Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Britų žiniasklaida ir moko, ir turi ko pasimokyti (Interviu su ekspertu)

Didžioji Britanija neretai yra vadinama žurnalistikos tėvyne. Būtent šioje šalyje buvo pradėta transliuoti televizija, joje spausdinami seniausi, populiariausi, o dažnai ir patikimiausi pasaulio dienraščiai „The Economist“, „The Times“, „Independent“. Dėl to Anglijos žiniasklaidą įvairios pasaulio šalys laiko žiniasklaidos autoritetu. Kur gi Didžiosios Britanijos paslaptis? Kodėl ji, o ne kita Europos valstybė tapo žiniasklaidos lydere?


Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio PETRAUSKIO nuomone, Didžiosios Britanijos sėkmės priežastis paprasta – šalis demokratines vertybes puoselėja kur kas seniau ir ilgiau nei kitos Europos šalys. Dėl to ir šalies žiniasklaida yra išsivysčiusi ir pasiekusi daugiau nei kai kurių kitų valstybių.
Atsakydamas į „Suvalkiečio“ klausimus apie Didžiosios Britanijos žiniasklaidos veikimo principus, jos silpnąsias ir stipriąsias vietas Vilniaus universiteto lektorius pastebėjo, kad britų žiniasklaida veikia tikrai sklandžiai ir lietuviškai žiniasklaidai iš britiškos tikrai yra ko pasimokyti. Tiesa, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Tą galima pasakyti ir apie Didžiosios Britanijos žiniasklaidą. Joje kartais piktnaudžiaujama žodžio laisve, pažeidžiamos etikos normos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis pastebi, kad Didžiojoje Britanijoje pasitaiko, jog žinia­sklaida pasinaudoja savo išskirtine padėtimi, piktnaudžiauja žodžio laisve. Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotrauka– Didžiosios Britanijos žiniasklaidai būdingas liberalusis žiniasklaidos modelis. Kaip manote, kodėl?
– Jungtinėje Karalystėje veikia dvi institucijos, reguliuojančios šios šalies žiniasklaidą. Audiovizualinę žiniasklaidą, t. y. televiziją, radiją, internetą, taip pat telekomunikacijų bei pašto rinką reguliuoja „Ofcom“ tarnyba. Jos tikslas – užtikrinti, kad nebūtų pažeistos piliečių teisės skleidžiant netinkamą turinį. Taip pat ji prižiūri, kad audiovizualinėje žiniasklaidoje ir kitose jai priskirtose srityse nebūtų pažeistos konkurencijos sąlygos.
Spaudos etiką prižiūri Nepriklausoma spaudos standartų organizacija. Tai yra spaudos savireguliacijos organizacija, kuri sprendžia, ar leidiniai nepažeidė žurnalistų ir leidėjų etikos, ar nepadarė neigiamos įtakos piliečiams. Beveik visi Didžiosios Britanijos leidiniai yra patvirtinę etikos kodeksą ir įsipa­reigoję jo laikytis.
Taigi, Didžiosios Britanijos žiniasklaida pati reguliuoja savo veiklą. Valdžia negali kištis į jos darbą. Todėl šis modelis vadinamas liberaliu.
– Kaip istorinė raida prisidėjo prie to, kad Didžiojoje Britanijoje įsitvirtino liberali žiniasklaidos savitvarka?
– Visi žinome, kad žodžio laisvė pirmiausia buvo įtvirtinta JAV konstitucijoje. Didžiojoje Britanijoje, žinia, nėra vienos surašytos konstitucijos. Todėl čia svarbiau tradicija, praktika paremta tvarka, įpročiai.
Žodžio laisvė Didžiojoje Britanijoje formavosi šimtmečiais. Ir ši tradicija yra labai svarbi. Neretai politologai net argumentuoja, kad Didžiosios Britanijos demokratija yra kur kas senesnė ir stovi ant tvirtesnių pagrindų nei Amerikos.
Londone yra garsi „Fleet Street“ gatvė. Tikriausiai lietuviai, gyvenantys Didžiosios Britanijos sostinėje, ar atvykstantys į svečius, ją gerai žino. Šioje gatvėje jau nuo XVI amžiaus kūrėsi knygų ir kitų leidinių leidėjai. O nuo XIX amžiaus ši gatvė tapo pagrindinių Didžiosios Britanijos laikraščių leidybos vieta (šiuo metu, deja, redakcijos yra išsikėlusios į pigesnius rajonus).
Kai mes atvykstame į Londoną pasisvečiuoti, aplankyti savo draugų ar artimųjų, tik įlipę į metro galime pasirinkti vieną iš kelių ten dalijamų nemokamų (reklaminių) laikraščių, leidžiamų ryte arba vakare. Taip pat Didžiojoje Britanijoje yra didžiulė gausa tarpusavyje konkuruojančių nacionalinių leidinių. Pavyzdžiui, „The Times“ turi kelių šimtų metų istoriją. Garsus savaitraštis „The Economist“ leidžiamas taip pat nuo 19-ojo amžiaus. Spauda konkuruoja savo idėjomis (vieni leidiniai labiau konservatyvūs, kiti liberalūs ar atspindi kairiąsias pažiūras). Konkuruoja plačiajai publikai – bulvarinio pobūdžio – skirti ir rimti, konservatyvūs, analizuojantys leidiniai.
Taigi spaudos konkurencija ir žodžio laisvė yra net kelis šimtmečius siekianti Didžiosios Britanijos tradicija.
