Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaidos atskaitingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje (Žvalgomasis tyrimas)

2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

Daugiau kaip tris dešimtmečius vertinęs visuomenės informavimo priemones ir tyręs jų vaidmenį visuomenėje, K. Ž Bertrandas yra labiausiai siejamas su jo paties išplėtota žiniasklaidos atsakomybės visuomenei koncepcija. Jo parengtos „Žiniasklaidos atskaitingumo sistemos“ apima per 100 priemonių, skirtų stiprinti žiniasklaidos socialinę atsakomybę ir žmonių pasitikėjimą žiniasklaida.
Tos priemonės yra dokumentai, kuriais naudojasi žurnalistai etikos klausimams spręsti (pvz., etikos kodeksai), žmonės, kurie aptaria žiniasklaidos klausimus (ombudsmenai, žiniasklaidos kritikai), komisijos sudarytos ginčams spręsti ir kt. Pagal šias priemones ir dabar atliekami vertinamieji žiniasklaidos priemonių tyrimai.

Svarbi ne tik įstatyminė bazė, bet ir moralinė atsakomybė
Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.Vis dėlto, mokslininko manymu, daug lemia ne tik vidaus savireguliacijai skirti dokumentai, bet ir bendra žiniasklaidos ir visuomenės veikla. Svarbūs yra laiškai redaktoriui ir požiūris į juos, susitikimai su visuomene.
Siūlydamas šias priemones, K. Ž. Bertrandas pastebėjo, jog įprasta kalbėti apie keletą būdų žiniasklaidai gerinti. Vieni teigia, jog tik laisvė, „rinka“, gali išspręsti problemas, žmonės patys privalo spręsti, kas jiems patinka, o kas – ne. Kiti teigia, jog galima kliautis tik įstatymais ir reglamentais; nes rinka, palikta viena, veda į chaosą ir išnaudojimą, tačiau pastaruoju metu plėtojama trečioji teorija – mintis, jog kokybė privalo būti pagrįsta rinkos, įstatymo ir etikos deriniu.
Anot autoriaus, rinka, įstatymas ir etika yra „trys stulpai, palaikantys žiniasklaidos sistemą“. Taigi, mokslininkas neatmetė įstatymo vaidmens siekiant žiniasklaidos kokybės. Jis vis dėlto nesvarstė valstybės kaip partnerio šiame procese, o siūlė tokias žiniasklaidos kokybės gerinimo priemones, kurios būtų nepriklausomos nuo valdžios.
Yra labai svarbu be valstybės kišimosi užtikrinti žiniasklaidos kokybę – būti atsakingiems prieš visuomenę. Žiniasklaidos priemonės privalo būti savanoriškos, t. y. turėti ne tik įstatymo nulemtą, o ir moralinę didžiulę atsakomybę. Atskaitingumas yra daugiau negu savireguliacija, nes partneris yra visuomenė, kuriai žiniasklaida tarnauja ir iš kurios valgo duoną. Būtent skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai padeda stebėti, vertinti žiniasklaidą, teikia jai grįžtamąjį ryšį.
Palaikyti grįžtamąjį ryšį padeda viešasis redaktorius
Tarp Ž. K. Bertrando siūlomų, grįžtamąjį ryšį teikiančių žinia-sklaidos atskaitingumo priemonių yra ombudsmenas, kartais vadinamas viešuoju redaktoriumi arba skaitytojų atstovu. Tai redakcijos nusamdytas asmuo, dažniausiai turintis didelę žurnalistinę patirtį ir nusipelnęs kolegų pagarbos, su kuriuo pasirašoma terminuota sutartis, teikianti plačius įgaliojimus laisvai veikti, tirti redakcijos veiklą „iš vidaus“ ir rezultatus viešai skelbti. Kiekviena redakcija pati nusistato tokio viešojo redaktoriaus įgaliojimus.
Tarptautinė naujienų ombudsmenų organizacija („Organization of News Ombudsmen“) pateikia tokį apibrėžimą: „Naujienų ombudsmenas gauna ir tiria laikraščio skaitytojų, radijo stoties klausytojų arba televizijos žiūrovų nusiskundimus apie naujienų nušvietimo tikslumą, sąžiningumą, nešališkumą ir taktiškumą. Jis arba ji rekomenduoja atitinkamas pataisos priemones arba atsakymus, kurių tikslas yra ištaisyti arba patikslinti naujienų pranešimus.“
Ombudsmenų institutas kildinamas iš 1809 m. Švedijos konstitucijos. Žiniasklaidoje ombudsmenų institucija išsiplėtojo XX a., Skandinavijos ir kai kuriose kitose šalyse ji veikia ir dabar.
JAV laikraštyje „The New York World“ įkurtas „Tikslumo ir garbingo elgesio biuras“, Tokijo (Japonija) laikraštyje „Asahi Shimbun“ įsteigtas komitetas skaitytojų nusiskundimams tirti. Šiandien Naujienų ombudsmenų organizacija vienija ombudsmenus iš 15 valstybių. Iš Baltijos šalių šia patirtimi naudojasi Estija.

