Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaidos atskaitingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje (Žvalgomasis tyrimas)

2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

Daugiau kaip tris dešimtmečius vertinęs visuomenės informavimo priemones ir tyręs jų vaidmenį visuomenėje, K. Ž Bertrandas yra labiausiai siejamas su jo paties išplėtota žiniasklaidos atsakomybės visuomenei koncepcija. Jo parengtos „Žiniasklaidos atskaitingumo sistemos“ apima per 100 priemonių, skirtų stiprinti žiniasklaidos socialinę atsakomybę ir žmonių pasitikėjimą žiniasklaida.
Tos priemonės yra dokumentai, kuriais naudojasi žurnalistai etikos klausimams spręsti (pvz., etikos kodeksai), žmonės, kurie aptaria žiniasklaidos klausimus (ombudsmenai, žiniasklaidos kritikai), komisijos sudarytos ginčams spręsti ir kt. Pagal šias priemones ir dabar atliekami vertinamieji žiniasklaidos priemonių tyrimai.

Svarbi ne tik įstatyminė bazė, bet ir moralinė atsakomybė
Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.Vis dėlto, mokslininko manymu, daug lemia ne tik vidaus savireguliacijai skirti dokumentai, bet ir bendra žiniasklaidos ir visuomenės veikla. Svarbūs yra laiškai redaktoriui ir požiūris į juos, susitikimai su visuomene.
Siūlydamas šias priemones, K. Ž. Bertrandas pastebėjo, jog įprasta kalbėti apie keletą būdų žiniasklaidai gerinti. Vieni teigia, jog tik laisvė, „rinka“, gali išspręsti problemas, žmonės patys privalo spręsti, kas jiems patinka, o kas – ne. Kiti teigia, jog galima kliautis tik įstatymais ir reglamentais; nes rinka, palikta viena, veda į chaosą ir išnaudojimą, tačiau pastaruoju metu plėtojama trečioji teorija – mintis, jog kokybė privalo būti pagrįsta rinkos, įstatymo ir etikos deriniu.
Anot autoriaus, rinka, įstatymas ir etika yra „trys stulpai, palaikantys žiniasklaidos sistemą“. Taigi, mokslininkas neatmetė įstatymo vaidmens siekiant žiniasklaidos kokybės. Jis vis dėlto nesvarstė valstybės kaip partnerio šiame procese, o siūlė tokias žiniasklaidos kokybės gerinimo priemones, kurios būtų nepriklausomos nuo valdžios.
Yra labai svarbu be valstybės kišimosi užtikrinti žiniasklaidos kokybę – būti atsakingiems prieš visuomenę. Žiniasklaidos priemonės privalo būti savanoriškos, t. y. turėti ne tik įstatymo nulemtą, o ir moralinę didžiulę atsakomybę. Atskaitingumas yra daugiau negu savireguliacija, nes partneris yra visuomenė, kuriai žiniasklaida tarnauja ir iš kurios valgo duoną. Būtent skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai padeda stebėti, vertinti žiniasklaidą, teikia jai grįžtamąjį ryšį.
Palaikyti grįžtamąjį ryšį padeda viešasis redaktorius
Tarp Ž. K. Bertrando siūlomų, grįžtamąjį ryšį teikiančių žinia-sklaidos atskaitingumo priemonių yra ombudsmenas, kartais vadinamas viešuoju redaktoriumi arba skaitytojų atstovu. Tai redakcijos nusamdytas asmuo, dažniausiai turintis didelę žurnalistinę patirtį ir nusipelnęs kolegų pagarbos, su kuriuo pasirašoma terminuota sutartis, teikianti plačius įgaliojimus laisvai veikti, tirti redakcijos veiklą „iš vidaus“ ir rezultatus viešai skelbti. Kiekviena redakcija pati nusistato tokio viešojo redaktoriaus įgaliojimus.
Tarptautinė naujienų ombudsmenų organizacija („Organization of News Ombudsmen“) pateikia tokį apibrėžimą: „Naujienų ombudsmenas gauna ir tiria laikraščio skaitytojų, radijo stoties klausytojų arba televizijos žiūrovų nusiskundimus apie naujienų nušvietimo tikslumą, sąžiningumą, nešališkumą ir taktiškumą. Jis arba ji rekomenduoja atitinkamas pataisos priemones arba atsakymus, kurių tikslas yra ištaisyti arba patikslinti naujienų pranešimus.“
Ombudsmenų institutas kildinamas iš 1809 m. Švedijos konstitucijos. Žiniasklaidoje ombudsmenų institucija išsiplėtojo XX a., Skandinavijos ir kai kuriose kitose šalyse ji veikia ir dabar.
JAV laikraštyje „The New York World“ įkurtas „Tikslumo ir garbingo elgesio biuras“, Tokijo (Japonija) laikraštyje „Asahi Shimbun“ įsteigtas komitetas skaitytojų nusiskundimams tirti. Šiandien Naujienų ombudsmenų organizacija vienija ombudsmenus iš 15 valstybių. Iš Baltijos šalių šia patirtimi naudojasi Estija.

