Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Medijų sistemos veikimo principai (Eksperto komentaras)

Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas
Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotraukaPraėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Tai lėmė tolesnę žiniasklaidos modelio sanklodą ir sąveiką su valdžia. Nors atrodė, kad visa medijų sistema, iki tol gyvavusi pagal valdžios nustatytus turinio formavimo principus, tarp kurių svarbiausias buvo partiškumas, persitvarkė į sąlyginai liberalaus pobūdžio žiniasklaidą. Sąjūdžio spauda atslūgo – liko ta žurnalistika, kuri, turėdama visad valdžios užtikrintą aprūpinimą, pakeitė formą ir turinį, gebėdama prisitaikyti prie politinių pokyčių. Jos įmonės tapo savarankiškos. Į jas grįžo ir tie žurnalistai, kurie buvo ėmęsi kurti Sąjūdžio arba vadinamosios „nepriklausomos“ spaudos.
Primindamas šias aplinkybes kreipiu skaitytojo dėmesį į ištakų reikšmę: kiekvienos medijų sistemos tradicijos atsiranda iš patirčių, kurios formuoja etiką ir net teisines normas.
Itin sudėtinga perprasti, kaip laikraštis, šmeižęs disidentus ar Bažnyčią, lyg niekur nieko ima juos vadinti asmenybėmis, netrukus ima interviu su vyskupais apie socialinio gėrio sampratą. Ir tie vyskupai – žiūrėk – teikia interviu tokiam laikraščiui, kuris ne metus, bet dešimtmečius „varė“ destruktyvią propagandą. Vadinasi, nėra etikos principų – tik „apskrito stalo“ metamorfozė: susės tie patys viešosios erdvės veikėjai, pasidalins vaidmenimis, o idealistai liks paraštėse. Taigi pati žurnalistika rodo, kad žmogus gali be skrupulų tiesiog persirikiuoti – jei jau buvo vienas politinis diskursas, kodėl neprisitaikius prie naujo?!
Vos tik imame svarstyti apie žiniasklaidos veikimo principus, tarp kurių pamatinis yra objektyvi informacijos atranka, susiduriame su įžūlia deklaracija, jog esą „objektyvumas neįmanomas“. Išvedžiojimai atrodo visai protingai: esą tikrovė priklauso nuo požiūrio kampo. Na, bet tuomet ir kvadratą galima paversti trikampiu. Tačiau lieka atviras klausimas: kodėl neįmanoma atsirinkti esmines vieno konflikto šalis ir jas pateikti, kodėl neįmanoma patikrinti siūlomų skelbti duomenų, kritiškai perskaityti viešųjų ryšių pranešimo spaudai.
Atsakymas yra paliktas minėtame praeities etape, kai socialinė informacijos pranešimo vertė pradėta kurti pagal politikos interesą arba kitų verslų interesą. Tuomet tampa mažiau reikšmingas žurnalisto statusas: „Atnešk man juodraštį, ir aš žinosiu, ką su juo padaryti“, – ilgainiui pasako vyriausiasis redaktorius. Tokia žurnalistika turi mirti, bet be alternatyvų ji ilgokai ruseno. Objektyvumas dažniausiai paneigiamas atsižvelgiant į reklamos teikėjo, laimėjusios politinės jėgos bei žiniasklaidos įmonės arba juolab jos grupės savininkų nuomonę. Štai kodėl yra net profesinio nepakantumo žurnalistikos istorijai: juk tekstai ir vaizdai išliko, bet jei juos prikeli – parodai atsakymą, kodėl manipuliuoti faktais ir duomenimis yra išmoktas įprotis, o ne klaida. Istorijos baiminamasi, nes jos faktai suvaržo: štai viena komercinė radijo stotis pagrįstai giriasi veikianti 30 metų ir atsiradusi sulig Atgimimu, bet nesako: „Mane įkūrė komjaunimas“.
Jei kada nors kuriai nors verslo įmonei buvo ar bus daroma ekonominių išimčių, ypač mokesčių sistemoje, tai neišvengiamai daro ir vėl darys neigiamos įtakos medijų turiniui. Neturi būti, kad medijų sistema būtų tiesiogiai priklausoma ne nuo vartotojo pinigų, bet nuo ministerijų ar savivaldybių per viešinimo konkursus. Tačiau tai yra visuomenei nenaudingo medijų savininkų lobizmo pasekmė – „gudriai“ įteisinta propaganda. Deja, tai korumpuoja ne tik žurnalistiką, bet ir jos organizacijas, kurios nepajėgia sukurti autoritetingos pozicijos. Antai Lietuvos žurnalistų sąjunga 1989-aisiais „staiga“ buvo atleista nuo mokesčių su jos „visomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis“ – juk tai rodo papirkimą, bet ar tai leido organizacijai virsti stipria profesine jėga? Priešingai – 2003-aisiais jai grėsė išnykti, ir tik mūsų kelių narių atkaklių pastangų dėka pakeliavus per Lietuvą galiausiai pavyko surengti naują suvažiavimą Šiauliuose.
Kadangi Visuomenės informavimo įstatymo (nuo 1996) raida yra nuolatinė normų dėlionė įteisinant vienus ir eliminuojant kitus paprotinius dalykus, turime itin susipriešinusią medijų sistemą: komerciniai transliuotojai contra visuomeninis transliuotojas, o šis – kaip pavydo dėmė dėl palyginti užtikrinto stambaus finansavimo ir kiekvienos naujos valdžios politinės nuomonės formavimo objektas; žiniasklaidos priemonėse – tų pačių kelių ekonomikos, politikos, net teisės ekspertų laikymas parodant, kokia vargana yra ekpertų „bazė“ (joje veik nebūna naujausius tyrimus atliekančių asmenų); televizorius virsta radiju (kitaip tariant – kiekvienas vedėjas siekia būti labiau rodomas nei pats rodyti); regionų žiniasklaida – iš esmės be profesines kompetencijas formuojančios mokyklos; tautinių bendruomenių žiniasklaida – su įtarimais ne tik dėl neskaidraus, bet gal ir priešiško valstybės interesams finansavimo; viešinimo konkursų įteisinimas įstatymų leidėjo pastangomis skatinant vadinamuosius „žurnalistikos projektus“, nors ši sritis neturi būti reguliuojama tokiu biudžeto pinigų paskirstymu kaip mokslo politika, kadangi iš prigimties ji yra platesnė už visus socialinius laukus kartu paėmus. Betgi ne – medijos turi laimėti projektus? Tai yra „projektų visuomenės“ iškrypimas. Kitaip tariant – kuriamos žurnalistų stovyklos pagal santykį su lėšų tiekėju. Be to, tas pačių žurnalistų išgalvotas baubas – taisyklinga lietuvių kalba – yra unikalus viešosios erdvės reiškinys, kai atkakliai neigtas akivaizdus dalykas: kalba yra sistema ir gali ją keisti išmanydamas. Bet jeigu „visi moka“ – tebūnie: juk galima skaityti kitomis kalbomis, jeigu erzina prastas stilius ir netvarkinga rašyba. Intelektualiam žmogui – gal ir naudinga slinktis.
Tuo tarpu skaitytojas, neskaitęs geros literatūros, formuojančios kritišką pasaulėžiūrą, yra intelektualiai silpnas, todėl bus lengvai pasiduodantis manipuliacijoms – tai rodo parsidavinėjusios žiniasklaidos įtaka jam per Seimo bei savivaldybių rinkimus dar nuo 2000-ųjų. Nors visa, ką galima skaitytojui pasiūlyti, kad būtų kritiškas, turi būti pateikta dar mokykloje – ten, o ne žurnalistikos projektuose turi rastis informacinio raštingumo pamokos. Bet jei taip būtų – kaip tuomet uždirbtų rengiantieji projektus? Todėl šie pasiūlymai ignoruojami. Deja, jei jau tokie politikai kaip Seimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša ateina, kad laimėtų karą su savo paties buvusia aukštąja mokyk­la, apskritai mokyklų sistemai dar ilgai negalime tikėtis intelektualiai vertingo dėmesio. Nei švietimo, nei kultūros sistema neįdomi, pavyzdžiui, konservatoriams – nors tai yra vertybes deklaruojanti jėga. Vadinasi, ir medijų sfera be sutelktos žurnalistų jėgos ilgokai bus priklausoma nuo politinių valdžių. Ir „spaudos laisvės“ reitingai, kaip mėgo teigti prezidentė, čia „ne prie ko“.
Vienas iš reikšmingiausių pozityvių dalykų – tiriamosios žurnalistikos atgimimas apie 2015-uosius, ir prie to nemaža dalimi prisidėjo Vilniaus universiteto inspiruoti tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjama ši problema, aptariama viešai pabrėžiant, jog šios rūšies žurnalistika buvo apmirusi amžių sandūroje. Be to, studentams rekomenduodavau skaityti tiriamosios žurnalistikos klasiką – buvo galima palyginti su XXI amžiaus situacija Lietuvoje. Per pastaruosius 5 metus atsiradę tyrimų skyriai neišvengia visai sistemai būdingos problemos – laviruoti tarp žiniasklaidos intereso įtikti reklamos davėjui ir politikų intereso kontroliuoti medijas kaip projektą. Žurnalistika turi pasižymėti galingu ekonomikos, istorijos, filosofijos intelektu, kad darytų įtaką sistemai ir už tai pati atsakytų, bet ar dauguma redaktorių to nori?

