renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lietuvai reikalinga globali tiriamosios žurnalistikos patirtis

Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

Kovojantys su tiriamąja žurnalistika siekia sukompromituoti žurnalistų reputaciją
Jums smagiai leidžiant laiką kavinėje, vienas iš tyrėjų galbūt net sėdi už jūsų nugaros, palinkęs prie savo nešiojamojo kompiuterio ir sriubčioja latte. Taip, tikrai – norėdami išvengti būti susekti, tiriantieji žurnalistai dažnai naudojasi viešai prieinamu interneto ryšiu, kad „pasimestų“ kitų prisijungiančiųjų prie tinklo sraute, o norintieji sužlugdyti tyrimą negalėtų to taip lengvai padaryti.
Nors laikai pakito, visgi Švedijos SVT televizijos tiriamosios žurnalistikos televizijos laidos „Misija tirti“ (šved. Uppdrag granskning) redaktoriaus Nilso Hansono teigimu, esminės žurnalistinio tyrimo strategijos liko tokios pat, kaip įsibrovimo į Watergate’o bylą išnagrinėjusių „Washington Post“ žurnalistų Bobo Woodward’o ir Paulo Bernstein’o laikais. Skirtumas tas, kad šiomis dienomis informaciją tenka rinkti kompleksiškoje informacinėje erdvėje, kurioje vyksta vietinės reikšmės informaciniai karai, metamos didelės viešųjų ryšių pajėgos sukompromituoti tiriančiųjų žurnalistų reputaciją, be to, žurnalistų šaltiniai turi patarėjų, mokančių, kaip jiems (ne)bendrauti su žurnalistais, yra saistomi įvairių konfidencialumo ir kitokių įsipareigojimų, o augant darbo santykių prekariatizacijai, yra ypač pažeidžiami.
Kaip gimsta idėjos žurnalistiniam tyrimui? Dažnai mums atrodo, jog tiriamoji žurnalistika būtinai susijusi su korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, neleistinais verslo, politikų ir valstybės tarnautojų susitarimais. Tirti korupciją yra gera idėja, visgi tikrai ne vienintelė. Geros tiriamosios žurnalistikos idėjos gali kilti ir tiriant iš pirmo žvilgsnio nedidelį žmogaus teisių pažeidimą.
Pavyzdžiui, į SVT (Švedija) televiziją kreipusis gyventojams dėl esą neteisėtai už išžaginimą nuteisto šešiolikmečio, į miestelį, kuriame tai atsitiko, nuvykę žurnalistai suvokė, kad tema – tikrai ne korumpuotas teismas. Tema – apie vietos bendruomenę, palaikančią ir heroizuojančią žagintoją, engiančią nukentėjusią keturiolikmetę merginą, kurios šeima buvo priversta parduoti turėtą turtą ir dėl patiriamo smerkimo bei žeminimo išsikraustyti iš gimtinės. Žurnalistams tiriant šią temą, šešiolikmetis buvo apkaltintas dar vienu išžaginimu. Interviu davusio vietos kunigo reakcija į tai šokiravo: „Vargšas berniukas… (Ilga pauzė). Na, ir mergaitė taip pat“. Idėjos, kurias verta rutulioti iki tyrimo, kartais gali būti latentinės, lengvai neapčiuopiamos, neįrodomos dokumentais. Tačiau jos susijusios su socialiniais santykiais, kurie yra didžioji mūsų gyvenimo dalis. Saugi aplinka – visuomenės interesas. Dėl to juos verta tirti.