Skaitytojai vertina skaidrumą, atvirumą, viešą klaidų ištaisymą
Skandinavijos žiniasklaida taiko aukštesnius atskaitingumo prieš skaitytojus reikalavimus.Žvalgomąjį žiniasklaidos atskaitingumo tyrimą, pavadintą „Atvirumas ir atskaitingumas: globalių žiniasklaidos rengėjų skaid-rumo tyrimas“ surengė Marylando universitete įsikūręs „Tarptautinis žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centras“. Tyrėjų komanda – 21 žurnalistikos studentas, jų dėstytojas ir centro darbuotojai ištyrė 25 pasaulyje žinomų naujienų ruošėjų veiklą. Taikydami kiekybinės ir kokybinės analizės metodus, jie išnagrinėjo ir įvertino naujienų rengėjų skaidrumą penkiais atžvilgiais: pasirengimas atvirai taisyti klaidas; atvirumas apie korporacijų nuosavybę; atvirumas apie interesų konfliktus; atvirumas apie redakcijos nuostatas, atvirumas skaitytojų pastaboms bei kritikai.
Tyrimas parodė, jog skaidriausiai ir atskaitingiausiai dirba britų laikraštis „The Guardian“ ir amerikiečių „The New York Times“, o mažiausiai skaidriai ir atskaitingai – britų televizijos stotis „Sky News“ ir amerikiečių savaitinis žurnalas „Time“.
Kelios kitos tyrimo išvados: dauguma naujienų rengėjų svetainių teikia informaciją apie savininkus, bet nėra linkę atskleisti kitų jų turtinių interesų; dauguma naujienų rengėjų teikia galimybę skaitytojams pateikti savo nuomonę laiškais redakcijai, komentarais, tiesiogiai susirašinėjant su žurnalistais. Mažiau, negu pusė leidinių interneto svetainių viešai ištaiso savo klaidas. Dauguma naujienų rengėjų nėra linkę atskleisti visuomenei, kaip veikia jų redakcinis procesas. Tik kelios redakcijos skaitytojus supažindina su savo profesinės etikos normomis.

