Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Britų žiniasklaida ir moko, ir turi ko pasimokyti (Interviu su ekspertu)

Didžioji Britanija neretai yra vadinama žurnalistikos tėvyne. Būtent šioje šalyje buvo pradėta transliuoti televizija, joje spausdinami seniausi, populiariausi, o dažnai ir patikimiausi pasaulio dienraščiai „The Economist“, „The Times“, „Independent“. Dėl to Anglijos žiniasklaidą įvairios pasaulio šalys laiko žiniasklaidos autoritetu. Kur gi Didžiosios Britanijos paslaptis? Kodėl ji, o ne kita Europos valstybė tapo žiniasklaidos lydere?


Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio PETRAUSKIO nuomone, Didžiosios Britanijos sėkmės priežastis paprasta – šalis demokratines vertybes puoselėja kur kas seniau ir ilgiau nei kitos Europos šalys. Dėl to ir šalies žiniasklaida yra išsivysčiusi ir pasiekusi daugiau nei kai kurių kitų valstybių.
Atsakydamas į „Suvalkiečio“ klausimus apie Didžiosios Britanijos žiniasklaidos veikimo principus, jos silpnąsias ir stipriąsias vietas Vilniaus universiteto lektorius pastebėjo, kad britų žiniasklaida veikia tikrai sklandžiai ir lietuviškai žiniasklaidai iš britiškos tikrai yra ko pasimokyti. Tiesa, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Tą galima pasakyti ir apie Didžiosios Britanijos žiniasklaidą. Joje kartais piktnaudžiaujama žodžio laisve, pažeidžiamos etikos normos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis pastebi, kad Didžiojoje Britanijoje pasitaiko, jog žinia­sklaida pasinaudoja savo išskirtine padėtimi, piktnaudžiauja žodžio laisve. Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotrauka– Didžiosios Britanijos žiniasklaidai būdingas liberalusis žiniasklaidos modelis. Kaip manote, kodėl?
– Jungtinėje Karalystėje veikia dvi institucijos, reguliuojančios šios šalies žiniasklaidą. Audiovizualinę žiniasklaidą, t. y. televiziją, radiją, internetą, taip pat telekomunikacijų bei pašto rinką reguliuoja „Ofcom“ tarnyba. Jos tikslas – užtikrinti, kad nebūtų pažeistos piliečių teisės skleidžiant netinkamą turinį. Taip pat ji prižiūri, kad audiovizualinėje žiniasklaidoje ir kitose jai priskirtose srityse nebūtų pažeistos konkurencijos sąlygos.
Spaudos etiką prižiūri Nepriklausoma spaudos standartų organizacija. Tai yra spaudos savireguliacijos organizacija, kuri sprendžia, ar leidiniai nepažeidė žurnalistų ir leidėjų etikos, ar nepadarė neigiamos įtakos piliečiams. Beveik visi Didžiosios Britanijos leidiniai yra patvirtinę etikos kodeksą ir įsipa­reigoję jo laikytis.
Taigi, Didžiosios Britanijos žiniasklaida pati reguliuoja savo veiklą. Valdžia negali kištis į jos darbą. Todėl šis modelis vadinamas liberaliu.
– Kaip istorinė raida prisidėjo prie to, kad Didžiojoje Britanijoje įsitvirtino liberali žiniasklaidos savitvarka?
– Visi žinome, kad žodžio laisvė pirmiausia buvo įtvirtinta JAV konstitucijoje. Didžiojoje Britanijoje, žinia, nėra vienos surašytos konstitucijos. Todėl čia svarbiau tradicija, praktika paremta tvarka, įpročiai.
Žodžio laisvė Didžiojoje Britanijoje formavosi šimtmečiais. Ir ši tradicija yra labai svarbi. Neretai politologai net argumentuoja, kad Didžiosios Britanijos demokratija yra kur kas senesnė ir stovi ant tvirtesnių pagrindų nei Amerikos.
Londone yra garsi „Fleet Street“ gatvė. Tikriausiai lietuviai, gyvenantys Didžiosios Britanijos sostinėje, ar atvykstantys į svečius, ją gerai žino. Šioje gatvėje jau nuo XVI amžiaus kūrėsi knygų ir kitų leidinių leidėjai. O nuo XIX amžiaus ši gatvė tapo pagrindinių Didžiosios Britanijos laikraščių leidybos vieta (šiuo metu, deja, redakcijos yra išsikėlusios į pigesnius rajonus).
Kai mes atvykstame į Londoną pasisvečiuoti, aplankyti savo draugų ar artimųjų, tik įlipę į metro galime pasirinkti vieną iš kelių ten dalijamų nemokamų (reklaminių) laikraščių, leidžiamų ryte arba vakare. Taip pat Didžiojoje Britanijoje yra didžiulė gausa tarpusavyje konkuruojančių nacionalinių leidinių. Pavyzdžiui, „The Times“ turi kelių šimtų metų istoriją. Garsus savaitraštis „The Economist“ leidžiamas taip pat nuo 19-ojo amžiaus. Spauda konkuruoja savo idėjomis (vieni leidiniai labiau konservatyvūs, kiti liberalūs ar atspindi kairiąsias pažiūras). Konkuruoja plačiajai publikai – bulvarinio pobūdžio – skirti ir rimti, konservatyvūs, analizuojantys leidiniai.
Taigi spaudos konkurencija ir žodžio laisvė yra net kelis šimtmečius siekianti Didžiosios Britanijos tradicija.
