Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lietuvai reikalinga globali tiriamosios žurnalistikos patirtis

Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

Kovojantys su tiriamąja žurnalistika siekia sukompromituoti žurnalistų reputaciją
Jums smagiai leidžiant laiką kavinėje, vienas iš tyrėjų galbūt net sėdi už jūsų nugaros, palinkęs prie savo nešiojamojo kompiuterio ir sriubčioja latte. Taip, tikrai – norėdami išvengti būti susekti, tiriantieji žurnalistai dažnai naudojasi viešai prieinamu interneto ryšiu, kad „pasimestų“ kitų prisijungiančiųjų prie tinklo sraute, o norintieji sužlugdyti tyrimą negalėtų to taip lengvai padaryti.
Nors laikai pakito, visgi Švedijos SVT televizijos tiriamosios žurnalistikos televizijos laidos „Misija tirti“ (šved. Uppdrag granskning) redaktoriaus Nilso Hansono teigimu, esminės žurnalistinio tyrimo strategijos liko tokios pat, kaip įsibrovimo į Watergate’o bylą išnagrinėjusių „Washington Post“ žurnalistų Bobo Woodward’o ir Paulo Bernstein’o laikais. Skirtumas tas, kad šiomis dienomis informaciją tenka rinkti kompleksiškoje informacinėje erdvėje, kurioje vyksta vietinės reikšmės informaciniai karai, metamos didelės viešųjų ryšių pajėgos sukompromituoti tiriančiųjų žurnalistų reputaciją, be to, žurnalistų šaltiniai turi patarėjų, mokančių, kaip jiems (ne)bendrauti su žurnalistais, yra saistomi įvairių konfidencialumo ir kitokių įsipareigojimų, o augant darbo santykių prekariatizacijai, yra ypač pažeidžiami.
Kaip gimsta idėjos žurnalistiniam tyrimui? Dažnai mums atrodo, jog tiriamoji žurnalistika būtinai susijusi su korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, neleistinais verslo, politikų ir valstybės tarnautojų susitarimais. Tirti korupciją yra gera idėja, visgi tikrai ne vienintelė. Geros tiriamosios žurnalistikos idėjos gali kilti ir tiriant iš pirmo žvilgsnio nedidelį žmogaus teisių pažeidimą.
Pavyzdžiui, į SVT (Švedija) televiziją kreipusis gyventojams dėl esą neteisėtai už išžaginimą nuteisto šešiolikmečio, į miestelį, kuriame tai atsitiko, nuvykę žurnalistai suvokė, kad tema – tikrai ne korumpuotas teismas. Tema – apie vietos bendruomenę, palaikančią ir heroizuojančią žagintoją, engiančią nukentėjusią keturiolikmetę merginą, kurios šeima buvo priversta parduoti turėtą turtą ir dėl patiriamo smerkimo bei žeminimo išsikraustyti iš gimtinės. Žurnalistams tiriant šią temą, šešiolikmetis buvo apkaltintas dar vienu išžaginimu. Interviu davusio vietos kunigo reakcija į tai šokiravo: „Vargšas berniukas… (Ilga pauzė). Na, ir mergaitė taip pat“. Idėjos, kurias verta rutulioti iki tyrimo, kartais gali būti latentinės, lengvai neapčiuopiamos, neįrodomos dokumentais. Tačiau jos susijusios su socialiniais santykiais, kurie yra didžioji mūsų gyvenimo dalis. Saugi aplinka – visuomenės interesas. Dėl to juos verta tirti.

