Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų sistemos veikimo principai (Eksperto komentaras)

Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas
Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotraukaPraėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Tai lėmė tolesnę žiniasklaidos modelio sanklodą ir sąveiką su valdžia. Nors atrodė, kad visa medijų sistema, iki tol gyvavusi pagal valdžios nustatytus turinio formavimo principus, tarp kurių svarbiausias buvo partiškumas, persitvarkė į sąlyginai liberalaus pobūdžio žiniasklaidą. Sąjūdžio spauda atslūgo – liko ta žurnalistika, kuri, turėdama visad valdžios užtikrintą aprūpinimą, pakeitė formą ir turinį, gebėdama prisitaikyti prie politinių pokyčių. Jos įmonės tapo savarankiškos. Į jas grįžo ir tie žurnalistai, kurie buvo ėmęsi kurti Sąjūdžio arba vadinamosios „nepriklausomos“ spaudos.
Primindamas šias aplinkybes kreipiu skaitytojo dėmesį į ištakų reikšmę: kiekvienos medijų sistemos tradicijos atsiranda iš patirčių, kurios formuoja etiką ir net teisines normas.
Itin sudėtinga perprasti, kaip laikraštis, šmeižęs disidentus ar Bažnyčią, lyg niekur nieko ima juos vadinti asmenybėmis, netrukus ima interviu su vyskupais apie socialinio gėrio sampratą. Ir tie vyskupai – žiūrėk – teikia interviu tokiam laikraščiui, kuris ne metus, bet dešimtmečius „varė“ destruktyvią propagandą. Vadinasi, nėra etikos principų – tik „apskrito stalo“ metamorfozė: susės tie patys viešosios erdvės veikėjai, pasidalins vaidmenimis, o idealistai liks paraštėse. Taigi pati žurnalistika rodo, kad žmogus gali be skrupulų tiesiog persirikiuoti – jei jau buvo vienas politinis diskursas, kodėl neprisitaikius prie naujo?!
Vos tik imame svarstyti apie žiniasklaidos veikimo principus, tarp kurių pamatinis yra objektyvi informacijos atranka, susiduriame su įžūlia deklaracija, jog esą „objektyvumas neįmanomas“. Išvedžiojimai atrodo visai protingai: esą tikrovė priklauso nuo požiūrio kampo. Na, bet tuomet ir kvadratą galima paversti trikampiu. Tačiau lieka atviras klausimas: kodėl neįmanoma atsirinkti esmines vieno konflikto šalis ir jas pateikti, kodėl neįmanoma patikrinti siūlomų skelbti duomenų, kritiškai perskaityti viešųjų ryšių pranešimo spaudai.
Atsakymas yra paliktas minėtame praeities etape, kai socialinė informacijos pranešimo vertė pradėta kurti pagal politikos interesą arba kitų verslų interesą. Tuomet tampa mažiau reikšmingas žurnalisto statusas: „Atnešk man juodraštį, ir aš žinosiu, ką su juo padaryti“, – ilgainiui pasako vyriausiasis redaktorius. Tokia žurnalistika turi mirti, bet be alternatyvų ji ilgokai ruseno. Objektyvumas dažniausiai paneigiamas atsižvelgiant į reklamos teikėjo, laimėjusios politinės jėgos bei žiniasklaidos įmonės arba juolab jos grupės savininkų nuomonę. Štai kodėl yra net profesinio nepakantumo žurnalistikos istorijai: juk tekstai ir vaizdai išliko, bet jei juos prikeli – parodai atsakymą, kodėl manipuliuoti faktais ir duomenimis yra išmoktas įprotis, o ne klaida. Istorijos baiminamasi, nes jos faktai suvaržo: štai viena komercinė radijo stotis pagrįstai giriasi veikianti 30 metų ir atsiradusi sulig Atgimimu, bet nesako: „Mane įkūrė komjaunimas“.
Jei kada nors kuriai nors verslo įmonei buvo ar bus daroma ekonominių išimčių, ypač mokesčių sistemoje, tai neišvengiamai daro ir vėl darys neigiamos įtakos medijų turiniui. Neturi būti, kad medijų sistema būtų tiesiogiai priklausoma ne nuo vartotojo pinigų, bet nuo ministerijų ar savivaldybių per viešinimo konkursus. Tačiau tai yra visuomenei nenaudingo medijų savininkų lobizmo pasekmė – „gudriai“ įteisinta propaganda. Deja, tai korumpuoja ne tik žurnalistiką, bet ir jos organizacijas, kurios nepajėgia sukurti autoritetingos pozicijos. Antai Lietuvos žurnalistų sąjunga 1989-aisiais „staiga“ buvo atleista nuo mokesčių su jos „visomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis“ – juk tai rodo papirkimą, bet ar tai leido organizacijai virsti stipria profesine jėga? Priešingai – 2003-aisiais jai grėsė išnykti, ir tik mūsų kelių narių atkaklių pastangų dėka pakeliavus per Lietuvą galiausiai pavyko surengti naują suvažiavimą Šiauliuose.
