Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kiek laisva mūsų žiniasklaida šiandien?

Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

Linas BITVINSKAS, žurnalistas
Linas BITVINSKAS,  žurnalistas. Nuotrauka iš pašnekovo albumoŠiandieninės medijos gyvena pereinamajame laikotarpyje, kai faktai maišomi su asmeniniais išgyvenimais ir pritaikomi visuomenės poreikiui. Manau, objektyvumo tradicine prasme lieka vis mažiau, nes skaitytojai nevertina tik plikų faktų – jie nori ir to, kas tuos faktus paaiškintų, todėl objektyvumo-sub­jektyvumo riba dažnai tampa vis mažiau pastebima.
Kokiais leidiniais pasitikime? Asmeniškai labiau pasitikiu ne leidiniais, o socialiniais tinklais. Manau, juose galima rasti daug daugiau objektyvumo ir „sveiko proto“, kai politiko suvalgytas kotletas priimamas ne kaip valstybinė ir vertybinė problema, o kaip bereikalingas informacinis triukšmas, užgožiantis kur kas rimtesnius sprendimus.
Dėl mano jau minėtų priežasčių sakyčiau, kad visiškai objektyvaus leidinio nerastume nė vieno, tačiau yra tų, kurie siekia objektyvumo. Turbūt kuo mažesnis leidinys, tuo objektyvumo galima tikėtis daugiau. Manau, situaciją sunkina ir tai, kad žinia ar naujiena dabar gyvuoja vos valandą dvi. Tokioje padėtyje dauguma nesivargina aiškintis, ar ji objektyvi. Deja, ir patys skaitytojai vis mažiau vertina objektyvumą. Viršų ima sensacingumas.
Reklamos davėjai, žinoma, turi įtakos nuo finansinio palaikymo priklausomai žiniasklaidai. Ypač tai jaučiasi stebint respublikinę žiniasklaidą, kuri gauna didžiuosius užsakymus, todėl neabejotinai formuoja vienokią ar kitokią poziciją į politinius, ekonominius reiškinius. Regioninė spauda nuo to mažiau priklausoma.
Ar žiniasklaidos priemonė, išlaikoma valdžios, užsiima tik šios gerųjų darbų viešinimu? Nebūtinai. Nuo valdžios priklausomi leidiniai išmoko žaidimo – tampa principingi kokiai nors nereikšmingai „blogybei“, o visa kita giriama. Tą supranta ir politikai, kad visuomenei būtų ramiau. Politikai gali pavaidinti nuskriaustuosius – štai kaip mus kritikavo, o „ant valdiškų dotacijų sėdintis“ leidinys dramatiškai vaizduoja „tiesos stulpą“. Todėl finansinė priklausomybė nuo valdžios tapo savotiškai įmantrus žaidimas, kurio paprastas skaitytojas gali ir nepastebėti. Galų gale valdžios pozicija gali būti stiprinama ne vien pagyromis, bet ir neiginiais, sakykim, nuolat kritikuojami oponentai.
Lietuvoje turbūt atėjome iki tokios ribos, kai jau niekas nėra visiškai laisvas – nei verslas, nei švietimas, nei žiniasklaida. Valstybė tarsi ir nori padėti žiniasklaidai, bet anaiptol ne todėl, kad ji būtų laisva ir žmonėms būtų lengviau prieinami leidiniai.
Viešinimo projektai padeda išgyventi spaudai, tačiau iš esmės tenkina pačią valstybinę politiką ir yra tie patys valstybiniai užsakymai, kuriuos prieš finansuodama valdžia dar pavarto kaip makaronus lėkštėje ir pasirauko – šitą finansuoti, o šito ne, o štai ant šito padažo per mažai – skirsime tik pusę to, kas prašoma. Mano manymu, visiškai laisvos žiniasklaidos dėl ribotos rinkos vis labiau mažėja.