Gera tema – stengtis priversti keistis sustabarėjusias sistemas
Galvojant apie idėją žurnalistiniam tyrimui, pirmiausia reikėtų mąstyti apie tai, kas aktualu auditorijai, kas jaudina šalies gyventojus labiausiai, pagalvoti apie kasdienes problemas, kurios pažeidžia mūsų interesus.
Mąstant, kuo galima būtų pasitarnauti auditorijai, gimsta geriausios tiriamosios žurnalistikos idėjos. Lietuvoje, pavyzdžiui, sistemiškai netiriamos visuomenę jaudinančios darbo užmokesčio, pajamų nelygybės, emigracijos ir kitos bėdos. Veikiau šios problemos menkinamos arba apsiribojama atskirų žmonių istorijų perteikimu, apibendrinama niekur nevedančiomis išvadomis apie asmeninę nesėkmę, likimą, Dievo valią ar net egzotiškąją karmą.
Kai gimsta idėja apie tai, kas svarbu auditorijai, reikia ieškoti konkrečios temos. Geriausia tai daryti patekus į sistemą, atsakingą už situaciją, kurią norima tirti. Tai gali būti, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos sistema. Patekus ten, reikėtų kalbėtis su joje dirbančiais žmonėmis, jų klausti – jei tu būtumei žurnalistas, ką, tavo manymu, būtų aktualu sveikatos apsaugos ar kokioje sistemoje atskleisti ir paviešinti? Svarbu pasakyti, kad tai – dar ne interviu, o tik neįpareigojantys pokalbiai. Paprastai sistemų tarnautojai turi nuomonę apie jų tarnybų viduje vykstančius procesus, o būdami pilietiški norėtų, jog negerovės būtų sprendžiamos. Viešinimas – vienas iš būdų, labai tinkamų sustabarėjusioms, sunkiai besikeičiančioms sistemoms. Dėl to galima įtikinti ne vieną žmogų bendradarbiauti.
Tiriant korupciją, reikalinga šiek tiek kitokia strategija. Žurnalistui tenka užsidėti ciniko kaukę ir galvoti – jei aš būčiau korumpuotas, kaip galėčiau išnaudoti sistemą? Paprastai bet kurioje sistemoje, kur yra korupcijos galimybė, įmanoma rasti ir tą sistemą savo naudai pasikinkiusių žmonių. Didžiausias iššūkis žurnalistams – prisikapstyti iki konkrečių schemų ir mechanizmų, kaip tai yra daroma.
Idėją ir temą berutuliojanti komanda savo gretose turėtų turėti velnio advokatą. Jo tikslas – numarinti temą, amžiams ją užrakinti paskutiniame, labiausiai pridulkėjusiame redakcijos stalčiuje. Kitaip tariant, vienas iš komandos žurnalistų nuolat kritikuoja tyrimą, surenkamą medžiagą, tyrimo veiksmus, o likusiai komandai tenka galvoti, kaip atremti kritiką, kaip pagerinti tyrimą taip, kad prie jo niekas neprikibtų. Kadangi į žurnalistinį tyrimą investuojama daug laiko, pinigų ir žmonių darbo, jo pamatai turi būti neišjudinami.

