Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kiek laisva mūsų žiniasklaida šiandien?

Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

Linas BITVINSKAS, žurnalistas
Linas BITVINSKAS,  žurnalistas. Nuotrauka iš pašnekovo albumoŠiandieninės medijos gyvena pereinamajame laikotarpyje, kai faktai maišomi su asmeniniais išgyvenimais ir pritaikomi visuomenės poreikiui. Manau, objektyvumo tradicine prasme lieka vis mažiau, nes skaitytojai nevertina tik plikų faktų – jie nori ir to, kas tuos faktus paaiškintų, todėl objektyvumo-sub­jektyvumo riba dažnai tampa vis mažiau pastebima.
Kokiais leidiniais pasitikime? Asmeniškai labiau pasitikiu ne leidiniais, o socialiniais tinklais. Manau, juose galima rasti daug daugiau objektyvumo ir „sveiko proto“, kai politiko suvalgytas kotletas priimamas ne kaip valstybinė ir vertybinė problema, o kaip bereikalingas informacinis triukšmas, užgožiantis kur kas rimtesnius sprendimus.
Dėl mano jau minėtų priežasčių sakyčiau, kad visiškai objektyvaus leidinio nerastume nė vieno, tačiau yra tų, kurie siekia objektyvumo. Turbūt kuo mažesnis leidinys, tuo objektyvumo galima tikėtis daugiau. Manau, situaciją sunkina ir tai, kad žinia ar naujiena dabar gyvuoja vos valandą dvi. Tokioje padėtyje dauguma nesivargina aiškintis, ar ji objektyvi. Deja, ir patys skaitytojai vis mažiau vertina objektyvumą. Viršų ima sensacingumas.
Reklamos davėjai, žinoma, turi įtakos nuo finansinio palaikymo priklausomai žiniasklaidai. Ypač tai jaučiasi stebint respublikinę žiniasklaidą, kuri gauna didžiuosius užsakymus, todėl neabejotinai formuoja vienokią ar kitokią poziciją į politinius, ekonominius reiškinius. Regioninė spauda nuo to mažiau priklausoma.
Ar žiniasklaidos priemonė, išlaikoma valdžios, užsiima tik šios gerųjų darbų viešinimu? Nebūtinai. Nuo valdžios priklausomi leidiniai išmoko žaidimo – tampa principingi kokiai nors nereikšmingai „blogybei“, o visa kita giriama. Tą supranta ir politikai, kad visuomenei būtų ramiau. Politikai gali pavaidinti nuskriaustuosius – štai kaip mus kritikavo, o „ant valdiškų dotacijų sėdintis“ leidinys dramatiškai vaizduoja „tiesos stulpą“. Todėl finansinė priklausomybė nuo valdžios tapo savotiškai įmantrus žaidimas, kurio paprastas skaitytojas gali ir nepastebėti. Galų gale valdžios pozicija gali būti stiprinama ne vien pagyromis, bet ir neiginiais, sakykim, nuolat kritikuojami oponentai.
Lietuvoje turbūt atėjome iki tokios ribos, kai jau niekas nėra visiškai laisvas – nei verslas, nei švietimas, nei žiniasklaida. Valstybė tarsi ir nori padėti žiniasklaidai, bet anaiptol ne todėl, kad ji būtų laisva ir žmonėms būtų lengviau prieinami leidiniai.
Viešinimo projektai padeda išgyventi spaudai, tačiau iš esmės tenkina pačią valstybinę politiką ir yra tie patys valstybiniai užsakymai, kuriuos prieš finansuodama valdžia dar pavarto kaip makaronus lėkštėje ir pasirauko – šitą finansuoti, o šito ne, o štai ant šito padažo per mažai – skirsime tik pusę to, kas prašoma. Mano manymu, visiškai laisvos žiniasklaidos dėl ribotos rinkos vis labiau mažėja.


Skirmantas ANDRIUŠIS, marijampolietis
Skirmantas ANDRIUŠIS,  marijampolietis. Nuotrauka iš pašnekovo albumoMano asmenine nuomone, šimtaprocentinio objektyvumo žiniasklaidos negali būti, kaip nebūna ir absoliučiai idealių žmonių. Visuotino interneto laikais vartotojas susiduria su informacijos patikimumo bei atrankos problema. Gebėjimas atsirinkti teisingą informaciją priklauso nuo skaitytojo (vartotojo) išprusimo bei tam tikrų vertybių suvokimo lygio. Mes sparčiai mokomės objektyvaus vertinimo patys ir esame vis mažiau patiklūs. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir gan sėkmingai perimame civilizuoto Vakarų pasaulio vertybes, tad turime kur kas daugiau alternatyvų, nei, pavyzdžiui, tam tikros netolimos kaimyninės valstybės.
Mėgstu žinių portalą „15 min.“, interneto dienraštį „Bernardinai.lt“, taip pat daug metų esu „Suvalkiečio“ skaitytojas. Manau, kad reklamos užsakovai žiniasklaidos priemonės objektyvumui turi minimalią įtaką, o kur kas didesnė problema – priklausymas tam tikrai finansinei grupei, galbūt turinčiai ne visai dorų interesų veikti tam tikrus valstybėje vykstančius procesus.
Kalbant apie valdžios išlaikomos priemonės tarnavimą valdžiai, užsiimant tik šios gerųjų darbų viešinimu, galbūt problema aktualesnė periferijoje. Valstybinė televizija ir radijas nėra patogūs valdantiesiems, ką puikiausiai parodė valdžios bandymas tam tikromis priemonėmis riboti jų veiklą.