Skaitytojai vertina skaidrumą, atvirumą, viešą klaidų ištaisymą
Skandinavijos žiniasklaida taiko aukštesnius atskaitingumo prieš skaitytojus reikalavimus.Žvalgomąjį žiniasklaidos atskaitingumo tyrimą, pavadintą „Atvirumas ir atskaitingumas: globalių žiniasklaidos rengėjų skaid-rumo tyrimas“ surengė Marylando universitete įsikūręs „Tarptautinis žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centras“. Tyrėjų komanda – 21 žurnalistikos studentas, jų dėstytojas ir centro darbuotojai ištyrė 25 pasaulyje žinomų naujienų ruošėjų veiklą. Taikydami kiekybinės ir kokybinės analizės metodus, jie išnagrinėjo ir įvertino naujienų rengėjų skaidrumą penkiais atžvilgiais: pasirengimas atvirai taisyti klaidas; atvirumas apie korporacijų nuosavybę; atvirumas apie interesų konfliktus; atvirumas apie redakcijos nuostatas, atvirumas skaitytojų pastaboms bei kritikai.
Tyrimas parodė, jog skaidriausiai ir atskaitingiausiai dirba britų laikraštis „The Guardian“ ir amerikiečių „The New York Times“, o mažiausiai skaidriai ir atskaitingai – britų televizijos stotis „Sky News“ ir amerikiečių savaitinis žurnalas „Time“.
Kelios kitos tyrimo išvados: dauguma naujienų rengėjų svetainių teikia informaciją apie savininkus, bet nėra linkę atskleisti kitų jų turtinių interesų; dauguma naujienų rengėjų teikia galimybę skaitytojams pateikti savo nuomonę laiškais redakcijai, komentarais, tiesiogiai susirašinėjant su žurnalistais. Mažiau, negu pusė leidinių interneto svetainių viešai ištaiso savo klaidas. Dauguma naujienų rengėjų nėra linkę atskleisti visuomenei, kaip veikia jų redakcinis procesas. Tik kelios redakcijos skaitytojus supažindina su savo profesinės etikos normomis.

Žvalgomasis žiniasklaidos atskaitingumo tyrimas Lietuvoje
Naudojantis Marylando universiteto tyrimo patirtimi, pirmą kartą atliktas Lietuvos, taip pat Latvijos bei Švedijos atrinktos periodinės spaudos žvalgomasis tyrimas. Siekta nustatyti, kokios atskaitingumo idėjos ir kaip plačiai yra taikomos šių šalių žiniasklaidoje.
Žiniasklaidos skaidrumas ir atskaitingumas nėra dažnai aptariama tema Lietuvos viešojoje erdvėje. Viena priežastis yra stoka susistemintos informacijos apie žiniasklaidos veiklos praktikas.
2007 m. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliktas žiniasklaidos skaidrumo tyrimas atskleidė, kad verslininkų nuomone, mažiausiai skaidri iš visų žiniasklaidos priemonių yra nacionalinė spauda. Šio tyrimo rezultatai paskatino TILS žengti tolesnį žingsnį – inicijuoti lyginamąją Lietuvos, Latvijos ir Švedijos žiniasklaidos skaidrumo studiją.
Tyrimu siekta nustatyti, kokiais veiklos ir elgesio standartais vadovaujasi Lietuvos nacionalinė spauda ir įvertinti jos skaidrumą bei atskaitingumą, lyginant su kitomis šalimis.
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su „Transparency International“ Latvijos ir Švedijos skyriais, jį parėmė Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Jungtinių Tautų vystymosi programa Lietuvoje bei Vokietijos ambasada Lietuvoje. Tyrimą, pavadintą „Atvirumas ir atskaitingumas: globalių žiniasklaidos rengėjų skaidrumo tyrimas“, surengė Marylando universitete įsikūręs „Tarptautinis žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centras“ .