Gera tema – stengtis priversti keistis sustabarėjusias sistemas
Galvojant apie idėją žurnalistiniam tyrimui, pirmiausia reikėtų mąstyti apie tai, kas aktualu auditorijai, kas jaudina šalies gyventojus labiausiai, pagalvoti apie kasdienes problemas, kurios pažeidžia mūsų interesus.
Mąstant, kuo galima būtų pasitarnauti auditorijai, gimsta geriausios tiriamosios žurnalistikos idėjos. Lietuvoje, pavyzdžiui, sistemiškai netiriamos visuomenę jaudinančios darbo užmokesčio, pajamų nelygybės, emigracijos ir kitos bėdos. Veikiau šios problemos menkinamos arba apsiribojama atskirų žmonių istorijų perteikimu, apibendrinama niekur nevedančiomis išvadomis apie asmeninę nesėkmę, likimą, Dievo valią ar net egzotiškąją karmą.
Kai gimsta idėja apie tai, kas svarbu auditorijai, reikia ieškoti konkrečios temos. Geriausia tai daryti patekus į sistemą, atsakingą už situaciją, kurią norima tirti. Tai gali būti, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos apsaugos sistema. Patekus ten, reikėtų kalbėtis su joje dirbančiais žmonėmis, jų klausti – jei tu būtumei žurnalistas, ką, tavo manymu, būtų aktualu sveikatos apsaugos ar kokioje sistemoje atskleisti ir paviešinti? Svarbu pasakyti, kad tai – dar ne interviu, o tik neįpareigojantys pokalbiai. Paprastai sistemų tarnautojai turi nuomonę apie jų tarnybų viduje vykstančius procesus, o būdami pilietiški norėtų, jog negerovės būtų sprendžiamos. Viešinimas – vienas iš būdų, labai tinkamų sustabarėjusioms, sunkiai besikeičiančioms sistemoms. Dėl to galima įtikinti ne vieną žmogų bendradarbiauti.
Tiriant korupciją, reikalinga šiek tiek kitokia strategija. Žurnalistui tenka užsidėti ciniko kaukę ir galvoti – jei aš būčiau korumpuotas, kaip galėčiau išnaudoti sistemą? Paprastai bet kurioje sistemoje, kur yra korupcijos galimybė, įmanoma rasti ir tą sistemą savo naudai pasikinkiusių žmonių. Didžiausias iššūkis žurnalistams – prisikapstyti iki konkrečių schemų ir mechanizmų, kaip tai yra daroma.
Idėją ir temą berutuliojanti komanda savo gretose turėtų turėti velnio advokatą. Jo tikslas – numarinti temą, amžiams ją užrakinti paskutiniame, labiausiai pridulkėjusiame redakcijos stalčiuje. Kitaip tariant, vienas iš komandos žurnalistų nuolat kritikuoja tyrimą, surenkamą medžiagą, tyrimo veiksmus, o likusiai komandai tenka galvoti, kaip atremti kritiką, kaip pagerinti tyrimą taip, kad prie jo niekas neprikibtų. Kadangi į žurnalistinį tyrimą investuojama daug laiko, pinigų ir žmonių darbo, jo pamatai turi būti neišjudinami.

