Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų sistemos veikimo principai (Eksperto komentaras)

Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas
Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotraukaPraėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Tai lėmė tolesnę žiniasklaidos modelio sanklodą ir sąveiką su valdžia. Nors atrodė, kad visa medijų sistema, iki tol gyvavusi pagal valdžios nustatytus turinio formavimo principus, tarp kurių svarbiausias buvo partiškumas, persitvarkė į sąlyginai liberalaus pobūdžio žiniasklaidą. Sąjūdžio spauda atslūgo – liko ta žurnalistika, kuri, turėdama visad valdžios užtikrintą aprūpinimą, pakeitė formą ir turinį, gebėdama prisitaikyti prie politinių pokyčių. Jos įmonės tapo savarankiškos. Į jas grįžo ir tie žurnalistai, kurie buvo ėmęsi kurti Sąjūdžio arba vadinamosios „nepriklausomos“ spaudos.
Primindamas šias aplinkybes kreipiu skaitytojo dėmesį į ištakų reikšmę: kiekvienos medijų sistemos tradicijos atsiranda iš patirčių, kurios formuoja etiką ir net teisines normas.
Itin sudėtinga perprasti, kaip laikraštis, šmeižęs disidentus ar Bažnyčią, lyg niekur nieko ima juos vadinti asmenybėmis, netrukus ima interviu su vyskupais apie socialinio gėrio sampratą. Ir tie vyskupai – žiūrėk – teikia interviu tokiam laikraščiui, kuris ne metus, bet dešimtmečius „varė“ destruktyvią propagandą. Vadinasi, nėra etikos principų – tik „apskrito stalo“ metamorfozė: susės tie patys viešosios erdvės veikėjai, pasidalins vaidmenimis, o idealistai liks paraštėse. Taigi pati žurnalistika rodo, kad žmogus gali be skrupulų tiesiog persirikiuoti – jei jau buvo vienas politinis diskursas, kodėl neprisitaikius prie naujo?!
Vos tik imame svarstyti apie žiniasklaidos veikimo principus, tarp kurių pamatinis yra objektyvi informacijos atranka, susiduriame su įžūlia deklaracija, jog esą „objektyvumas neįmanomas“. Išvedžiojimai atrodo visai protingai: esą tikrovė priklauso nuo požiūrio kampo. Na, bet tuomet ir kvadratą galima paversti trikampiu. Tačiau lieka atviras klausimas: kodėl neįmanoma atsirinkti esmines vieno konflikto šalis ir jas pateikti, kodėl neįmanoma patikrinti siūlomų skelbti duomenų, kritiškai perskaityti viešųjų ryšių pranešimo spaudai.
Atsakymas yra paliktas minėtame praeities etape, kai socialinė informacijos pranešimo vertė pradėta kurti pagal politikos interesą arba kitų verslų interesą. Tuomet tampa mažiau reikšmingas žurnalisto statusas: „Atnešk man juodraštį, ir aš žinosiu, ką su juo padaryti“, – ilgainiui pasako vyriausiasis redaktorius. Tokia žurnalistika turi mirti, bet be alternatyvų ji ilgokai ruseno. Objektyvumas dažniausiai paneigiamas atsižvelgiant į reklamos teikėjo, laimėjusios politinės jėgos bei žiniasklaidos įmonės arba juolab jos grupės savininkų nuomonę. Štai kodėl yra net profesinio nepakantumo žurnalistikos istorijai: juk tekstai ir vaizdai išliko, bet jei juos prikeli – parodai atsakymą, kodėl manipuliuoti faktais ir duomenimis yra išmoktas įprotis, o ne klaida. Istorijos baiminamasi, nes jos faktai suvaržo: štai viena komercinė radijo stotis pagrįstai giriasi veikianti 30 metų ir atsiradusi sulig Atgimimu, bet nesako: „Mane įkūrė komjaunimas“.
Jei kada nors kuriai nors verslo įmonei buvo ar bus daroma ekonominių išimčių, ypač mokesčių sistemoje, tai neišvengiamai daro ir vėl darys neigiamos įtakos medijų turiniui. Neturi būti, kad medijų sistema būtų tiesiogiai priklausoma ne nuo vartotojo pinigų, bet nuo ministerijų ar savivaldybių per viešinimo konkursus. Tačiau tai yra visuomenei nenaudingo medijų savininkų lobizmo pasekmė – „gudriai“ įteisinta propaganda. Deja, tai korumpuoja ne tik žurnalistiką, bet ir jos organizacijas, kurios nepajėgia sukurti autoritetingos pozicijos. Antai Lietuvos žurnalistų sąjunga 1989-aisiais „staiga“ buvo atleista nuo mokesčių su jos „visomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis“ – juk tai rodo papirkimą, bet ar tai leido organizacijai virsti stipria profesine jėga? Priešingai – 2003-aisiais jai grėsė išnykti, ir tik mūsų kelių narių atkaklių pastangų dėka pakeliavus per Lietuvą galiausiai pavyko surengti naują suvažiavimą Šiauliuose.