Žvalgomasis žiniasklaidos atskaitingumo tyrimas Lietuvoje
Naudojantis Marylando universiteto tyrimo patirtimi, pirmą kartą atliktas Lietuvos, taip pat Latvijos bei Švedijos atrinktos periodinės spaudos žvalgomasis tyrimas. Siekta nustatyti, kokios atskaitingumo idėjos ir kaip plačiai yra taikomos šių šalių žiniasklaidoje.
Žiniasklaidos skaidrumas ir atskaitingumas nėra dažnai aptariama tema Lietuvos viešojoje erdvėje. Viena priežastis yra stoka susistemintos informacijos apie žiniasklaidos veiklos praktikas.
2007 m. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliktas žiniasklaidos skaidrumo tyrimas atskleidė, kad verslininkų nuomone, mažiausiai skaidri iš visų žiniasklaidos priemonių yra nacionalinė spauda. Šio tyrimo rezultatai paskatino TILS žengti tolesnį žingsnį – inicijuoti lyginamąją Lietuvos, Latvijos ir Švedijos žiniasklaidos skaidrumo studiją.
Tyrimu siekta nustatyti, kokiais veiklos ir elgesio standartais vadovaujasi Lietuvos nacionalinė spauda ir įvertinti jos skaidrumą bei atskaitingumą, lyginant su kitomis šalimis.
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su „Transparency International“ Latvijos ir Švedijos skyriais, jį parėmė Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Jungtinių Tautų vystymosi programa Lietuvoje bei Vokietijos ambasada Lietuvoje. Tyrimą, pavadintą „Atvirumas ir atskaitingumas: globalių žiniasklaidos rengėjų skaidrumo tyrimas“, surengė Marylando universitete įsikūręs „Tarptautinis žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centras“ .

