Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Lietuvoje tiriamosios žurnalistikos lyderiai – 15min.lt ir LRT (Eksperto komentaras)

Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo– Kaip apibūdintumėte – kas tai yra tiriamoji žurnalistika? Kokie kriterijai paprastą straipsnį skiria nuo tiriamojo?
– Tiriamoji žurnalistika – tai žurnalistikos šaka, kurią praktikuojantieji savarankiškai atskleidžia naują, nuo visuomenės sistemingai ir kruopščiai slėptą informaciją, turėjusią ar vis dar turinčią įtakos visuomenės ar valstybės gyvenimui. Tai – korupcijos atvejai, finansiniai nusikaltimai, piktnaudžiavimas padėtimi – ypač politikų, valstybės tarnautojų, verslininkų, žmogaus teisių pažeidimai ir kiti atvejai. Tiriantieji žurnalistai dažnai veikia kaip teisėsauga ar net slaptosios tarnybos, įvairiausi kontrolieriai ir inspektoriai, dažnai juos ir aplenkdami, nes šie dėl įvairiausių priežasčių pražiopso ar nepastebi įsisenėjusių problemų, nekreipia į jas dėmesio.
– Ar, Jūsų manymu, tiriamosios žurnalistikos publikacijų Lietuvos spaudoje, interneto portaluose pakanka?
– Lietuvoje šiuo metu yra nemažai tiriamosios žurnalistikos publikacijų, bet, žinoma, jų norėtųsi daugiau. Svarbu atminti, kad tiriamoji žurnalistika, palyginti su naujienų, įvykių žurnalistika, taip pat rutinine žurnalistika, yra gana brangi. Ypač laiko sąnaudomis.
– Ar, Jūsų manymu, Lietuvoje reikėtų daugiau tiriamosios žurnalistikos pavyzdžių? Kokiomis temomis daugiausia daromi tyrimai?
– Galėtų tiriamosios žurnalistikos būti daugiau, tačiau svarbu, kad ir skaitytojų auditorijos būtų toks poreikis – kad tyrimai būtų skaitomi ir vertinamos žurnalistų pastangos. Tyrimus atliekantys žurnalistai daug investuoja laiko ir pastangų į savo žinias, įgūdžių tobulinimą, nes nuolat atsiranda naujų tiriamosios žurnalistikos metodų. Tyrimų Lietuvoje daugiausia daroma apie politikų korupciją.
– Kokios dar temos domina tiriamosios žurnalistikos atstovus? Kokiuose leidiniuose, interneto portaluose ar galbūt televizijoje tyrimų pasitaiko dažniausiai?
– Daugiausia tiriamosios žurnalistikos yra leidiniuose, turinčiuose specializuotus tiriamosios žurnalistikos skyrius ir žurnalistus, visą savo laiką skiriančius žurnalistiniams tyrimams. Neabejotinai šios srities asai Lietuvoje šiuo metu yra interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).
Neseniai įsikūrė Lietuvos tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, akcentuojantis būtinybę tirti Lietuvoje vykstančius procesus regiono mastu (pvz., korumpuotų Rusijos politikų ir verslininkų pinigų plovimą Baltijos šalyse (ne išimtis ir Lietuva) per įsikūrusius komercinius bankus). Tiriančiųjų žurnalistų temos – kaip ir visur, ne tik Lietuvoje – politikų ar valdininkų korupcija, piktnaudžiavimas tarnyba, privatumo ir saugumo internete klausimai, finansiniai nusikaltimai, žmogaus teisių pažeidimai.
– Galbūt yra temų, kurios tiesiog prašosi tyrimų, rimtesnių publikacijų, bet žurnalistai į jas neatkreipia dėmesio?
– Yra daug temų, vertų tyrimų, ir yra palyginti mažai žurnalistų, kurie yra kompetentingi, pajėgūs, turi laiko ir yra pakankamai nepriklausomi tuos tyrimus daryti. Itin aktualios temos, mano manymu, telkiasi ir šalies regionuose.
– Gal galite paminėti keletą vertingų tyrimų Lietuvoje?
– 15min.lt tyrimas apie Seimo narį Artūrą Skardžių, kuris Seime protegavo jo šeimą finansuojančias energetikos įmones. LRT tyrimas apie buvusį Valstybinio jūrų uosto vadovą Arvydą Vaitkų, kurio rinkimų kampaniją finansavo uoste besiplečiantys ir viešųjų pirkimų konkursus laimintys verslininkai. Portalo Siena.lt ir tarptautinių partnerių atliktas tyrimas apie per SEB Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvą, plaukusius neaiškios kilmės milijardus.
– Ar sunku žurnalistui neprasilenkti su etika ir vis dėlto parengti gerą tiriamajai žurnalistikai priskirtiną publikaciją?
– Nemanau, kad tiriamosios žurnalistikos atstovui turėtų būti sunku laikytis etikos. Etikos klaidos pasitaiko visiems – taip atsitikus, svarbu pripažinti, atsiprašyti, pakeisti savo elgesį. Geros publikacijos parengimas kartais visai nepriklauso nuo to, ar tiriantysis žurnalistas skrupulingai laikėsi etikos. Kartais gerai publikacijai parengti tiesiog pritrūksta laiko.
– Gal šioje srityje galime pasimokyti patirties iš kokių nors užsienio šalių žurnalistų?
– Geri žurnalistai nuolat mokosi iš savo ir kitų klaidų, taip pat ir vieni iš kitų. Lietuvos tiriantieji žurnalistai tikrai nėra jokia išimtis. Daugelis jų dalyvauja tarptautiniuose tiriančiųjų žurnalistų tinkluose – vyksta į metinius tiriamosios žurnalistikos seminarus, kuriuos kasmet organizuoja Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Medijų centras, dalyvauja Global Investigative Journalism Network veikloje, yra tarptautinių tiriamosios žurnalistikos organizacijų partneriai, pvz., OCCRP – Organized crime and corruption reporting project (projektas kovai prieš organizuotą nusikalstamumą ir korupciją).

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.