renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kiek laisva mūsų žiniasklaida šiandien?

Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

Linas BITVINSKAS, žurnalistas
Linas BITVINSKAS,  žurnalistas. Nuotrauka iš pašnekovo albumoŠiandieninės medijos gyvena pereinamajame laikotarpyje, kai faktai maišomi su asmeniniais išgyvenimais ir pritaikomi visuomenės poreikiui. Manau, objektyvumo tradicine prasme lieka vis mažiau, nes skaitytojai nevertina tik plikų faktų – jie nori ir to, kas tuos faktus paaiškintų, todėl objektyvumo-sub­jektyvumo riba dažnai tampa vis mažiau pastebima.
Kokiais leidiniais pasitikime? Asmeniškai labiau pasitikiu ne leidiniais, o socialiniais tinklais. Manau, juose galima rasti daug daugiau objektyvumo ir „sveiko proto“, kai politiko suvalgytas kotletas priimamas ne kaip valstybinė ir vertybinė problema, o kaip bereikalingas informacinis triukšmas, užgožiantis kur kas rimtesnius sprendimus.
Dėl mano jau minėtų priežasčių sakyčiau, kad visiškai objektyvaus leidinio nerastume nė vieno, tačiau yra tų, kurie siekia objektyvumo. Turbūt kuo mažesnis leidinys, tuo objektyvumo galima tikėtis daugiau. Manau, situaciją sunkina ir tai, kad žinia ar naujiena dabar gyvuoja vos valandą dvi. Tokioje padėtyje dauguma nesivargina aiškintis, ar ji objektyvi. Deja, ir patys skaitytojai vis mažiau vertina objektyvumą. Viršų ima sensacingumas.
Reklamos davėjai, žinoma, turi įtakos nuo finansinio palaikymo priklausomai žiniasklaidai. Ypač tai jaučiasi stebint respublikinę žiniasklaidą, kuri gauna didžiuosius užsakymus, todėl neabejotinai formuoja vienokią ar kitokią poziciją į politinius, ekonominius reiškinius. Regioninė spauda nuo to mažiau priklausoma.
Ar žiniasklaidos priemonė, išlaikoma valdžios, užsiima tik šios gerųjų darbų viešinimu? Nebūtinai. Nuo valdžios priklausomi leidiniai išmoko žaidimo – tampa principingi kokiai nors nereikšmingai „blogybei“, o visa kita giriama. Tą supranta ir politikai, kad visuomenei būtų ramiau. Politikai gali pavaidinti nuskriaustuosius – štai kaip mus kritikavo, o „ant valdiškų dotacijų sėdintis“ leidinys dramatiškai vaizduoja „tiesos stulpą“. Todėl finansinė priklausomybė nuo valdžios tapo savotiškai įmantrus žaidimas, kurio paprastas skaitytojas gali ir nepastebėti. Galų gale valdžios pozicija gali būti stiprinama ne vien pagyromis, bet ir neiginiais, sakykim, nuolat kritikuojami oponentai.
Lietuvoje turbūt atėjome iki tokios ribos, kai jau niekas nėra visiškai laisvas – nei verslas, nei švietimas, nei žiniasklaida. Valstybė tarsi ir nori padėti žiniasklaidai, bet anaiptol ne todėl, kad ji būtų laisva ir žmonėms būtų lengviau prieinami leidiniai.
Viešinimo projektai padeda išgyventi spaudai, tačiau iš esmės tenkina pačią valstybinę politiką ir yra tie patys valstybiniai užsakymai, kuriuos prieš finansuodama valdžia dar pavarto kaip makaronus lėkštėje ir pasirauko – šitą finansuoti, o šito ne, o štai ant šito padažo per mažai – skirsime tik pusę to, kas prašoma. Mano manymu, visiškai laisvos žiniasklaidos dėl ribotos rinkos vis labiau mažėja.


Skirmantas ANDRIUŠIS, marijampolietis
Skirmantas ANDRIUŠIS,  marijampolietis. Nuotrauka iš pašnekovo albumoMano asmenine nuomone, šimtaprocentinio objektyvumo žiniasklaidos negali būti, kaip nebūna ir absoliučiai idealių žmonių. Visuotino interneto laikais vartotojas susiduria su informacijos patikimumo bei atrankos problema. Gebėjimas atsirinkti teisingą informaciją priklauso nuo skaitytojo (vartotojo) išprusimo bei tam tikrų vertybių suvokimo lygio. Mes sparčiai mokomės objektyvaus vertinimo patys ir esame vis mažiau patiklūs. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir gan sėkmingai perimame civilizuoto Vakarų pasaulio vertybes, tad turime kur kas daugiau alternatyvų, nei, pavyzdžiui, tam tikros netolimos kaimyninės valstybės.
Mėgstu žinių portalą „15 min.“, interneto dienraštį „Bernardinai.lt“, taip pat daug metų esu „Suvalkiečio“ skaitytojas. Manau, kad reklamos užsakovai žiniasklaidos priemonės objektyvumui turi minimalią įtaką, o kur kas didesnė problema – priklausymas tam tikrai finansinei grupei, galbūt turinčiai ne visai dorų interesų veikti tam tikrus valstybėje vykstančius procesus.
Kalbant apie valdžios išlaikomos priemonės tarnavimą valdžiai, užsiimant tik šios gerųjų darbų viešinimu, galbūt problema aktualesnė periferijoje. Valstybinė televizija ir radijas nėra patogūs valdantiesiems, ką puikiausiai parodė valdžios bandymas tam tikromis priemonėmis riboti jų veiklą.


