Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Žurnalistų atsakomybė ir pareigos

Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka„Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.


Anot autorių, priešingai nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, žodžio laisvė nereiškia galimybės viešai sakyti bet ką ir bet kaip – žodžio laisvės ribos baigiasi ten, kur paminamos kitos žmogaus teisės ir laisvės, o visuomenės interesas žinoti informaciją įvertinamas nepakankamai atidžiai. Taigi profesionalus naudojimasis žodžio laisve reikalauja ne tik aiškaus savo, kaip žurnalisto, kurio pareiga – išsamiai ir etiškai informuoti visuomenę apie jai aktualius reikalus – misijos suvokimo, bet ir specifinių teisės žinių – taisyklių – išmanymo – mat saviraiškos laisvę, kaip vertybę, ir jos ribas įtvirtina teisės aktai.
Pamatinis teisės aktas, užtikrinantis visiems piliečiams teisę į saviraišką, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ja draudžiama cenzūra – kaip demokratijos riboženklis steigiama žiniasklaidos laisvė. Pagrindinis žiniasklaidos ir žurnalistų veiklą reglamentuojantis įstatymas yra Visuomenės informavimo įstatymas. Juo nustatomos žurnalistų teisės, pareigos, įtvirtinama žinia­sklaidos reguliavimo ir savitvarkos sistema.
Užtikrindamas teises įstatymas numato žurnalisto veiklai svarbias sąlygas: galimybę greičiau gauti informaciją, apsaugoti informacijos šaltinius, atsisakyti vykdyti užduotį, jei patiriamas politinis ar verslo spaudimas.
Žurnalistui formuluojamos ir ypatingos pareigos: skleidžiant informaciją, atskirti faktus nuo nuomonių, kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę, tikrinti informaciją, užtikrinti nuomonių įvairovę, išlikti nepriklausomais ir nešališkais.
Iš saviraiškos laisvės ir kitų žmogaus teisių kolizijos kylantys ginčai sprendžiami daugiausia vadovaujantis civilinės teisės normomis. Žiniasklaidos organizacijoms, žurnalistams ar redaktoriams gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pastaroji laikoma kraštutine priemone, o tarptautinės žurnalistų teises ginančios organizacijos apskritai kritikuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą žurnalistams už visuomenės informavimo principų pažeidimus demokratinėse visuomenėse.
Teisės aktai gali būti keičiami – žodžio laisvės arba nelaisvės naudai. Tad profesionalai turi išmanyti teisines žodžio laisvės normas ne tik todėl, kad gerai dirbtų, bet ir tam, kad galėtų apginti savo teritoriją nuo žodžio laisvės suvaržymų ir kišimosi į viešąją erdvę.

Teisinės žurnalisto priedermės:
1. Žodžio laisvė ir teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Žiniasklaidos ir žurnalisto misija demokratinėje visuomenėje – rinkti, rengti ir skleisti informaciją apie visuomenei reikšmingus įvykius.
2. Vykdydamas savo misiją žurnalistas privalo vadovautis pagrindiniais saviraiškos laisvės principais – teikti teisingą, patikrintą ir nešališką informaciją, užtikrinti kritikuojamam asmeniui iki viešosios informacijos paskelbimo teisę būti išklausytam, o po viešosios informacijos paskelbimo – teisę atsakyti.
3. Žurnalistas privalo nedelsiant paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją tokiu pačiu būdu, kaip ji buvo paskelbta.
4. Žurnalistas turi teisę bei etinę pareigą neatskleisti savo informacijos šaltinių. Jų atskleidimo gali reikalauti tik teismas, esant įstatyme numatytoms sąlygoms.
5. Žurnalistas turi teisę atsisakyti užduoties, jeigu jos vykdymas kertasi su įstatymu ar žurnalisto pažiūromis.
6. Žurnalistas gali atšaukti savo autorystę, jeigu redagavimo metu buvo iškreiptas žurnalisto kūrinys.
7. Žurnalistas savo veikloje turi vengti interesų konflikto.
8. Žurnalistas turi laikytis žurnalistikos etikos principų, kuriuos galima išreikšti bendru žmogiškumo principu: elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi kiti pasielgtų.
9. Žurnalistas turi derinti visuomenės teisę.
Su egzistuojančiu žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimu supažindina mus „Žiniasklaidos teisės vadovo“ autoriai, labai konkrečiai išdėstydami teisines žurnalisto priedermes. Vis dėlto vis daugiau girdime pasisakymų, kad šiais laikais spaudos problema – ne jos laisvės, bet atsakomybės. Per daug sensacijų, paviršutiniškų straipsnių, per daug skubama su kaltinimais, kurie paskui subliūkšta, per mažai yra tiriamosios žurnalistikos. Per didelę spaudos laisvę pamirštama savikontrolė, žurnalistika išsigimsta.

Paruošė Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.