renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų sistemos veikimo principai (Eksperto komentaras)

Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas
Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotraukaPraėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Tai lėmė tolesnę žiniasklaidos modelio sanklodą ir sąveiką su valdžia. Nors atrodė, kad visa medijų sistema, iki tol gyvavusi pagal valdžios nustatytus turinio formavimo principus, tarp kurių svarbiausias buvo partiškumas, persitvarkė į sąlyginai liberalaus pobūdžio žiniasklaidą. Sąjūdžio spauda atslūgo – liko ta žurnalistika, kuri, turėdama visad valdžios užtikrintą aprūpinimą, pakeitė formą ir turinį, gebėdama prisitaikyti prie politinių pokyčių. Jos įmonės tapo savarankiškos. Į jas grįžo ir tie žurnalistai, kurie buvo ėmęsi kurti Sąjūdžio arba vadinamosios „nepriklausomos“ spaudos.
Primindamas šias aplinkybes kreipiu skaitytojo dėmesį į ištakų reikšmę: kiekvienos medijų sistemos tradicijos atsiranda iš patirčių, kurios formuoja etiką ir net teisines normas.
Itin sudėtinga perprasti, kaip laikraštis, šmeižęs disidentus ar Bažnyčią, lyg niekur nieko ima juos vadinti asmenybėmis, netrukus ima interviu su vyskupais apie socialinio gėrio sampratą. Ir tie vyskupai – žiūrėk – teikia interviu tokiam laikraščiui, kuris ne metus, bet dešimtmečius „varė“ destruktyvią propagandą. Vadinasi, nėra etikos principų – tik „apskrito stalo“ metamorfozė: susės tie patys viešosios erdvės veikėjai, pasidalins vaidmenimis, o idealistai liks paraštėse. Taigi pati žurnalistika rodo, kad žmogus gali be skrupulų tiesiog persirikiuoti – jei jau buvo vienas politinis diskursas, kodėl neprisitaikius prie naujo?!
Vos tik imame svarstyti apie žiniasklaidos veikimo principus, tarp kurių pamatinis yra objektyvi informacijos atranka, susiduriame su įžūlia deklaracija, jog esą „objektyvumas neįmanomas“. Išvedžiojimai atrodo visai protingai: esą tikrovė priklauso nuo požiūrio kampo. Na, bet tuomet ir kvadratą galima paversti trikampiu. Tačiau lieka atviras klausimas: kodėl neįmanoma atsirinkti esmines vieno konflikto šalis ir jas pateikti, kodėl neįmanoma patikrinti siūlomų skelbti duomenų, kritiškai perskaityti viešųjų ryšių pranešimo spaudai.
Atsakymas yra paliktas minėtame praeities etape, kai socialinė informacijos pranešimo vertė pradėta kurti pagal politikos interesą arba kitų verslų interesą. Tuomet tampa mažiau reikšmingas žurnalisto statusas: „Atnešk man juodraštį, ir aš žinosiu, ką su juo padaryti“, – ilgainiui pasako vyriausiasis redaktorius. Tokia žurnalistika turi mirti, bet be alternatyvų ji ilgokai ruseno. Objektyvumas dažniausiai paneigiamas atsižvelgiant į reklamos teikėjo, laimėjusios politinės jėgos bei žiniasklaidos įmonės arba juolab jos grupės savininkų nuomonę. Štai kodėl yra net profesinio nepakantumo žurnalistikos istorijai: juk tekstai ir vaizdai išliko, bet jei juos prikeli – parodai atsakymą, kodėl manipuliuoti faktais ir duomenimis yra išmoktas įprotis, o ne klaida. Istorijos baiminamasi, nes jos faktai suvaržo: štai viena komercinė radijo stotis pagrįstai giriasi veikianti 30 metų ir atsiradusi sulig Atgimimu, bet nesako: „Mane įkūrė komjaunimas“.
Jei kada nors kuriai nors verslo įmonei buvo ar bus daroma ekonominių išimčių, ypač mokesčių sistemoje, tai neišvengiamai daro ir vėl darys neigiamos įtakos medijų turiniui. Neturi būti, kad medijų sistema būtų tiesiogiai priklausoma ne nuo vartotojo pinigų, bet nuo ministerijų ar savivaldybių per viešinimo konkursus. Tačiau tai yra visuomenei nenaudingo medijų savininkų lobizmo pasekmė – „gudriai“ įteisinta propaganda. Deja, tai korumpuoja ne tik žurnalistiką, bet ir jos organizacijas, kurios nepajėgia sukurti autoritetingos pozicijos. Antai Lietuvos žurnalistų sąjunga 1989-aisiais „staiga“ buvo atleista nuo mokesčių su jos „visomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis“ – juk tai rodo papirkimą, bet ar tai leido organizacijai virsti stipria profesine jėga? Priešingai – 2003-aisiais jai grėsė išnykti, ir tik mūsų kelių narių atkaklių pastangų dėka pakeliavus per Lietuvą galiausiai pavyko surengti naują suvažiavimą Šiauliuose.