Irena LUNSKIENĖ, politikė
Irena LUNSKIENĖ, politikė.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaTikiu, kad šiandieninėse medijose tikrai yra daug objektyvumo. Tiesiog tos žiniasklaidos, kur abejoju publikuojama tiesa, neskaitau. Net neturiu laiko tuščioms, nieko nesakančioms, neduodančioms peno apmąstymui, pažinimui publikacijoms. Aš esu vyresnės kartos žmogus, man visada maloniau skaityti laikraštį, knygą, negu žinias internete.
Pasitikiu vietine spauda ir ją skaitau, skaitau šalies spaudą, peržvelgiu portalą „Delfi“, tačiau pastebiu, kad internete daugiausia akimis tik permetame antraštes, visą straipsnį skaitome retai. Dažnai antraštės neatspindi publikuojamos medžiagos, jos būna „perspaustos“. Nežinau, kodėl taip daroma, norima bet kokia kaina priversti skaityti? Tačiau tokie „žaidimai“ skaitytojo nepritraukia. Priešingai, ugdosi netikėjimas publikuojama informacija.
Mane domina publikacijos, kaip gyvena mūsų krašto žmonės, kokių jiems kyla rūpesčių, ko trūksta, nes skaitydama galvoju, kaip aš galėčiau jiems padėti. Gal yra pamirštų, apleistų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, didesnis dėmesys. Skaitydama spaudą labiausiai vertinu šį aspektą.
Manau, kad stipriai, nepriklausomai, save gerbiančiai žiniasklaidai, reklamos davėjai įtakos neturi. Tiesiog užsakomoji medžiaga pažymima, o profesionalūs žurnalistai eina savo nepriklausomu keliu. Jeigu yra kritikuotinų dalykų, jie tai ir daro. Be to, protingas, savimi ir savo darbais pasitikintis reklamos davėjas, niekada nereikalaus iš leidinių liaupsių, nekritikavimo.
Manau, kad šiandien tikrai yra profesionalios žiniasklaidos, kuri kalba tiesą, nenusigręžia nuo skaudžiausių dalykų, nebijo kritikuoti.


Andrius VYŠNIAUSKAS, politikas
Andrius VYŠNIAUSKAS,  politikas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka.Į klausimą, ar objektyvumas įmanomas medijose, atsakyčiau, taip. Manau, kad žiniasklaida gali būti objektyvi tada, kai yra sąžininga ir vertina savo reputaciją prieš skaitytojus.
Pasitikiu didesne dalimi lietuviškos žiniasklaidos. Nacionalinės ir, be abejo, marijampolietiškos. Žiniasklaida Lietuvoje pastaruoju metu keičiasi, atsiranda daugiau konkurencijos, todėl neetiška, nesąžininga žiniasklaida praranda skaitytojus. O tie, kurie yra objektyvūs, analizuojantys faktus – užsitarnauja žmonių palaikymą.
Kokią įtaką laikraščio objektyvumui turi reklamos davėjai? Tikiu, kad žiniasklaidos priemonės objektyvumas priklauso ne nuo rek­lamos davėjo, o nuo redaktoriaus ir komandos. Jei jie geri žmonės, save gerbiantys specialistai, tai reklamdavys įtakos nepadarys.
Ar pastebite, kad žiniasklaidos priemonė, išlaikoma valdžios, užsiima tik šios gerųjų darbų viešinimu?
Manau, kad tai yra dažnai nemenka problema. Ypač savivaldoje. Anksčiau būdavo justi, kad žinia­sklaida, kuri gauna užsakymų iš valdžios įstaigų, užsidaro savicenzūros burbule. Bijo kritikuoti valdžią už negerus darbus. Tai pamažu keičiasi, nes visuomenė iš žiniasklaidos reikalauja daugiau, o ir konkurencija duoda savo. Visgi valdžios skleidžiama, mokama propaganda nėra geras dalykas. Todėl Marijampolės Antikorupcijos komisijoje, kuriai man tenka garbė vadovauti, esame diskutavę apie būtinybę valdžios užsakytus straipsnius žymėti ir viešai kaupti informaciją apie juos. Taip pat yra neblogas TS-LKD frakcijos seniūno Kosto Jankausko pasiūlymas, kad savivaldybės viešinimo lėšos būtų naudojamos proporcingai taryboje esančių frakcijų dydžiui. Tokiu atveju atsirastų nuomonių įvairovė ir platesnis požiūris į tai, kas vyksta mūsų savivaldoje. Gaila, kad valdantieji to bijo.
Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje ta žiniasklaida, kuri aklai atsiduoda reklamos davėjui, tampa jo propagandos įrankiu, todėl praranda skaitytojus. Žmonės ne kvaili. Jie atsirenka kas tikra, kas ne. Perdėta propaganda juos atbaido.
Reikėtų skaidresnių ir sąžiningesnių taisyklių, kaip yra skirstomos savivaldos ir nacionalinės lėšos informacijos viešinimui. Tikiuosi, kad nuo 2021 m., su pokyčiais nacionalinėje valdžioje, situacija kardinaliai keisis.
Į klausimą, jeigu turėčiau galimybę skirstyti reklamą, viešinimo projektus, ar nebandyčiau už tai reikalauti paklusnumo, nekritikavimo, atsakyčiau tikrai ne. Buvimas opozicijoje yra geras dalykas tuo, jog pamatai, ką valdžia daro blogai, todėl iš jų klaidų mokaisi. Valdžios noras įgyti žiniasklaidos palankumą už mokesčių mokėtojų pinigus yra klaidingas, žalingas ir blogas. Todėl mes to niekados nekartosime, esame už sąžiningumą ir efektyvumą mūsų bendruomenės lėšų skirstyme.

Paruošė Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...