žmonių lankosi anoniminių alkoholikų (AA) grupės susitikimuose ir kovoja su šia priklausomybe. Iš pradžių eiti į AA susitikimus buvo nedrąsu, o visuomenėje susidaręs įspūdis apie anoniminių alkoholikų grupes ir joms priklausančius asocialius asmenis drąsos nesuteikė. Atsisakyti alkoholio Airidą paskatino kitą rytą po vakarėlio kankinančios moralinės pagirios, kartais užsitęsiančios iki kelių savaičių ir tik dar labiau gramzdinančios į neviltį.
Šiandien Airidui 24-eri. Jis trejus metus sėkmingai dirba komiku, veda interneto tinklalaides ir jau metus nevartoja alkoholio. Vyrukas pamažu pradeda jausti gyvenimo teikiamus malonumus ir džiaugsmą. Žinoma, jį vis dar kankina didelės ir dažnos nuotaikų kaitos, bet tai yra normalu. Bėgant laikui viskas susitvarkys, tačiau blogiausia jau praeityje. Nuolat vartojami specialūs vaistai, konsultacijos su psichologu, atvirumas ir drąsa kalbėti apie savo problemas padeda nesuklupti ir kaip tik prideda pasitikėjimo savimi. Svarbiausia, nebijoti kreiptis ir norėti sulaukti pagalbos, nes vos atsipalaiduosi ir nuleisi rankas – būsi nokautuotas.

 

 

 

 

 

 

Užs. 142.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žiedinė ekonomika – jau ne apie mus. Ji – apie vaikus ir anūkus

    2021-10-16Žiedinė ekonomika – jau ne apie mus. Ji – apie vaikus ir anūkus
    „Mes iki senatvės gal dar turėsime vandens ir maisto. O mūsų vaikams jau gali būti dėl to didelių problemų“, – pokalbio metu pasvarstė bičiulė Dalia. Išties – visas mąstantis pasaulis supranta, kad ateis metas, kai išseks nafta, kad bus sunku atgaivinti nualintą dirvožemį, o vandens problema jau ir šiandien kai kuriose šalyse yra didžiulė. Bendraujant su pašnekovais, išsiskiria jaunimo pozicija: jie, atrodo, puikiai suvokia, kas jų laukia ateityje, jei šiandieniai – tiek pasaulio galingųjų, tiek valstybių vadovų, tiek ir kiekvieno mūsų – sprendimai gamtosaugos klausimais bus tik „paviršiniai“. Ar jaučiamės kalti, kai už keletą eurų nusiperkame pakuotę su tūkstančiu polietileninių maišelių kasdieniniams ...
  • Ir lietaus vanduo gali būti įdarbinamas

    2021-10-16Ir lietaus vanduo gali būti įdarbinamas
    Kazlų Rūdoje veikianti įmonė UAB „IKEA Industry Lietuva“ taip pat daug dėmesio skiria tvarumui ir žiedinei ekonomikai. Liepos mėnesį buvo baigtas milijono vertės aplinkosauginis projektas – įrengtas 70 metrų kaminas, padedantis didinti kvapų sklaidą ir dar labiau sumažinti jų koncentraciją aplink esančiame rajone. Tuomet „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė sakė: „Rūpinamės savo verslo tvarumu, nuolat įgyvendiname aplinkosaugos gerinimo projektus. Siekiame, kad gyventojai jaustųsi patogiai ir komfortiškai savo mieste.“ UAB „IKEA Industry Lietuva“ tvarios plėtros vadovė Emilija Jelisejevienė sako, kad įmonė gamina medžio drožlių plokštę, kuria aprūpina ne tik Kazlų Rūdos baldų gamyklą, bet ir didžiąją daugumą Lietuvos baldų gamintojų, ...
  • Drauge su negalią turinčiais žmonėmis dirbantis treneris: jie primena, kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime

    2021-10-16Drauge su negalią turinčiais žmonėmis dirbantis treneris: jie primena,  kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime
    Negalią turintys žmonės ir jų šeimos nariai dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir ribotomis integracijos visuomenėje galimybėmis. Tačiau drauge su jais dirbantys specialistai ir savanoriai užtikrinti, kad negalia nekliudo aktyviai leisti laisvalaikį, užmegzti naujas pažintis ir taip praplėsti savo akiratį. Pasak jų, darbas drauge su negalią turinčiais žmonėmis, jų šeimos nariais suteikia naujų ir naudingų patirčių patiems užsiėmimų organizatoriams. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį Praėjusiais metais Šakių mieste prasidėjęs ir iki šiol tebesitęsiantis projektas „Negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių integracija į visuomenę“ skirtas skatinti socialinę atskirtį patiriančių ir negalią turinčių žmonių, jų šeimos narių integraciją ir didinti jų užimtumą. Šakių miesto ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.