Apie laiką, pinigus ir metodus
Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija). Tyrimai trunka palyginti ilgai, visgi galima laiką sutrumpinti, o išlaidas sumažinti. Tam reikalinga gerai apmąstyti tyrimo strategiją. Geras planas – lygu meistriškesnis tyrimas, mažiau išlaidų, mažiau išeikvotos žurnalistų energijos.
Labai vertingas yra hipotezės metodas. Iš idėjos išgryninę temą, rašome hipotezę – prielaidą, kurią sutraukiame į vieną ar du sakinius. Hipotezės esmė – tai, ką mes norime tyrimu įrodyti. Jei medžiagos atrodo per daug ir atrodo pernelyg daug tyrimo aspektų, kampų (nes VISKAS juk YRA svarbu! – būtent taip tyrimo pradžioje atrodo), formuluojame kelias hipotezes ir iš jų pasirenkame svarbiausią.
Klaidingo pasirinkimo nebūna – būna tik blogai suformuluotos hipotezės. Tad tam reikėtų skirti daug dėmesio, konsultuotis su visa žurnalistų komanda. Suformulavus hipotezę, gerai yra pradėti konstruoti įvykių laiko juostą – kaip viskas rutuliojosi. Laiko juostos gali turėti kelias dimensijas – įvykiai, dokumentai, konkrečių istorijos herojų ėjimai ar sprendimai. Laiko juostų metodas taip pat padeda sutrumpinti žurnalistiniam tyrimui skirtą laiką.
Nemažai žurnalistinių tyrimų atsispiria nuo suinteresuotų šalių politikos, verslo ar asocijuotų struktūrų pasaulyje nutekintos informacijos. Tai – kartais net populiaresnis būdas išgryninti temą, negu neformalūs pokalbiai su sistemos žmonėmis. Visgi čia slypi vienas pavojus – tyrėjas gali tapti priklausomas nuo šaltinio teikiamos informacijos.
Darbas su šaltiniais, su žmonėmis iš sistemos turi būti gerai apmąstytas. Lankykitės posėdžiuose, susitikimuose – ten, kur kitiems žurnalistams galbūt net neįdomu. Raskite šaltinius visose bent kiek susijusiose srityse.

Kaip rasti reikalingą šaltinį, kuris teiktų informaciją?
Pirmiausia svarbu yra įvertinti šaltinio kompetenciją. Reikėtų pasirinkti žmones, disponuojančius jums aktualia informacija. Kitas dalykas – niekuomet negalvokite, kad „jis/ji niekuomet su manimi nekalbės“, bus piktas, neatsakinės į klausimus ir panašiai. Darykite prielaidą, kad jie tikrai su jumis nori kalbėti. Vienas iš blogiausių pretekstų susitikimui – prašyti interviu. Tą išgirdę šaltiniai taip ir įsivaizduoja savo pavardę straipsnių pavadinimuose ar anonsuose, tai gąsdina. Taip pat netinka sakyti tokių dalykų, kaip kad „atlieku tyrimą apie korupciją jūsų įmonėje“. Tinka sakyti, kad norite išsiaiškinti, kas atsitiko, – tai juk nėra melas.
Reikėtų demonstruoti pasitikėjimą savimi, būti atviram, kiek tik įmanoma. Derėtų apsvarstyti ir tai, kad tam, jog ką gautumėte, gali tekti ir kai ką duoti iš savo tyrimo. Tai – kontroversiškas patarimas, visgi kiekvienu atveju reikia įvertinti situaciją. Ar, pavyzdžiui, tam tikros informacijos suteikimas policijai gali padėti išjudinti jūsų tyrimą iš aklavietės?
Visuomet siekite gauti raštiškų įrodymų šaltinių teiginiams, prašykite dokumentų – net ir tų, kurie yra įslaptinti. Tame nėra nieko nepilietiška. Juk jūs norite pajudinti sustabarėjusią sistemą.
Atliekant tyrimą tikrai atsitinka taip, kad šaltiniai nenori kalbėti. Vienas iš būdų spręsti situaciją – susitikus su šaltiniu, jį nuraminti, pakviesti kavos ir pasakyti kažką panašaus į tai: „Gerai, jūs nenorite kalbėti, suprantu. Bet aš turiu kai ką jums papasakoti. Aš jums atskleisiu, ką žinau apie tai. Jūs man neprivalote sakyti nieko.“
Dažniausiai taip ir įvyksta pirmieji pokalbiai – šaltiniui pasidaro smalsu, ką gi žurnalistas žino. Po tokio susitikimo reikėtų parašyti padėkos laišką, atsisveikinti iki kito susitikimo – juk galbūt surinksite daugiau informacijos ir vėlgi turėsite, ką jam/jai papasakoti. Susitikdamas su jumis šaltinis, net jei ir mano, kad esate truputį pamišęs, supranta, jog esate rimtai nusiteikęs.
Prikalbinti susitikti galima ir naudojant kitas strategijas, pavyzdžiui: „Turiu dokumentų, gal galėtumei man padėti suprasti, ką jie reiškia?“; „Kalbėjausi su žmonėmis, daugelis sako, kad jūs esate labai kompetentingas, daug apie tai žinote“; „Man reikia pagalbos tikrinant faktus, net jei jūs ir nenorite su manimi kalbėti, gal galėtumėte padėti“ („mūsų visų interesas yra, kad tai, ką publikuojame, būtų tikslu ir teisinga“).