Didžiojoje Britanijoje, be Spaudos standartų organizacijos, veikia žiniasklaidos arbitražo teismas. K. Petrauskis pastebi, kad organizacija į vartotojų skundus reaguoja greitai ir išnagrinėja juos kur kas greičiau nei atitinkamos organizacijos Lietuvoje.– Kokį vaidmenį Didžiosios Britanijos žiniasklaidos sistemoje atlieka tradicinė žinia­sklaida?
– Kaip minėjau, Didžiosios Britanijos leidiniai turi gilias, net kelis šimtus metų siekiančias tradicijas. Žinoma, tradicijos neapsaugo nuo klaidų, etikos pažeidimų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo uždarytas savaitraštis „The News of the World“, leistas pusantro šimto metų. Jis buvo bulvarinio pobūdžio, turėjo milžinišką tiražą. Tačiau paaiškėjus, kad leidinio žurnalistai ir redaktoriai pažeidinėjo žmonių privatumą, klausėsi net privačių telefoninių pokalbių, kilo didelis skandalas. Leidinio reputacija buvo pažeista, todėl jo leidyba buvo nutraukta. Šis faktas rodo, kad spauda, jos leidėjai rimtai vertina ir savo atsakomybę, etiką, nes skaitytojų pasitikėjimas žiniasklaida yra labai svarbus.
Didžioji Britanija turi leidinių, labai įtakingų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jau minėtas savaitraštis „The Economist“, laikraštis „Financial Times“ yra būtini perskaityti leidiniai pasaulio verslo, politiniam elitui ar tiesiog šiuolaikiniam išsilavinusiam žmogui. Deja, dažnas Lietuvos politikas neretai net jų pavadinimų nežino.
Didžiosios Britanijos istorinė raida lėmė, kad šalyje vyrauja liberalus žiniasklaidos modelis.– Kaip manote, ar teisingai veikia Didžiosios Britanijos žiniasklaidos savireguliacijos sistema?
– Nėra namų be dūmų. Didžiojoje Britanijoje taip pat pasitaiko, kad žiniasklaida pasinaudoja savo išskirtine padėtimi, piktnaudžiauja žodžio laisve. Jau minėtas „The News of the World“ skandalas parodė, kad spauda vertina savo reputaciją, nes jei nebus pasitikėjimo, auditorija leidinio neskaitys.
Svarbu paminėti vieną esminį skirtumą tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Jei Lietuvoje žmogus mano, kad kokia nors žiniasklaidos priemonė pasielgė neetiškai, publikavo netinkamą turinį, pažeidė jo privatumą, jis gali kreiptis į Visuomenės informavimo etikos tarnybą arba į teismą. Deja, procedūros yra ilgos, biurokratiškos, todėl neretai piliečiai nuleidžia rankas, negalėdami rasti teisybės.
Didžiojoje Britanijoje, be Spaudos standartų organizacijos, veikia žiniasklaidos arbitražo teismas. Žmogus, manantis, kad žurnalistai pasielgė netinkamai, neetiškai, gali bet kada kreiptis į šį teismą, ir šis žaibiškai ims spręsti tokius nusiskundimus. Tokie procesai netrunka mėnesius ar metus, kaip Lietuvoje.
– Kokius pokyčius išgyvena britų žiniasklaida?
– Kaip ir visame pasaulyje, tradicinę žiniasklaidą veikia naujosios komunikacijos priemonės, internetas, socialiniai tinklai. Mažėja reklamos, nes ji persikelia į internetą, kur gali efektyviau pasiekti vartotojus. Didžiosios Britanijos leidiniai gana gerai prisitaikė prie šių pokyčių. Didieji dienraščiai, savaitraščiai savo skaitytojus pasiekia ne tik įprastais leidiniais, bet ir internetu. Tam, kad pajamos nesumažėtų, apmokestintas interneto portalų turinys. Sunkesnė padėtis, kaip ir Lietuvoje, yra regioninių leidinių. Jų auditorija traukiasi.
– Ko lietuviškai žiniasklaidai reikia ir galima pasimokyti iš britų žiniasklaidos?
– Apskritai galima daug ko pasimokyti iš Vakarų žiniasklaidos, ypač to, kaip veikia savireguliacija. Pavyzdžiui, Švedijoje žiniasklaidos etiką prižiūri ne tik žurnalistai, bet ir labai didelę patirtį, gerą reputaciją turintys teisininkai. Todėl žmonės gali gauti greitus atsakymus, o žiniasklaidai tai yra postūmis rūpintis savo reputacija. Vokietijoje veikianti „Deutscher Presserat“ ne tik pasyviai laukia žmonių ar organizacijų nusiskundimų, bet ir aktyviai pati stebi, ar nepasitaiko etikos pažeidimų, šviečia visuomenę, kokia turi būti kokybiška žiniasklaida.
Lietuvoje yra nemažai problemų. Apklausos rodo, kad mažėja žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Tai nėra gerai. Pasitikėjimo praradimas menkina vieną pagrindinių žiniasklaidos funkcijų – kritikuoti, o kritikuojant ir kontroliuoti valdžios veiksmus. Nė vienoje Vakarų šalyje valdžia neišdrįstų pasakyti, kad „ką norim, tą ir darom“. Arba pasinaudojus tarnybine padėtimi rėžiama, kad čia „jerunda“. Žiniasklaida turėtų būti institucija, per kurią piliečiai, rinkėjai galėtų pasakyti: tai demokratijoje netoleruotina. Valdžią mes renkame ne tam, kad ji naudotųsi savo padėtimi, piktnaudžiautų, korumpuotųsi.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...