Skirmantas ANDRIUŠIS, marijampolietis
Skirmantas ANDRIUŠIS,  marijampolietis. Nuotrauka iš pašnekovo albumoMano asmenine nuomone, šimtaprocentinio objektyvumo žiniasklaidos negali būti, kaip nebūna ir absoliučiai idealių žmonių. Visuotino interneto laikais vartotojas susiduria su informacijos patikimumo bei atrankos problema. Gebėjimas atsirinkti teisingą informaciją priklauso nuo skaitytojo (vartotojo) išprusimo bei tam tikrų vertybių suvokimo lygio. Mes sparčiai mokomės objektyvaus vertinimo patys ir esame vis mažiau patiklūs. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir gan sėkmingai perimame civilizuoto Vakarų pasaulio vertybes, tad turime kur kas daugiau alternatyvų, nei, pavyzdžiui, tam tikros netolimos kaimyninės valstybės.
Mėgstu žinių portalą „15 min.“, interneto dienraštį „Bernardinai.lt“, taip pat daug metų esu „Suvalkiečio“ skaitytojas. Manau, kad reklamos užsakovai žiniasklaidos priemonės objektyvumui turi minimalią įtaką, o kur kas didesnė problema – priklausymas tam tikrai finansinei grupei, galbūt turinčiai ne visai dorų interesų veikti tam tikrus valstybėje vykstančius procesus.
Kalbant apie valdžios išlaikomos priemonės tarnavimą valdžiai, užsiimant tik šios gerųjų darbų viešinimu, galbūt problema aktualesnė periferijoje. Valstybinė televizija ir radijas nėra patogūs valdantiesiems, ką puikiausiai parodė valdžios bandymas tam tikromis priemonėmis riboti jų veiklą.


Irena LUNSKIENĖ, politikė
Irena LUNSKIENĖ, politikė.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaTikiu, kad šiandieninėse medijose tikrai yra daug objektyvumo. Tiesiog tos žiniasklaidos, kur abejoju publikuojama tiesa, neskaitau. Net neturiu laiko tuščioms, nieko nesakančioms, neduodančioms peno apmąstymui, pažinimui publikacijoms. Aš esu vyresnės kartos žmogus, man visada maloniau skaityti laikraštį, knygą, negu žinias internete.
Pasitikiu vietine spauda ir ją skaitau, skaitau šalies spaudą, peržvelgiu portalą „Delfi“, tačiau pastebiu, kad internete daugiausia akimis tik permetame antraštes, visą straipsnį skaitome retai. Dažnai antraštės neatspindi publikuojamos medžiagos, jos būna „perspaustos“. Nežinau, kodėl taip daroma, norima bet kokia kaina priversti skaityti? Tačiau tokie „žaidimai“ skaitytojo nepritraukia. Priešingai, ugdosi netikėjimas publikuojama informacija.
Mane domina publikacijos, kaip gyvena mūsų krašto žmonės, kokių jiems kyla rūpesčių, ko trūksta, nes skaitydama galvoju, kaip aš galėčiau jiems padėti. Gal yra pamirštų, apleistų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, didesnis dėmesys. Skaitydama spaudą labiausiai vertinu šį aspektą.
Manau, kad stipriai, nepriklausomai, save gerbiančiai žiniasklaidai, reklamos davėjai įtakos neturi. Tiesiog užsakomoji medžiaga pažymima, o profesionalūs žurnalistai eina savo nepriklausomu keliu. Jeigu yra kritikuotinų dalykų, jie tai ir daro. Be to, protingas, savimi ir savo darbais pasitikintis reklamos davėjas, niekada nereikalaus iš leidinių liaupsių, nekritikavimo.
Manau, kad šiandien tikrai yra profesionalios žiniasklaidos, kuri kalba tiesą, nenusigręžia nuo skaudžiausių dalykų, nebijo kritikuoti.