Apie laiką, pinigus ir metodus
Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija). Tyrimai trunka palyginti ilgai, visgi galima laiką sutrumpinti, o išlaidas sumažinti. Tam reikalinga gerai apmąstyti tyrimo strategiją. Geras planas – lygu meistriškesnis tyrimas, mažiau išlaidų, mažiau išeikvotos žurnalistų energijos.
Labai vertingas yra hipotezės metodas. Iš idėjos išgryninę temą, rašome hipotezę – prielaidą, kurią sutraukiame į vieną ar du sakinius. Hipotezės esmė – tai, ką mes norime tyrimu įrodyti. Jei medžiagos atrodo per daug ir atrodo pernelyg daug tyrimo aspektų, kampų (nes VISKAS juk YRA svarbu! – būtent taip tyrimo pradžioje atrodo), formuluojame kelias hipotezes ir iš jų pasirenkame svarbiausią.
Klaidingo pasirinkimo nebūna – būna tik blogai suformuluotos hipotezės. Tad tam reikėtų skirti daug dėmesio, konsultuotis su visa žurnalistų komanda. Suformulavus hipotezę, gerai yra pradėti konstruoti įvykių laiko juostą – kaip viskas rutuliojosi. Laiko juostos gali turėti kelias dimensijas – įvykiai, dokumentai, konkrečių istorijos herojų ėjimai ar sprendimai. Laiko juostų metodas taip pat padeda sutrumpinti žurnalistiniam tyrimui skirtą laiką.
Nemažai žurnalistinių tyrimų atsispiria nuo suinteresuotų šalių politikos, verslo ar asocijuotų struktūrų pasaulyje nutekintos informacijos. Tai – kartais net populiaresnis būdas išgryninti temą, negu neformalūs pokalbiai su sistemos žmonėmis. Visgi čia slypi vienas pavojus – tyrėjas gali tapti priklausomas nuo šaltinio teikiamos informacijos.
Darbas su šaltiniais, su žmonėmis iš sistemos turi būti gerai apmąstytas. Lankykitės posėdžiuose, susitikimuose – ten, kur kitiems žurnalistams galbūt net neįdomu. Raskite šaltinius visose bent kiek susijusiose srityse.

Kaip rasti reikalingą šaltinį, kuris teiktų informaciją?
Pirmiausia svarbu yra įvertinti šaltinio kompetenciją. Reikėtų pasirinkti žmones, disponuojančius jums aktualia informacija. Kitas dalykas – niekuomet negalvokite, kad „jis/ji niekuomet su manimi nekalbės“, bus piktas, neatsakinės į klausimus ir panašiai. Darykite prielaidą, kad jie tikrai su jumis nori kalbėti. Vienas iš blogiausių pretekstų susitikimui – prašyti interviu. Tą išgirdę šaltiniai taip ir įsivaizduoja savo pavardę straipsnių pavadinimuose ar anonsuose, tai gąsdina. Taip pat netinka sakyti tokių dalykų, kaip kad „atlieku tyrimą apie korupciją jūsų įmonėje“. Tinka sakyti, kad norite išsiaiškinti, kas atsitiko, – tai juk nėra melas.
Reikėtų demonstruoti pasitikėjimą savimi, būti atviram, kiek tik įmanoma. Derėtų apsvarstyti ir tai, kad tam, jog ką gautumėte, gali tekti ir kai ką duoti iš savo tyrimo. Tai – kontroversiškas patarimas, visgi kiekvienu atveju reikia įvertinti situaciją. Ar, pavyzdžiui, tam tikros informacijos suteikimas policijai gali padėti išjudinti jūsų tyrimą iš aklavietės?
Visuomet siekite gauti raštiškų įrodymų šaltinių teiginiams, prašykite dokumentų – net ir tų, kurie yra įslaptinti. Tame nėra nieko nepilietiška. Juk jūs norite pajudinti sustabarėjusią sistemą.
Atliekant tyrimą tikrai atsitinka taip, kad šaltiniai nenori kalbėti. Vienas iš būdų spręsti situaciją – susitikus su šaltiniu, jį nuraminti, pakviesti kavos ir pasakyti kažką panašaus į tai: „Gerai, jūs nenorite kalbėti, suprantu. Bet aš turiu kai ką jums papasakoti. Aš jums atskleisiu, ką žinau apie tai. Jūs man neprivalote sakyti nieko.“
Dažniausiai taip ir įvyksta pirmieji pokalbiai – šaltiniui pasidaro smalsu, ką gi žurnalistas žino. Po tokio susitikimo reikėtų parašyti padėkos laišką, atsisveikinti iki kito susitikimo – juk galbūt surinksite daugiau informacijos ir vėlgi turėsite, ką jam/jai papasakoti. Susitikdamas su jumis šaltinis, net jei ir mano, kad esate truputį pamišęs, supranta, jog esate rimtai nusiteikęs.
Prikalbinti susitikti galima ir naudojant kitas strategijas, pavyzdžiui: „Turiu dokumentų, gal galėtumei man padėti suprasti, ką jie reiškia?“; „Kalbėjausi su žmonėmis, daugelis sako, kad jūs esate labai kompetentingas, daug apie tai žinote“; „Man reikia pagalbos tikrinant faktus, net jei jūs ir nenorite su manimi kalbėti, gal galėtumėte padėti“ („mūsų visų interesas yra, kad tai, ką publikuojame, būtų tikslu ir teisinga“).