Didžiojoje Britanijoje, be Spaudos standartų organizacijos, veikia žiniasklaidos arbitražo teismas. K. Petrauskis pastebi, kad organizacija į vartotojų skundus reaguoja greitai ir išnagrinėja juos kur kas greičiau nei atitinkamos organizacijos Lietuvoje.– Kokį vaidmenį Didžiosios Britanijos žiniasklaidos sistemoje atlieka tradicinė žinia­sklaida?
– Kaip minėjau, Didžiosios Britanijos leidiniai turi gilias, net kelis šimtus metų siekiančias tradicijas. Žinoma, tradicijos neapsaugo nuo klaidų, etikos pažeidimų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo uždarytas savaitraštis „The News of the World“, leistas pusantro šimto metų. Jis buvo bulvarinio pobūdžio, turėjo milžinišką tiražą. Tačiau paaiškėjus, kad leidinio žurnalistai ir redaktoriai pažeidinėjo žmonių privatumą, klausėsi net privačių telefoninių pokalbių, kilo didelis skandalas. Leidinio reputacija buvo pažeista, todėl jo leidyba buvo nutraukta. Šis faktas rodo, kad spauda, jos leidėjai rimtai vertina ir savo atsakomybę, etiką, nes skaitytojų pasitikėjimas žiniasklaida yra labai svarbus.
Didžioji Britanija turi leidinių, labai įtakingų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jau minėtas savaitraštis „The Economist“, laikraštis „Financial Times“ yra būtini perskaityti leidiniai pasaulio verslo, politiniam elitui ar tiesiog šiuolaikiniam išsilavinusiam žmogui. Deja, dažnas Lietuvos politikas neretai net jų pavadinimų nežino.
Didžiosios Britanijos istorinė raida lėmė, kad šalyje vyrauja liberalus žiniasklaidos modelis.– Kaip manote, ar teisingai veikia Didžiosios Britanijos žiniasklaidos savireguliacijos sistema?
– Nėra namų be dūmų. Didžiojoje Britanijoje taip pat pasitaiko, kad žiniasklaida pasinaudoja savo išskirtine padėtimi, piktnaudžiauja žodžio laisve. Jau minėtas „The News of the World“ skandalas parodė, kad spauda vertina savo reputaciją, nes jei nebus pasitikėjimo, auditorija leidinio neskaitys.
Svarbu paminėti vieną esminį skirtumą tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Jei Lietuvoje žmogus mano, kad kokia nors žiniasklaidos priemonė pasielgė neetiškai, publikavo netinkamą turinį, pažeidė jo privatumą, jis gali kreiptis į Visuomenės informavimo etikos tarnybą arba į teismą. Deja, procedūros yra ilgos, biurokratiškos, todėl neretai piliečiai nuleidžia rankas, negalėdami rasti teisybės.
Didžiojoje Britanijoje, be Spaudos standartų organizacijos, veikia žiniasklaidos arbitražo teismas. Žmogus, manantis, kad žurnalistai pasielgė netinkamai, neetiškai, gali bet kada kreiptis į šį teismą, ir šis žaibiškai ims spręsti tokius nusiskundimus. Tokie procesai netrunka mėnesius ar metus, kaip Lietuvoje.
– Kokius pokyčius išgyvena britų žiniasklaida?
– Kaip ir visame pasaulyje, tradicinę žiniasklaidą veikia naujosios komunikacijos priemonės, internetas, socialiniai tinklai. Mažėja reklamos, nes ji persikelia į internetą, kur gali efektyviau pasiekti vartotojus. Didžiosios Britanijos leidiniai gana gerai prisitaikė prie šių pokyčių. Didieji dienraščiai, savaitraščiai savo skaitytojus pasiekia ne tik įprastais leidiniais, bet ir internetu. Tam, kad pajamos nesumažėtų, apmokestintas interneto portalų turinys. Sunkesnė padėtis, kaip ir Lietuvoje, yra regioninių leidinių. Jų auditorija traukiasi.
– Ko lietuviškai žiniasklaidai reikia ir galima pasimokyti iš britų žiniasklaidos?
– Apskritai galima daug ko pasimokyti iš Vakarų žiniasklaidos, ypač to, kaip veikia savireguliacija. Pavyzdžiui, Švedijoje žiniasklaidos etiką prižiūri ne tik žurnalistai, bet ir labai didelę patirtį, gerą reputaciją turintys teisininkai. Todėl žmonės gali gauti greitus atsakymus, o žiniasklaidai tai yra postūmis rūpintis savo reputacija. Vokietijoje veikianti „Deutscher Presserat“ ne tik pasyviai laukia žmonių ar organizacijų nusiskundimų, bet ir aktyviai pati stebi, ar nepasitaiko etikos pažeidimų, šviečia visuomenę, kokia turi būti kokybiška žiniasklaida.
Lietuvoje yra nemažai problemų. Apklausos rodo, kad mažėja žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Tai nėra gerai. Pasitikėjimo praradimas menkina vieną pagrindinių žiniasklaidos funkcijų – kritikuoti, o kritikuojant ir kontroliuoti valdžios veiksmus. Nė vienoje Vakarų šalyje valdžia neišdrįstų pasakyti, kad „ką norim, tą ir darom“. Arba pasinaudojus tarnybine padėtimi rėžiama, kad čia „jerunda“. Žiniasklaida turėtų būti institucija, per kurią piliečiai, rinkėjai galėtų pasakyti: tai demokratijoje netoleruotina. Valdžią mes renkame ne tam, kad ji naudotųsi savo padėtimi, piktnaudžiautų, korumpuotųsi.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.