Kadangi Visuomenės informavimo įstatymo (nuo 1996) raida yra nuolatinė normų dėlionė įteisinant vienus ir eliminuojant kitus paprotinius dalykus, turime itin susipriešinusią medijų sistemą: komerciniai transliuotojai contra visuomeninis transliuotojas, o šis – kaip pavydo dėmė dėl palyginti užtikrinto stambaus finansavimo ir kiekvienos naujos valdžios politinės nuomonės formavimo objektas; žiniasklaidos priemonėse – tų pačių kelių ekonomikos, politikos, net teisės ekspertų laikymas parodant, kokia vargana yra ekpertų „bazė“ (joje veik nebūna naujausius tyrimus atliekančių asmenų); televizorius virsta radiju (kitaip tariant – kiekvienas vedėjas siekia būti labiau rodomas nei pats rodyti); regionų žiniasklaida – iš esmės be profesines kompetencijas formuojančios mokyklos; tautinių bendruomenių žiniasklaida – su įtarimais ne tik dėl neskaidraus, bet gal ir priešiško valstybės interesams finansavimo; viešinimo konkursų įteisinimas įstatymų leidėjo pastangomis skatinant vadinamuosius „žurnalistikos projektus“, nors ši sritis neturi būti reguliuojama tokiu biudžeto pinigų paskirstymu kaip mokslo politika, kadangi iš prigimties ji yra platesnė už visus socialinius laukus kartu paėmus. Betgi ne – medijos turi laimėti projektus? Tai yra „projektų visuomenės“ iškrypimas. Kitaip tariant – kuriamos žurnalistų stovyklos pagal santykį su lėšų tiekėju. Be to, tas pačių žurnalistų išgalvotas baubas – taisyklinga lietuvių kalba – yra unikalus viešosios erdvės reiškinys, kai atkakliai neigtas akivaizdus dalykas: kalba yra sistema ir gali ją keisti išmanydamas. Bet jeigu „visi moka“ – tebūnie: juk galima skaityti kitomis kalbomis, jeigu erzina prastas stilius ir netvarkinga rašyba. Intelektualiam žmogui – gal ir naudinga slinktis.
Tuo tarpu skaitytojas, neskaitęs geros literatūros, formuojančios kritišką pasaulėžiūrą, yra intelektualiai silpnas, todėl bus lengvai pasiduodantis manipuliacijoms – tai rodo parsidavinėjusios žiniasklaidos įtaka jam per Seimo bei savivaldybių rinkimus dar nuo 2000-ųjų. Nors visa, ką galima skaitytojui pasiūlyti, kad būtų kritiškas, turi būti pateikta dar mokykloje – ten, o ne žurnalistikos projektuose turi rastis informacinio raštingumo pamokos. Bet jei taip būtų – kaip tuomet uždirbtų rengiantieji projektus? Todėl šie pasiūlymai ignoruojami. Deja, jei jau tokie politikai kaip Seimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša ateina, kad laimėtų karą su savo paties buvusia aukštąja mokyk­la, apskritai mokyklų sistemai dar ilgai negalime tikėtis intelektualiai vertingo dėmesio. Nei švietimo, nei kultūros sistema neįdomi, pavyzdžiui, konservatoriams – nors tai yra vertybes deklaruojanti jėga. Vadinasi, ir medijų sfera be sutelktos žurnalistų jėgos ilgokai bus priklausoma nuo politinių valdžių. Ir „spaudos laisvės“ reitingai, kaip mėgo teigti prezidentė, čia „ne prie ko“.
Vienas iš reikšmingiausių pozityvių dalykų – tiriamosios žurnalistikos atgimimas apie 2015-uosius, ir prie to nemaža dalimi prisidėjo Vilniaus universiteto inspiruoti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama ši problema, aptariama viešai pabrėžiant, jog šios rūšies žurnalistika buvo apmirusi amžių sandūroje. Be to, studentams rekomenduodavau skaityti tiriamosios žurnalistikos klasiką – buvo galima palyginti su XXI amžiaus situacija Lietuvoje. Per pastaruosius 5 metus atsiradę tyrimų skyriai neišvengia visai sistemai būdingos problemos – laviruoti tarp žiniasklaidos intereso įtikti reklamos davėjui ir politikų intereso kontroliuoti medijas kaip projektą. Žurnalistika turi pasižymėti galingu ekonomikos, istorijos, filosofijos intelektu, kad darytų įtaką sistemai ir už tai pati atsakytų, bet ar dauguma redaktorių to nori?

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-09Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.