Irena LUNSKIENĖ, politikė
Irena LUNSKIENĖ, politikė.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaTikiu, kad šiandieninėse medijose tikrai yra daug objektyvumo. Tiesiog tos žiniasklaidos, kur abejoju publikuojama tiesa, neskaitau. Net neturiu laiko tuščioms, nieko nesakančioms, neduodančioms peno apmąstymui, pažinimui publikacijoms. Aš esu vyresnės kartos žmogus, man visada maloniau skaityti laikraštį, knygą, negu žinias internete.
Pasitikiu vietine spauda ir ją skaitau, skaitau šalies spaudą, peržvelgiu portalą „Delfi“, tačiau pastebiu, kad internete daugiausia akimis tik permetame antraštes, visą straipsnį skaitome retai. Dažnai antraštės neatspindi publikuojamos medžiagos, jos būna „perspaustos“. Nežinau, kodėl taip daroma, norima bet kokia kaina priversti skaityti? Tačiau tokie „žaidimai“ skaitytojo nepritraukia. Priešingai, ugdosi netikėjimas publikuojama informacija.
Mane domina publikacijos, kaip gyvena mūsų krašto žmonės, kokių jiems kyla rūpesčių, ko trūksta, nes skaitydama galvoju, kaip aš galėčiau jiems padėti. Gal yra pamirštų, apleistų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, didesnis dėmesys. Skaitydama spaudą labiausiai vertinu šį aspektą.
Manau, kad stipriai, nepriklausomai, save gerbiančiai žiniasklaidai, reklamos davėjai įtakos neturi. Tiesiog užsakomoji medžiaga pažymima, o profesionalūs žurnalistai eina savo nepriklausomu keliu. Jeigu yra kritikuotinų dalykų, jie tai ir daro. Be to, protingas, savimi ir savo darbais pasitikintis reklamos davėjas, niekada nereikalaus iš leidinių liaupsių, nekritikavimo.
Manau, kad šiandien tikrai yra profesionalios žiniasklaidos, kuri kalba tiesą, nenusigręžia nuo skaudžiausių dalykų, nebijo kritikuoti.


Andrius VYŠNIAUSKAS, politikas
Andrius VYŠNIAUSKAS,  politikas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka.Į klausimą, ar objektyvumas įmanomas medijose, atsakyčiau, taip. Manau, kad žiniasklaida gali būti objektyvi tada, kai yra sąžininga ir vertina savo reputaciją prieš skaitytojus.
Pasitikiu didesne dalimi lietuviškos žiniasklaidos. Nacionalinės ir, be abejo, marijampolietiškos. Žiniasklaida Lietuvoje pastaruoju metu keičiasi, atsiranda daugiau konkurencijos, todėl neetiška, nesąžininga žiniasklaida praranda skaitytojus. O tie, kurie yra objektyvūs, analizuojantys faktus – užsitarnauja žmonių palaikymą.
Kokią įtaką laikraščio objektyvumui turi reklamos davėjai? Tikiu, kad žiniasklaidos priemonės objektyvumas priklauso ne nuo rek­lamos davėjo, o nuo redaktoriaus ir komandos. Jei jie geri žmonės, save gerbiantys specialistai, tai reklamdavys įtakos nepadarys.
Ar pastebite, kad žiniasklaidos priemonė, išlaikoma valdžios, užsiima tik šios gerųjų darbų viešinimu?
Manau, kad tai yra dažnai nemenka problema. Ypač savivaldoje. Anksčiau būdavo justi, kad žinia­sklaida, kuri gauna užsakymų iš valdžios įstaigų, užsidaro savicenzūros burbule. Bijo kritikuoti valdžią už negerus darbus. Tai pamažu keičiasi, nes visuomenė iš žiniasklaidos reikalauja daugiau, o ir konkurencija duoda savo. Visgi valdžios skleidžiama, mokama propaganda nėra geras dalykas. Todėl Marijampolės Antikorupcijos komisijoje, kuriai man tenka garbė vadovauti, esame diskutavę apie būtinybę valdžios užsakytus straipsnius žymėti ir viešai kaupti informaciją apie juos. Taip pat yra neblogas TS-LKD frakcijos seniūno Kosto Jankausko pasiūlymas, kad savivaldybės viešinimo lėšos būtų naudojamos proporcingai taryboje esančių frakcijų dydžiui. Tokiu atveju atsirastų nuomonių įvairovė ir platesnis požiūris į tai, kas vyksta mūsų savivaldoje. Gaila, kad valdantieji to bijo.
Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje ta žiniasklaida, kuri aklai atsiduoda reklamos davėjui, tampa jo propagandos įrankiu, todėl praranda skaitytojus. Žmonės ne kvaili. Jie atsirenka kas tikra, kas ne. Perdėta propaganda juos atbaido.
Reikėtų skaidresnių ir sąžiningesnių taisyklių, kaip yra skirstomos savivaldos ir nacionalinės lėšos informacijos viešinimui. Tikiuosi, kad nuo 2021 m., su pokyčiais nacionalinėje valdžioje, situacija kardinaliai keisis.
Į klausimą, jeigu turėčiau galimybę skirstyti reklamą, viešinimo projektus, ar nebandyčiau už tai reikalauti paklusnumo, nekritikavimo, atsakyčiau tikrai ne. Buvimas opozicijoje yra geras dalykas tuo, jog pamatai, ką valdžia daro blogai, todėl iš jų klaidų mokaisi. Valdžios noras įgyti žiniasklaidos palankumą už mokesčių mokėtojų pinigus yra klaidingas, žalingas ir blogas. Todėl mes to niekados nekartosime, esame už sąžiningumą ir efektyvumą mūsų bendruomenės lėšų skirstyme.

Paruošė Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...