Kadangi Visuomenės informavimo įstatymo (nuo 1996) raida yra nuolatinė normų dėlionė įteisinant vienus ir eliminuojant kitus paprotinius dalykus, turime itin susipriešinusią medijų sistemą: komerciniai transliuotojai contra visuomeninis transliuotojas, o šis – kaip pavydo dėmė dėl palyginti užtikrinto stambaus finansavimo ir kiekvienos naujos valdžios politinės nuomonės formavimo objektas; žiniasklaidos priemonėse – tų pačių kelių ekonomikos, politikos, net teisės ekspertų laikymas parodant, kokia vargana yra ekpertų „bazė“ (joje veik nebūna naujausius tyrimus atliekančių asmenų); televizorius virsta radiju (kitaip tariant – kiekvienas vedėjas siekia būti labiau rodomas nei pats rodyti); regionų žiniasklaida – iš esmės be profesines kompetencijas formuojančios mokyklos; tautinių bendruomenių žiniasklaida – su įtarimais ne tik dėl neskaidraus, bet gal ir priešiško valstybės interesams finansavimo; viešinimo konkursų įteisinimas įstatymų leidėjo pastangomis skatinant vadinamuosius „žurnalistikos projektus“, nors ši sritis neturi būti reguliuojama tokiu biudžeto pinigų paskirstymu kaip mokslo politika, kadangi iš prigimties ji yra platesnė už visus socialinius laukus kartu paėmus. Betgi ne – medijos turi laimėti projektus? Tai yra „projektų visuomenės“ iškrypimas. Kitaip tariant – kuriamos žurnalistų stovyklos pagal santykį su lėšų tiekėju. Be to, tas pačių žurnalistų išgalvotas baubas – taisyklinga lietuvių kalba – yra unikalus viešosios erdvės reiškinys, kai atkakliai neigtas akivaizdus dalykas: kalba yra sistema ir gali ją keisti išmanydamas. Bet jeigu „visi moka“ – tebūnie: juk galima skaityti kitomis kalbomis, jeigu erzina prastas stilius ir netvarkinga rašyba. Intelektualiam žmogui – gal ir naudinga slinktis.
Tuo tarpu skaitytojas, neskaitęs geros literatūros, formuojančios kritišką pasaulėžiūrą, yra intelektualiai silpnas, todėl bus lengvai pasiduodantis manipuliacijoms – tai rodo parsidavinėjusios žiniasklaidos įtaka jam per Seimo bei savivaldybių rinkimus dar nuo 2000-ųjų. Nors visa, ką galima skaitytojui pasiūlyti, kad būtų kritiškas, turi būti pateikta dar mokykloje – ten, o ne žurnalistikos projektuose turi rastis informacinio raštingumo pamokos. Bet jei taip būtų – kaip tuomet uždirbtų rengiantieji projektus? Todėl šie pasiūlymai ignoruojami. Deja, jei jau tokie politikai kaip Seimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša ateina, kad laimėtų karą su savo paties buvusia aukštąja mokyk­la, apskritai mokyklų sistemai dar ilgai negalime tikėtis intelektualiai vertingo dėmesio. Nei švietimo, nei kultūros sistema neįdomi, pavyzdžiui, konservatoriams – nors tai yra vertybes deklaruojanti jėga. Vadinasi, ir medijų sfera be sutelktos žurnalistų jėgos ilgokai bus priklausoma nuo politinių valdžių. Ir „spaudos laisvės“ reitingai, kaip mėgo teigti prezidentė, čia „ne prie ko“.
Vienas iš reikšmingiausių pozityvių dalykų – tiriamosios žurnalistikos atgimimas apie 2015-uosius, ir prie to nemaža dalimi prisidėjo Vilniaus universiteto inspiruoti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama ši problema, aptariama viešai pabrėžiant, jog šios rūšies žurnalistika buvo apmirusi amžių sandūroje. Be to, studentams rekomenduodavau skaityti tiriamosios žurnalistikos klasiką – buvo galima palyginti su XXI amžiaus situacija Lietuvoje. Per pastaruosius 5 metus atsiradę tyrimų skyriai neišvengia visai sistemai būdingos problemos – laviruoti tarp žiniasklaidos intereso įtikti reklamos davėjui ir politikų intereso kontroliuoti medijas kaip projektą. Žurnalistika turi pasižymėti galingu ekonomikos, istorijos, filosofijos intelektu, kad darytų įtaką sistemai ir už tai pati atsakytų, bet ar dauguma redaktorių to nori?

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...