Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Požiūris, kad atsiliekame nuo pasaulio žiniasklaidos – tik skeptikų deklaruojama klišė (Eksperto komentaras)

 

Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkasŽurnalistikos ir žiniasklaidos viena svarbiausių ir netgi unikali misija – oponuoti valdžiai. Tai reiškia – ne tik valdžioje esantiems politikos žmonėms, bet ir verslui, ypač stambiam, kitoms valdžios ir galios siekiančioms grupėms.
Džiaugiuosi, kad mūsų žiniasklaida – spauda, radijas, televizija – visada buvo tarp drąsiausių. Ypač išskirčiau laiką, kuomet siekėme Nepriklausomybės 1990 m. ir pagaliau ją atgavome. Sausio įvykius ir tai, kad apskritai pirmieji atgavome Nepriklausomybę, labai daug lėmė viešas žodis žiniasklaidoje. Radijas, valstybinė televizija pirmieji ėmė dirbti kaip nepriklausomi, dar iki to, kol jiems buvo suteiktas toks statusas.
Netgi sovietiniais metais daugelis tuometinių visuomenės informavimo priemonių turėjo noro ir įstengė oponuoti valdžiai. Dažnai buvo bandoma pasakyti daugiau, negu leidžia valdžia. Turime vienas seniausių Europoje pogrindinės spaudos tradicijas. Jos nebuvo apmirusios ir sovietiniais metais. Taigi visada buvome ir esame už laisvą žodį.
1995–1996 metai buvo ypatingi. Griuvus atgyvenusiai sistemai, žurnalistai bei jų organizacijos iš karto ėmė rūpintis, kaip įteisinti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Buvo kuriamas savireguliacijos mechanizmas – tuo metu priimtas Visuomenės informavimo įstatymas, įsteigta etikos inspektoriaus tarnyba, Spaudos rėmimo fondas. Atsinaujino ne tik valstybinė televizija, bet ir visiškai nepriklausomi kanalai, radijo stotys. Skubėjome „atsidalinti“ su valdžia. Laikraščių savininkais daugeliu atveju, ypač regionuose, tapo patys žiniasklaidos darbuotojai.
Kuriant savus įstatymus, tampant nepriklausomais, 1996 m. mums talkino Švedija, Suomija, Vokietija – kvietė į seminarus, mokymus, dalijosi patirtimi. Tapome pažangūs Europos mastu ir stengiamės neužleisti šių pozicijų.
Pagal laisvės indeksą, kurį sudarinėja organizacija „Reproteriai be sienų“ („Freedom house“), įsikūrusi JAV, užėmėme vieną pirmaujančių pozicijų. Gerokai lenkėme estus ir latvius. O ir dabar šiame sąraše nuolat užimame garbingą vietą – iš 180 šalių paprastai būname tarp 20 ir 30 pozicijos.
Požiūrį, kad atsiliekame nuo pasaulio žiniasklaidos, laikau tik skeptikų deklaruojama kliše. Pavyzdžiui, pagal minėtą laisvės indeksą dažniausiai lenkiame didžiąsias valstybes – Didžiąją Britaniją, Prancūziją, JAV.
Žinoma, yra ir kiti kriterijai. Tačiau ir pagal juos nesame labai atsilikę. Pavyzdžiui, Britanijoje – be galo daug bulvaro, menkaverčio rašymo. Neteisėtų pokalbių klausymosi ir jų viešinimo – mums iki tokios „kultūros“ dar toli. Taip, tai drąsu, tačiau būdai turi būti pakankamai kultūringi, o tikslas pateisinantis priemones.
Nors ir Britanijoje yra visko. BBC transliuotojas – kultūra, solidumu neprilygstamas flagmanas. Visgi net patiems britams kartais atrodo pernelyg konservatyvus. Vis dėlto puiku, kad jis pakankamai vietos skiria regionų žiniasklaidai, pasaulio naujienoms.
Vis dėlto, mano manymu, artimiausias mums – skandinaviškas modelis. Ko iš jų galime pasimokyti? Sugebėti atsiplėšti savo požiūriu nuo vienokią ar kitokią galią turinčių grupių ir žmonių, turėti savitą, niekieno, jokių draugysčių ir simpatijų nelemiančią nuomonę. Pernelyg glaudus santykis su politikais ar verslu žurnalistui nepadeda. Turėtų pagaliau ir Lietuvoje įsivyrauti tendencija, kad politika, verslas, žiniasklaida neieškotų sąlyčio taškų. Tik tuomet žiniasklaida gali būti kokybiška. Kol kas mūsų šalyje politikams priklauso netgi kai kurie spaudos leidiniai – tai labai neigiamai vertintina tendencija.
Galime pasimokyti iš Skandinavijos šalių požiūrio: žurnalistika – tiesiog geros reputacijos verslas. Taip pat rimto, atsakingo požiūrio ir noro parodyti žmonėms, kas dedasi pasaulyje, kuo jis gyvena, kalbėti apie globalias problemas. Taip, mūsų televizijų biudžetas gerokai mažesnis už, tarkim, Švedijos. Bet ir ten jis… gana ribotas. Nepaisant to, daugybė žurnalistų patys vyksta į užsienio šalis ir kuria reportažus apie tai, kuo žmonės gyvena, apie globalias problemas. „Mes norime švedams parodyti pasaulį jų pačių akimis, o ne tenkintis pirktine produkcija. Norime, kad patys matytų ir susidarytų nuomonę“, – sako švedų žurnalistai. Taip stiprinamas ir tautinis identitetas. Lietuvoje tokių tradicijų ir ambicijų dar turime mažai. Taip pat Skandinavijos šalyse požiūris į valdžią ir verslą gal kiek kritiškesnis, negu kol kas yra pas mus.
Dar įdomu, kad Skandinavijos šalyse valstybė paremia silpnesnę regione esančią žiniasklaidos priemonę – kad ji neužgestų, kad būtų įvairovė.
Na, bet mes taip pat stengiamės, yra puikių žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų. Manau, šiandien vienas aktualiausių dalykų – iki galo įsisąmoninti, kad žiniasklaida nėra galios propagavimo įrankis. Tai tiesiog verslo modelis.

 

Komentarai baigti.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.