Kelios tyrimo išvados:
• Dauguma naujienų rengėjų svetainių teikia informaciją apie savininkus, bet nėra linkę atskleisti kitų jų turtinių interesų.
• Dauguma naujienų rengėjų teikia galimybę skaitytojams pateikti savo nuomonę laiškais redakcijai, komentarais, tiesiogiai susirašinėjant su žurnalistais.
• Mažiau negu pusė leidinių interneto svetainių viešai ištaiso savo klaidas.
• Dauguma naujienų rengėjų nėra linkę atskleisti visuomenei, kaip veikia jų redakcinis procesas. Tik kelios redakcijos skaitytojus supažindina su savo profesinės etikos normomis.
Pirmą kartą atliktas Lietuvos, o taip pat Latvijos bei Švedijos atrinktos periodinės spaudos žvalgomasis tyrimas, siekiant nustatyti kurios atskaitingumo idėjos ir kaip plačiai yra taikomos šių šalių žiniasklaidoje parodė, kad žiniasklaidos skaidrumas ir atskaitingumas nėra dažnai aptariama tema Lietuvos viešojoje erdvėje. Stokojama susistemintos informacijos apie žiniasklaidos veiklos praktikas.
Tyrimo metu buvo tirtas dienraščių sprendimas skaitytojus informuoti apie pasitaikančius netikslumus bei klaidas. Viešas netikslumo ar klaidos pripažinimas patikrina dienraščio įsipareigojimą tiesai ir pagarbą skaitytojui. Pasaulinė praktika rodo, jog ištaisymai taip pat didina pasitikėjimą leidiniu bei skatina skaitytojų lojalumą, o tai atsiliepia didesniais leidinio tiražais.
Vienas būdas taisyti klaidas yra skelbti ištaisymus įrėmintu tekstu aiškiai matomoje leidinio vietoje, paaiškinant, kur suklysta ir kaip yra iš tikrųjų. Peržiūrėję laikraščių produkciją per tiriamąjį laikotarpį tyrėjai rado vienintelį ištaisymą „Vilniaus dienoje“.
Dar viena svarbi skaidrumo sritis yra rašytinės elgesio normos redakcijos nariams, t. y. gairės ar orientyrai, kuriais vadovaujasi darbuotojai, kai iškyla klausimų ar neaiškumų dėl tinkamo elgesio kurioje nors situacijoje. Ypač aktualūs yra galimi interesų konflikto atvejai. Pavyzdžiui, taisyklėse aptariami atvejai, kai redakcijos darbuotojas turi finansinių interesų kompanijose, apie kurias rašo, paaiškinama, kaip neleisti asmeninėms ar šeimos investicijoms daryti įtaką redakciniams sprendimams.
Tyrėjai nerado atskirų rašytinių normų nė viename tirtame laikraštyje. Visų penkių leidinių atstovai pareiškė, jog redakcijos žurnalistai vadovaujasi šalies įstatymais ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu.
Kitas būdas informuoti darbuotojus ir skaitytojus apie redakcijos nuostatas yra skelbti redaktoriaus laiškus, kuriuose paaiškinama kokiomis vertybėmis vadovaujasi dienraščio redakcija, kokios galioja informacijos rinkimo bei rengimo taisyklės. Tiriamuoju laikotarpiu tyrėjai nerado nė vieno tokios priemonės naudojimo atvejo.
Skaidrios žiniasklaidos požymis yra jos atvirumas skaitytojams, jautrumas jų interesams, nusiskundimams, nuomonei. Redakcijos imasi iniciatyvų, skatinančių skaitytojus pasisakyti ir sudaro galimybes jiems bendrauti su žurnalistais.
Grįžtamasis ryšys arba redakcijos ir skaitytojų santykiai ištirti penkiais aspektais: ombudsmeno egzistavimas, laiškų redaktoriui skelbimas, redakcijos klausimynų ruošimas, „atvirų durų“ politika ir galimybė tiesiogiai bendrauti su žurnalistais.
Ombudsmenas, kartais vadinamas viešuoju redaktoriumi, skaitytojų atstovas arba visuomenės interesų gynėjas dažnai yra kviečiamas į redakciją iš kitur ir iš anksto sutartam laikui. Jam skirtas konkretus darbas – išklausyti visuomenės skundus redakcijos atžvilgiu, juos ištirti ir savo išvadas paskelbti laikraščio puslapiuose, nepriklausomai nuo redakcijos ar savininkų norų. Nė viename iš tirtų Lietuvos laikraščių nėra ombudsmeno pareigybės.
Kita grįžtamojo ryšio priemonė yra laiškai redaktoriui. Tai specia-li vieta laikraštyje, kur skelbiami skaitytojų pasisakymai, kritiškai vertinantys laikraščio turinį. Tiriamuoju laikotarpiu tyrėjai rado, jog vienas iš penkių laikraščių buvo išskyręs tokią vietą. „Verslo žiniose“ paskelbti septyni laiškai, kritiškai vertinantys laikraščio turinį.
Dar vienas būdas redakcijai rinkti skaitytojų vertinimus yra paruošti specialius klausimynus apie dienraštyje skelbtos informacijos kokybę – pvz., jos tikslumą bei nešališkumą – ir juos išsiuntinėti asmenims, paminėtiems laikraščio pranešimuose arba skelbti savo puslapiuose, kviečiant skaitytojus juos užpildyti. Nė vienas tirtas laikraštis tokių klausimynų neruošia.
Atskaitingomis siekiančios būti redakcijos dažnai atveria duris skaitytojams, rengia proginius arba reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvauja redakcijos darbuotojai.
Tokia „atvirų durų politika“ siekiama sudaryti galimybes skaitytojams tiesiogiai pabendrauti su žurnalistais. Penkių tirtų dienraščių atstovai informavo, kad specialių susitikimų su skaitytojais nerengia. Tačiau atstovai patikino, kad redakcijos žurnalistai susitinka su visuomene. „Verslo žinių“ atstovas pasakojo, kad redakcija priima lankytojų grupes.
Grįžtamasis ryšys taip pat užtikrinamas, jeigu skaitytojas gali pasiekti žurnalistą tiesiogiai. Redakcijos skelbia telefono numerius, elektroninio pašto adresus tai suteikia skaitytojui galimybę bendrauti su konkrečiu autoriumi.
Tirtų dienraščių politika šiuo atveju įvairuoja. Vieni žurnalistų telefonus ar elektroninius paštus skelbia, kiti laikraščiai nurodo bendrą arba skyrių elektroninio pašto adresus.
Apibendrinimas. Lietuvoje tik pradedamos diegti daugelyje Vakarų šalių praktikuojamos žiniasklaidos skaidrumo ir atskaitingumo priemonės. Laikraščiai reikalauja skaidrumo iš valstybės institutų, verslo struktūrų, visuomeninių organizacijų, todėl turėtų ir patys suteikti skaitytojams daugiau žinių apie save ir savo veiklą.