Kelios tyrimo išvados:
• Dauguma naujienų rengėjų svetainių teikia informaciją apie savininkus, bet nėra linkę atskleisti kitų jų turtinių interesų.
• Dauguma naujienų rengėjų teikia galimybę skaitytojams pateikti savo nuomonę laiškais redakcijai, komentarais, tiesiogiai susirašinėjant su žurnalistais.
• Mažiau negu pusė leidinių interneto svetainių viešai ištaiso savo klaidas.
• Dauguma naujienų rengėjų nėra linkę atskleisti visuomenei, kaip veikia jų redakcinis procesas. Tik kelios redakcijos skaitytojus supažindina su savo profesinės etikos normomis.
Pirmą kartą atliktas Lietuvos, o taip pat Latvijos bei Švedijos atrinktos periodinės spaudos žvalgomasis tyrimas, siekiant nustatyti kurios atskaitingumo idėjos ir kaip plačiai yra taikomos šių šalių žiniasklaidoje parodė, kad žiniasklaidos skaidrumas ir atskaitingumas nėra dažnai aptariama tema Lietuvos viešojoje erdvėje. Stokojama susistemintos informacijos apie žiniasklaidos veiklos praktikas.
Tyrimo metu buvo tirtas dienraščių sprendimas skaitytojus informuoti apie pasitaikančius netikslumus bei klaidas. Viešas netikslumo ar klaidos pripažinimas patikrina dienraščio įsipareigojimą tiesai ir pagarbą skaitytojui. Pasaulinė praktika rodo, jog ištaisymai taip pat didina pasitikėjimą leidiniu bei skatina skaitytojų lojalumą, o tai atsiliepia didesniais leidinio tiražais.
Vienas būdas taisyti klaidas yra skelbti ištaisymus įrėmintu tekstu aiškiai matomoje leidinio vietoje, paaiškinant, kur suklysta ir kaip yra iš tikrųjų. Peržiūrėję laikraščių produkciją per tiriamąjį laikotarpį tyrėjai rado vienintelį ištaisymą „Vilniaus dienoje“.
Dar viena svarbi skaidrumo sritis yra rašytinės elgesio normos redakcijos nariams, t. y. gairės ar orientyrai, kuriais vadovaujasi darbuotojai, kai iškyla klausimų ar neaiškumų dėl tinkamo elgesio kurioje nors situacijoje. Ypač aktualūs yra galimi interesų konflikto atvejai. Pavyzdžiui, taisyklėse aptariami atvejai, kai redakcijos darbuotojas turi finansinių interesų kompanijose, apie kurias rašo, paaiškinama, kaip neleisti asmeninėms ar šeimos investicijoms daryti įtaką redakciniams sprendimams.
Tyrėjai nerado atskirų rašytinių normų nė viename tirtame laikraštyje. Visų penkių leidinių atstovai pareiškė, jog redakcijos žurnalistai vadovaujasi šalies įstatymais ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu.
Kitas būdas informuoti darbuotojus ir skaitytojus apie redakcijos nuostatas yra skelbti redaktoriaus laiškus, kuriuose paaiškinama kokiomis vertybėmis vadovaujasi dienraščio redakcija, kokios galioja informacijos rinkimo bei rengimo taisyklės. Tiriamuoju laikotarpiu tyrėjai nerado nė vieno tokios priemonės naudojimo atvejo.
Skaidrios žiniasklaidos požymis yra jos atvirumas skaitytojams, jautrumas jų interesams, nusiskundimams, nuomonei. Redakcijos imasi iniciatyvų, skatinančių skaitytojus pasisakyti ir sudaro galimybes jiems bendrauti su žurnalistais.
Grįžtamasis ryšys arba redakcijos ir skaitytojų santykiai ištirti penkiais aspektais: ombudsmeno egzistavimas, laiškų redaktoriui skelbimas, redakcijos klausimynų ruošimas, „atvirų durų“ politika ir galimybė tiesiogiai bendrauti su žurnalistais.
Ombudsmenas, kartais vadinamas viešuoju redaktoriumi, skaitytojų atstovas arba visuomenės interesų gynėjas dažnai yra kviečiamas į redakciją iš kitur ir iš anksto sutartam laikui. Jam skirtas konkretus darbas – išklausyti visuomenės skundus redakcijos atžvilgiu, juos ištirti ir savo išvadas paskelbti laikraščio puslapiuose, nepriklausomai nuo redakcijos ar savininkų norų. Nė viename iš tirtų Lietuvos laikraščių nėra ombudsmeno pareigybės.
Kita grįžtamojo ryšio priemonė yra laiškai redaktoriui. Tai specia-li vieta laikraštyje, kur skelbiami skaitytojų pasisakymai, kritiškai vertinantys laikraščio turinį. Tiriamuoju laikotarpiu tyrėjai rado, jog vienas iš penkių laikraščių buvo išskyręs tokią vietą. „Verslo žiniose“ paskelbti septyni laiškai, kritiškai vertinantys laikraščio turinį.
Dar vienas būdas redakcijai rinkti skaitytojų vertinimus yra paruošti specialius klausimynus apie dienraštyje skelbtos informacijos kokybę – pvz., jos tikslumą bei nešališkumą – ir juos išsiuntinėti asmenims, paminėtiems laikraščio pranešimuose arba skelbti savo puslapiuose, kviečiant skaitytojus juos užpildyti. Nė vienas tirtas laikraštis tokių klausimynų neruošia.
Atskaitingomis siekiančios būti redakcijos dažnai atveria duris skaitytojams, rengia proginius arba reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvauja redakcijos darbuotojai.
Tokia „atvirų durų politika“ siekiama sudaryti galimybes skaitytojams tiesiogiai pabendrauti su žurnalistais. Penkių tirtų dienraščių atstovai informavo, kad specialių susitikimų su skaitytojais nerengia. Tačiau atstovai patikino, kad redakcijos žurnalistai susitinka su visuomene. „Verslo žinių“ atstovas pasakojo, kad redakcija priima lankytojų grupes.
Grįžtamasis ryšys taip pat užtikrinamas, jeigu skaitytojas gali pasiekti žurnalistą tiesiogiai. Redakcijos skelbia telefono numerius, elektroninio pašto adresus tai suteikia skaitytojui galimybę bendrauti su konkrečiu autoriumi.
Tirtų dienraščių politika šiuo atveju įvairuoja. Vieni žurnalistų telefonus ar elektroninius paštus skelbia, kiti laikraščiai nurodo bendrą arba skyrių elektroninio pašto adresus.
Apibendrinimas. Lietuvoje tik pradedamos diegti daugelyje Vakarų šalių praktikuojamos žiniasklaidos skaidrumo ir atskaitingumo priemonės. Laikraščiai reikalauja skaidrumo iš valstybės institutų, verslo struktūrų, visuomeninių organizacijų, todėl turėtų ir patys suteikti skaitytojams daugiau žinių apie save ir savo veiklą.