Kadangi Visuomenės informavimo įstatymo (nuo 1996) raida yra nuolatinė normų dėlionė įteisinant vienus ir eliminuojant kitus paprotinius dalykus, turime itin susipriešinusią medijų sistemą: komerciniai transliuotojai contra visuomeninis transliuotojas, o šis – kaip pavydo dėmė dėl palyginti užtikrinto stambaus finansavimo ir kiekvienos naujos valdžios politinės nuomonės formavimo objektas; žiniasklaidos priemonėse – tų pačių kelių ekonomikos, politikos, net teisės ekspertų laikymas parodant, kokia vargana yra ekpertų „bazė“ (joje veik nebūna naujausius tyrimus atliekančių asmenų); televizorius virsta radiju (kitaip tariant – kiekvienas vedėjas siekia būti labiau rodomas nei pats rodyti); regionų žiniasklaida – iš esmės be profesines kompetencijas formuojančios mokyklos; tautinių bendruomenių žiniasklaida – su įtarimais ne tik dėl neskaidraus, bet gal ir priešiško valstybės interesams finansavimo; viešinimo konkursų įteisinimas įstatymų leidėjo pastangomis skatinant vadinamuosius „žurnalistikos projektus“, nors ši sritis neturi būti reguliuojama tokiu biudžeto pinigų paskirstymu kaip mokslo politika, kadangi iš prigimties ji yra platesnė už visus socialinius laukus kartu paėmus. Betgi ne – medijos turi laimėti projektus? Tai yra „projektų visuomenės“ iškrypimas. Kitaip tariant – kuriamos žurnalistų stovyklos pagal santykį su lėšų tiekėju. Be to, tas pačių žurnalistų išgalvotas baubas – taisyklinga lietuvių kalba – yra unikalus viešosios erdvės reiškinys, kai atkakliai neigtas akivaizdus dalykas: kalba yra sistema ir gali ją keisti išmanydamas. Bet jeigu „visi moka“ – tebūnie: juk galima skaityti kitomis kalbomis, jeigu erzina prastas stilius ir netvarkinga rašyba. Intelektualiam žmogui – gal ir naudinga slinktis.
Tuo tarpu skaitytojas, neskaitęs geros literatūros, formuojančios kritišką pasaulėžiūrą, yra intelektualiai silpnas, todėl bus lengvai pasiduodantis manipuliacijoms – tai rodo parsidavinėjusios žiniasklaidos įtaka jam per Seimo bei savivaldybių rinkimus dar nuo 2000-ųjų. Nors visa, ką galima skaitytojui pasiūlyti, kad būtų kritiškas, turi būti pateikta dar mokykloje – ten, o ne žurnalistikos projektuose turi rastis informacinio raštingumo pamokos. Bet jei taip būtų – kaip tuomet uždirbtų rengiantieji projektus? Todėl šie pasiūlymai ignoruojami. Deja, jei jau tokie politikai kaip Seimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša ateina, kad laimėtų karą su savo paties buvusia aukštąja mokyk­la, apskritai mokyklų sistemai dar ilgai negalime tikėtis intelektualiai vertingo dėmesio. Nei švietimo, nei kultūros sistema neįdomi, pavyzdžiui, konservatoriams – nors tai yra vertybes deklaruojanti jėga. Vadinasi, ir medijų sfera be sutelktos žurnalistų jėgos ilgokai bus priklausoma nuo politinių valdžių. Ir „spaudos laisvės“ reitingai, kaip mėgo teigti prezidentė, čia „ne prie ko“.
Vienas iš reikšmingiausių pozityvių dalykų – tiriamosios žurnalistikos atgimimas apie 2015-uosius, ir prie to nemaža dalimi prisidėjo Vilniaus universiteto inspiruoti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama ši problema, aptariama viešai pabrėžiant, jog šios rūšies žurnalistika buvo apmirusi amžių sandūroje. Be to, studentams rekomenduodavau skaityti tiriamosios žurnalistikos klasiką – buvo galima palyginti su XXI amžiaus situacija Lietuvoje. Per pastaruosius 5 metus atsiradę tyrimų skyriai neišvengia visai sistemai būdingos problemos – laviruoti tarp žiniasklaidos intereso įtikti reklamos davėjui ir politikų intereso kontroliuoti medijas kaip projektą. Žurnalistika turi pasižymėti galingu ekonomikos, istorijos, filosofijos intelektu, kad darytų įtaką sistemai ir už tai pati atsakytų, bet ar dauguma redaktorių to nori?

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...