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...
  • Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

    2022-01-26Kaunas tapo viena didele visos Europos scena
    Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. „Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti ...
  • Ką reikėtų žinoti: COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas

    2022-01-25Ką reikėtų žinoti:  COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas
    Tepinėlis iš nosiaryklės PGR testas COVID-19 nustatymui yra tikslus ir patikimas testas diagnozuojant COVID-19. Teigiamas testas reiškia, kad greičiausiai sergate COVID-19. Neigiamas testas reiškia, kad tyrimo metu tikriausiai nesirgote COVID-19. Ištirkite, jei turite COVID-19 simptomų arba buvote susidūrę su asmeniu, kurio COVID-19 testas buvo teigiamas. Kas yra PGR testas? PGR reiškia polimerazės grandininę reakciją. Tai testas, skirtas aptikti konkretaus organizmo, pavyzdžiui, viruso, genetinę medžiagą. Testas nustato viruso buvimą, jei tyrimo metu turite virusą. Testas taip pat gali aptikti viruso fragmentus net tada, kai nesate užsikrėtęs. Kas yra COVID-19 PGR testas? Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas COVID-19 nustatymui yra molekulinis testas, kuriuo analizuojamas viršutinių kvėpavimo ...
  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai

    2022-01-22Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai
    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pagal kurią šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, per 2021 m. šalyje atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų, o iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...
  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.