Latvijos, Lietuvos ir Švedijos dienraščių tyrimo rezultatų palyginimas
Kitu tyrimu ištirti šeši universalios tematikos dienraščiai trijose šalyse: Latvijos dienraščiai „Diena“ ir „Latvijas Avize“, Lietuvos dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respub-lika“, Švedijos dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir Svenska Dagblatet“.
Domėtasi leidinių veikla taisant kasdieninėje veikloje pasitaikančius netikslumus ir kitas klaidas.
Per tiriamąjį laikotarpį švedų dienraščiai „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagbladet“ tikslino įsivėlusias klaidas iš viso 26 kartus. Lietuvos ir Latvijos dienraščiai to beveik nedarė. Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad švedų leidiniuose taisymai yra laikomi priemone, padedančia išvengti klaidingos informacijos. Nepaisoma stereotipo, kad klaidų ištaisymai gadina dienraščio reputaciją.
Pastarąjį dešimtmetį savininkystės viešumas yra opi naujųjų Europos šalių žiniasklaidos problema. Nežiūrint gerai reglamentuotos įstatymų bazės, savininkystės duomenų prieinamumas yra susijęs su kliūtimis. Tai patvirtina ir šis tyrimas. Informacijos apie savininkus neteikia keturi iš šešių tirtų dienraščių. Tokius duomenis elektroninėje versijoje pateikia tik du tirti švedų dienraščiai. Tačiau nė vienas iš šešių dienraščių neteikia informacijos apie kitus savininkų leidybos ir asmeninius finansinius interesus. Tai tik patvirtina anksčiau išsakyta mintį, kad savininkystės skaidrumas ir toliau lieka neišspręsta problema.

Skandinavijos žiniasklaida taiko aukštesnius atskaitingumo reikalavimus
Bedrame tyrime nagrinėtos trijų valstybių laikraščių penkios skaidrumo sritys: ištaisymai, savininkystė, personalo politika, informacijos rengimo politika ir grįžtamasis ryšys su skaitytojais.
Skandinavų žiniasklaida dėl didesnės demokratijos patirties kelia ir taiko sau aukštesnius žiniasklaidos atskaitingumo reikalavimus.
Švedijos dienraščiai taiko daugiausia skaidrumo matavimo vienetų. Latvijos dienraščiai ir Lietuvos leidiniai atsilieka. Latvijos ir Lietuvos dienraščiai dar tik pradeda taikyti skaidrumo kriterijus, norėdami kokybiškai dirbti ir būti atsakingais prieš skaitytojus.
Skaidrumas nėra tik būdas išmatuoti žurnalistikos vertę. Jis pats sukuria pridedamąją vertę. Siektina užtikrinti žiniasklaidos kokybę ne per valdžios reguliavimą, o per atskaitingumą visuomenei. Žinia-sklaidos atsakomybė yra neatsiejama nuo atskaitingumo.
Žiniasklaidos kokybė privalo būti grindžiama rinkos, įstatymo ir etikos deriniu.
Skaidri dienraščių veikla ateities žurnalistikos pokyčiuose gali padėti puoselėti leidinių reputaciją ir išsaugoti lojalią skaitytojų auditoriją.
Parengta pagal TRANSPARENCY INTERNATIONAL Lietuvos skyrių

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – „Jauni ir talentingi“

    2021-08-21
    Rugpjūčio 25–29 dienomis tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, nepaisant pandemijos iššūkių, vėl džiugins ir stebins muzikos mylėtojus koncertais ypatinga, smalsumą žadinančia tema „Jauni ir talentingi“. Jau aštuntą kartą įvairiais muzikiniais akordais skambėsiantis festivalis, tapęs neatsiejama vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi Marijampolėje, vėl kviečia patirti nepamirštamų įspūdžių. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Eglė Kasteckaitė, pristatydama programą akcentavo, kad išskirtiniai koncertai vyks ne tik tradicinėse vietose – miesto parkuose, skambančiose muzikos erdvėse po atviru dangumi, bet ir netikėtose, naujai atrastose vietose, tokiose, kaip „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Savivaldybė prisideda prie miestelėnus ir svečius džiuginančio festivalio renginių, tad klausytojai kaip ...
  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.