Andrius VYŠNIAUSKAS, politikas
Andrius VYŠNIAUSKAS,  politikas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka.Į klausimą, ar objektyvumas įmanomas medijose, atsakyčiau, taip. Manau, kad žiniasklaida gali būti objektyvi tada, kai yra sąžininga ir vertina savo reputaciją prieš skaitytojus.
Pasitikiu didesne dalimi lietuviškos žiniasklaidos. Nacionalinės ir, be abejo, marijampolietiškos. Žiniasklaida Lietuvoje pastaruoju metu keičiasi, atsiranda daugiau konkurencijos, todėl neetiška, nesąžininga žiniasklaida praranda skaitytojus. O tie, kurie yra objektyvūs, analizuojantys faktus – užsitarnauja žmonių palaikymą.
Kokią įtaką laikraščio objektyvumui turi reklamos davėjai? Tikiu, kad žiniasklaidos priemonės objektyvumas priklauso ne nuo rek­lamos davėjo, o nuo redaktoriaus ir komandos. Jei jie geri žmonės, save gerbiantys specialistai, tai reklamdavys įtakos nepadarys.
Ar pastebite, kad žiniasklaidos priemonė, išlaikoma valdžios, užsiima tik šios gerųjų darbų viešinimu?
Manau, kad tai yra dažnai nemenka problema. Ypač savivaldoje. Anksčiau būdavo justi, kad žinia­sklaida, kuri gauna užsakymų iš valdžios įstaigų, užsidaro savicenzūros burbule. Bijo kritikuoti valdžią už negerus darbus. Tai pamažu keičiasi, nes visuomenė iš žiniasklaidos reikalauja daugiau, o ir konkurencija duoda savo. Visgi valdžios skleidžiama, mokama propaganda nėra geras dalykas. Todėl Marijampolės Antikorupcijos komisijoje, kuriai man tenka garbė vadovauti, esame diskutavę apie būtinybę valdžios užsakytus straipsnius žymėti ir viešai kaupti informaciją apie juos. Taip pat yra neblogas TS-LKD frakcijos seniūno Kosto Jankausko pasiūlymas, kad savivaldybės viešinimo lėšos būtų naudojamos proporcingai taryboje esančių frakcijų dydžiui. Tokiu atveju atsirastų nuomonių įvairovė ir platesnis požiūris į tai, kas vyksta mūsų savivaldoje. Gaila, kad valdantieji to bijo.
Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje ta žiniasklaida, kuri aklai atsiduoda reklamos davėjui, tampa jo propagandos įrankiu, todėl praranda skaitytojus. Žmonės ne kvaili. Jie atsirenka kas tikra, kas ne. Perdėta propaganda juos atbaido.
Reikėtų skaidresnių ir sąžiningesnių taisyklių, kaip yra skirstomos savivaldos ir nacionalinės lėšos informacijos viešinimui. Tikiuosi, kad nuo 2021 m., su pokyčiais nacionalinėje valdžioje, situacija kardinaliai keisis.
Į klausimą, jeigu turėčiau galimybę skirstyti reklamą, viešinimo projektus, ar nebandyčiau už tai reikalauti paklusnumo, nekritikavimo, atsakyčiau tikrai ne. Buvimas opozicijoje yra geras dalykas tuo, jog pamatai, ką valdžia daro blogai, todėl iš jų klaidų mokaisi. Valdžios noras įgyti žiniasklaidos palankumą už mokesčių mokėtojų pinigus yra klaidingas, žalingas ir blogas. Todėl mes to niekados nekartosime, esame už sąžiningumą ir efektyvumą mūsų bendruomenės lėšų skirstyme.

Paruošė Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...
  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...
  • Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia

    2022-01-12Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia
    Praėjusiais metais turėjau garbės dalyvauti Marijampolės kultūros centre vykusiuose renginiuose, skirtuose originalaus kūrėjo, grafiko Romano Krasninkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Noriu pasidalinti keletu minčių apie patirtus įspūdžius. Lapkritį (gimė šio mėnesio 18 d.) marijampoliečiai Kultūros centre surengtoje mokslinėje konferencijoje „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ prisiminė savo miesto legendą – Romaną Krasninkevičių, kurį talentu ir gyvenimo būdo neįprastumu drąsiai galėčiau prilyginti rokiškėnų Lionginui Šepkai. Tik rokiškėnai, regis, labiau savo kraštiečio talentą pripažįsta ir juo didžiuojasi: ne tik atminimo lenta Pandėlyje pasirūpinę, bet ir solidų leidinį apie didįjį meistrą yra išleidę, ir nuolatine ekspozicija Rokiškio dvare pasirūpinę, ir L. Šepkos vardu pavadintą bei jo atminimui ...
  • Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims

    2022-01-10Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims
      Ruošiatės slidinėti kalnuose, o gal tiesiog reikalinga patogi ir šilta žieminė apranga laisvalaikio leidimui gamtoje? Slidinėjimo kelnės moterims, kurias pristato specializuoti tiekėjai, yra pritaikytos pačioms atšiauriausioms gamtos sąlygoms, tuo pačiu jas patogu dėvėti. Skaitykite toliau ir sužinosite viską apie žieminių slidinėjimo kelnių pasirinkimą. Aukšta kokybė ir patogumas Slidinėjimo kelnės yra specialiai sukurtos taip, kad būtų patogios, nevaržytų judesių, tačiau tuo pačiu suteiktų pakankamai didelę apsaugą net nuo paties žvarbiausio šalčio. Su jomis galėsite patogiai slidinėti, vaikščioti po miškus šaltos žiemos metu, naudoti visiems laisvalaikio poreikiams lauke. Pagamintos iš kokybiškų medžiagų žieminės kelnės užtikrina atsparumą nuo drėgmės, vėjo ir šalčio, yra pašiltintos ir maloniai ...
  • Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“

    2022-01-10Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“
    Nusprendus „sukti“ vieną ar kitą verslą, potencialiai geros idėjos, deja, neužteks. Jau pačioje pradžioje, kai tvarkomi su įmonės steigimu susiję reikalai, dažnas ima piktintis dėl bereikalingos biurokratijos. Deja, legaliame verslo pasaulyje kiekvienai įmonei yra taikomos vienodos taisyklės ir reikalavimai. Vienas pirmųjų darbų – nuspręsti, kokio juridinio asmens pavadinimo santrumpa puikuosis greta įmonės vardo. Vienas dažniausių pasirinkimų, o tiksliau – sprendimų, priimtų įvertinus atitinkamus niuansus – uždaroji akcinė bendrovė. Svarbu pabrėžti, jog, be kitų ypatybių, UAB – ribotos civilinės atsakomybės privatus asmuo, kai šios nariai už įsipareigojimų nevykdymą atsako tik įmonės, o ne asmeniniu turtu. Žinant, koks „֧slidus“ reikalas yra tas ...
  • Kur įsigyti pramoninius padėklus?

    2022-01-10Kur įsigyti pramoninius padėklus?
    Jeigu Jums reikalingi pramoniniai padėklai – labai svarbu suprasti, kad tai yra sertifikuoti gaminiai, kurie yra kuriami pagal tam tikrą standartą. Štai todėl norėdami sutaupyti galite rasti pigesnius, tačiau ne specialiai standartą atitinkančius gaminius, kurie, deja, ir trumpiau tarnauja, ir tuo pačiu kelia pavojų darbo vietoje. Pramoniniai padėklai siūlomi daugelyje vietų. Juos siūlo alsena.lt ir kitos žinomos įmonės. Kad rasti būtų galima paprasčiau – pateiksime kelias gaires, kurios pagreitins paieškas. Kaina. Natūralu, kad norisi nesumokėti labai daug, tačiau gauti gerą kokybę. Tai tikrai yra įmanoma. Tik reikia sekti akcijas bei kitus pasiūlymus. Svarbiausia nepirkti klastočių, kurie kainuoja pigiau, tačiau savo kokybe, deja, labai ...
  • Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės

    2022-01-08Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės
    Paskutinę praėjusių metų dieną neeilinio svečio sulaukė Želsvos biblioteka. Kraštiečius aplankė prieš dvidešimt penkerius metus į Jungtines Amerikos Valstijas išvykęs Laimis Urbonas. Svečias atvyko ne tuščiomis rankomis. Gimtojo kaimo bibliotekai žymus fotografas padovanojo savo fotografijų albumą „Lietuva“. Jame daugiau nei šimtas nuotraukų su gražiausiais Lietuvos gamtos vaizdais, architektūriniais statiniais, yra ir nuotraukų iš Želsvos apylinkių. 2016 metais Laimis tapo projekto „We love Lithuania“ nugalėtoju. Parodai jis pateikė puikių nuotraukų, atspindinčių gimtosios šalies grožį. Svečią priėmusi bibliotekos vadovė Irena Lunskienė džiaugiasi talentingais Želsvos žmonėmis, nepamirštančiais gimtojo krašto. Tai istorija Pasak Irenos Lunskienės, jos planuose suburti visus Želsvos apylinkių išeivius, kad jie turėtų nuolatinį ryšį ...
  • Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos

    2022-01-08Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos
    Prieš pat Naujuosius metus Marijampolės kultūros centre buvo surengtas susitikimas su pernai rugsėjo mėnesį vykusio projekto „Kultūros savaitė“ dalyviais ir kartu atidaryta fotografo Andriaus Burbos fotografijų paroda „Kultūros savaitės atgarsiai“. Joje įamžintos šio projekto baigiamojo koncerto įspūdingiausios akimirkos. Kalėdoms sugrįžo į namus Kalėdoms į namus sugrįžo šio projekto dalyviai – dabar užsienyje gyvenantys mūsų kraštiečiai Didžiosios Britanijos Kento filharmonijos orkestro įkūrėjas Marius Reklaitis, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Kamilė Zaveckaitė, dabar studijuojanti Austrijos sostinėje Vienoje. Tikėtasi sulaukti ir Berlyne gyvenančios dainininkės Lauros Latvaitytės-Zaman, bet dėl pandemijos apribojimų ji šventėms negrįžo.   Susitikime dalyvavo ir dabar Vilniuje gyvenantis marijampolietis fotografas A. Burba, išgarsėjęs savo nuotraukomis, kuriose ...
  • Jaunieji Marijampolės atlikėjai – anapus sienos surengtame festivalyje

    2022-01-08Jaunieji Marijampolės atlikėjai – anapus sienos surengtame festivalyje
    Neseniai vyko Kaliningrado (Karaliaučiaus) lietuvių kalbos mokytojų asociacijos organizuotas vaikų folkloro kolektyvų ir solistų festivalis „Skambėk skambėk, lietuviška dainele“, kuriame dalyvavo ir keletas kolektyvų iš Suvalkijos regiono. Nuotoliniu būdu surengtame konkurse savo kūrybą pristatė Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir kultūros centro atstovai. Jame dalyvavo ir Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijos bei Marijonų gimnazijos jaunieji atlikėjai. Jubiliejinis, jau dvidešimtasis, Karaliaučiaus krašto vaikų lietuviškos muzikos festivalis iš viso sukvietė beveik 300 atlikėjų, tarp kurių buvo solistai, vokalinės grupės ir folkloro ansambliai. Daugumą dalyvių sudarė kaimyninės šalies – Rusijos Federacijos atlikėjai, bet, be Suvalkijos atstovų, įrašus konkursui atsiuntė ir keli atlikėjai iš Vilniaus. Pasak festivalio organizatoriaus, ...
  • Įsibėgėjęs NBA sezonas: lyderiai, autsaideriai ir šio vakaro kovos

    2022-01-05Įsibėgėjęs NBA sezonas: lyderiai, autsaideriai ir šio vakaro kovos
    NBA sezonas jau kaip reikiant įsibėgėjo ir yra jau ne viena komanda, kuri viršijo 30 sužaistų rungtynių kiekį. Tai yra daugiau negu sezono trečdalis, kadangi šį sezoną komandos žais po 82 rungtynes reguliariajame sezone. Rytų konferencijoje kol kas pirmauja Bruklino „Nets“ su Kevinu Durantu ir Jamesu Hardenu priešaky ir per 30 rungtynių iškovojo 21 pergalę ir patyrė 9 pralaimėjimus. Laipteliu žemiau žygiuoja Artūro Karnišovo vadovaujama Čikagos „Bulls“ ekipa su 18 pergalių 10 rungtynių. Vėjuotojo miesto atstovai šią savaitę buvo iškritę dėl COVID-19 viruso, tad keletas jų rungtynių buvo nukeltos. Čikagai į nugarą, kiek netikėtai, kvėpuoja Klivlendo „Cavaliers“ ekipa, kuri per 31 rungtynes turi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.