Kitaip tariant, norint ištirti problemą, tiriantiesiems žurnalistams tenka įrodyti, jog jie yra patikimi ir verti rizikos. Naudingos informacijos suteikusiam šaltiniui verta rodyti jo suteiktos informacijos galutinę redakciją prieš publikuojant, t. y., leisti jam perskaityti jo paties citatų rankraštį. Derėtų atsižvelgti į pastabas, jei kai kurios vietos yra ypač jautrios, gali sukelti žalos.
Reikėtų pakalbėti ir apie žmones, kurių veikla tiriama. Lietuvoje apskritai egzistuoja atsakymo teisės problema – dažnai tiriamiesiems į kritiką neleidžiama atsikirsti. Daugelyje žurnalistinės technikos vadovų patariama praktikams su tokiais šaltiniais kalbėtis tyrimo pabaigoje – kai surinkta pakankamai įrodymų. Visgi ne visuomet tai pasiteisina. Susisiekti su tais, ant kurių pečių krenta atsakomybė, reikėtų kaip galima anksčiau tyrimo metu – kad nebūtų užkirstas kelias istorijai atsirasti, kad nenutekėtų informacija, kad nebūtų prarastas laikas tiriant temą, kurioje nėra problemos. Taip pat kad paaiškinimai nebūtų gaunami per vėlai, nelikus laiko jų patikrinti ir ištirti.
Išskirtiniais atvejais, kai atsakingi asmenys nesutinka komentuoti, būdas juos prikalbinti – tai sakyti, jog turite pakankamai įrodymų jų kaltei pagrįsti. Žinoma, tokiais pareiškimais švaistytis netinkama, jei prielaidos „šakėmis ant vandens rašytos“.
Tiriantys žurnalistai savo hipotezę paprastai gali pagrįsti 80–90 procentų, ir dažniausiai trūksta kokio vieno dokumento ar įrodymo. Tokiu atveju viešinti istoriją labai knieti, visgi paskelbus ne visą informaciją, gresia užbraukti įdėtą laiką ir pastangas. Būsime kaltinami šmeižtu, nekokybe, gandų skleidimu, pajuokiami kaip neatskleidę nieko naujo, įžeidimais.
Visuomet verta tiriamosios žurnalistikos darbams turėti porą publikavimo strategijų. Minimalaus tyrimo publikavimas – kai atskleidžiama naujos informacijos, apie kurią visuomenė nežinojo, o ji turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Maksimalaus tyrimo publikavimas – kai atskleidžiama tiek naujos informacijos, kad pakanka inicijuoti visos sistemos transformaciją ir pokyčius.

Efektyviausia tyrimus atlikti komandomis
Šiandien išaugus viešosios informacijos valdymo technikų, viešųjų ryšių, kompromato kampanijų įtakai viešojoje erdvėje, tiriantiesiems žurnalistams tenka veikti labai greitai ir apdairiai. Dėl to naudojantis ir klasikinėmis tyrimo technikomis, ir naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis, efektyviausia tyrimus atlikti komandomis ir viešinti tik tai, kas turi potencialo į visuomenės gyvenimą atpūsti šviežių vėjų.

Straipsnis yra sukurtas naudojantis Globalios tiriamosios žurnalistikos konferencijos medžiaga ir yra projekto „Lietuvai – globali tiriamosios žurnalistikos patirtis“ dalis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...