Kitaip tariant, norint ištirti problemą, tiriantiesiems žurnalistams tenka įrodyti, jog jie yra patikimi ir verti rizikos. Naudingos informacijos suteikusiam šaltiniui verta rodyti jo suteiktos informacijos galutinę redakciją prieš publikuojant, t. y., leisti jam perskaityti jo paties citatų rankraštį. Derėtų atsižvelgti į pastabas, jei kai kurios vietos yra ypač jautrios, gali sukelti žalos.
Reikėtų pakalbėti ir apie žmones, kurių veikla tiriama. Lietuvoje apskritai egzistuoja atsakymo teisės problema – dažnai tiriamiesiems į kritiką neleidžiama atsikirsti. Daugelyje žurnalistinės technikos vadovų patariama praktikams su tokiais šaltiniais kalbėtis tyrimo pabaigoje – kai surinkta pakankamai įrodymų. Visgi ne visuomet tai pasiteisina. Susisiekti su tais, ant kurių pečių krenta atsakomybė, reikėtų kaip galima anksčiau tyrimo metu – kad nebūtų užkirstas kelias istorijai atsirasti, kad nenutekėtų informacija, kad nebūtų prarastas laikas tiriant temą, kurioje nėra problemos. Taip pat kad paaiškinimai nebūtų gaunami per vėlai, nelikus laiko jų patikrinti ir ištirti.
Išskirtiniais atvejais, kai atsakingi asmenys nesutinka komentuoti, būdas juos prikalbinti – tai sakyti, jog turite pakankamai įrodymų jų kaltei pagrįsti. Žinoma, tokiais pareiškimais švaistytis netinkama, jei prielaidos „šakėmis ant vandens rašytos“.
Tiriantys žurnalistai savo hipotezę paprastai gali pagrįsti 80–90 procentų, ir dažniausiai trūksta kokio vieno dokumento ar įrodymo. Tokiu atveju viešinti istoriją labai knieti, visgi paskelbus ne visą informaciją, gresia užbraukti įdėtą laiką ir pastangas. Būsime kaltinami šmeižtu, nekokybe, gandų skleidimu, pajuokiami kaip neatskleidę nieko naujo, įžeidimais.
Visuomet verta tiriamosios žurnalistikos darbams turėti porą publikavimo strategijų. Minimalaus tyrimo publikavimas – kai atskleidžiama naujos informacijos, apie kurią visuomenė nežinojo, o ji turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Maksimalaus tyrimo publikavimas – kai atskleidžiama tiek naujos informacijos, kad pakanka inicijuoti visos sistemos transformaciją ir pokyčius.

Efektyviausia tyrimus atlikti komandomis
Šiandien išaugus viešosios informacijos valdymo technikų, viešųjų ryšių, kompromato kampanijų įtakai viešojoje erdvėje, tiriantiesiems žurnalistams tenka veikti labai greitai ir apdairiai. Dėl to naudojantis ir klasikinėmis tyrimo technikomis, ir naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis, efektyviausia tyrimus atlikti komandomis ir viešinti tik tai, kas turi potencialo į visuomenės gyvenimą atpūsti šviežių vėjų.

Straipsnis yra sukurtas naudojantis Globalios tiriamosios žurnalistikos konferencijos medžiaga ir yra projekto „Lietuvai – globali tiriamosios žurnalistikos patirtis“ dalis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.