Latvijos, Lietuvos ir Švedijos dienraščių tyrimo rezultatų palyginimas
Kitu tyrimu ištirti šeši universalios tematikos dienraščiai trijose šalyse: Latvijos dienraščiai „Diena“ ir „Latvijas Avize“, Lietuvos dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respub-lika“, Švedijos dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir Svenska Dagblatet“.
Domėtasi leidinių veikla taisant kasdieninėje veikloje pasitaikančius netikslumus ir kitas klaidas.
Per tiriamąjį laikotarpį švedų dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagbladet“ tikslino įsivėlusias klaidas iš viso 26 kartus. Lietuvos ir Latvijos dienraščiai to beveik nedarė. Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad švedų leidiniuose taisymai yra laikomi priemone, padedančia išvengti klaidingos informacijos. Nepaisoma stereotipo, kad klaidų ištaisymai gadina dienraščio reputaciją.
Pastarąjį dešimtmetį savininkystės viešumas yra opi naujųjų Europos šalių žiniasklaidos problema. Nežiūrint gerai reglamentuotos įstatymų bazės, savininkystės duomenų prieinamumas yra susijęs su kliūtimis. Tai patvirtina ir šis tyrimas. Informacijos apie savininkus neteikia keturi iš šešių tirtų dienraščių. Tokius duomenis elektroninėje versijoje pateikia tik du tirti švedų dienraščiai. Tačiau nė vienas iš šešių dienraščių neteikia informacijos apie kitus savininkų leidybos ir asmeninius finansinius interesus. Tai tik patvirtina anksčiau išsakyta mintį, kad savininkystės skaidrumas ir toliau lieka neišspręsta problema.

Skandinavijos žiniasklaida taiko aukštesnius atskaitingumo reikalavimus
Bedrame tyrime nagrinėtos trijų valstybių laikraščių penkios skaidrumo sritys: ištaisymai, savininkystė, personalo politika, informacijos rengimo politika ir grįžtamasis ryšys su skaitytojais.
Skandinavų žiniasklaida dėl didesnės demokratijos patirties kelia ir taiko sau aukštesnius žiniasklaidos atskaitingumo reikalavimus.
Švedijos dienraščiai taiko daugiausia skaidrumo matavimo vienetų. Latvijos dienraščiai ir Lietuvos leidiniai atsilieka. Latvijos ir Lietuvos dienraščiai dar tik pradeda taikyti skaidrumo kriterijus, norėdami kokybiškai dirbti ir būti atsakingais prieš skaitytojus.
Skaidrumas nėra tik būdas išmatuoti žurnalistikos vertę. Jis pats sukuria pridedamąją vertę. Siektina užtikrinti žiniasklaidos kokybę ne per valdžios reguliavimą, o per atskaitingumą visuomenei. Žinia-sklaidos atsakomybė yra neatsiejama nuo atskaitingumo.
Žiniasklaidos kokybė privalo būti grindžiama rinkos, įstatymo ir etikos deriniu.
Skaidri dienraščių veikla ateities žurnalistikos pokyčiuose gali padėti puoselėti leidinių reputaciją ir išsaugoti lojalią skaitytojų auditoriją.
Parengta pagal TRANSPARENCY INTERNATIONAL Lietuvos skyrių

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...