renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Britų žiniasklaida ir moko, ir turi ko pasimokyti (Interviu su ekspertu)

Didžioji Britanija neretai yra vadinama žurnalistikos tėvyne. Būtent šioje šalyje buvo pradėta transliuoti televizija, joje spausdinami seniausi, populiariausi, o dažnai ir patikimiausi pasaulio dienraščiai „The Economist“, „The Times“, „Independent“. Dėl to Anglijos žiniasklaidą įvairios pasaulio šalys laiko žiniasklaidos autoritetu. Kur gi Didžiosios Britanijos paslaptis? Kodėl ji, o ne kita Europos valstybė tapo žiniasklaidos lydere?


Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriaus Kęstučio PETRAUSKIO nuomone, Didžiosios Britanijos sėkmės priežastis paprasta – šalis demokratines vertybes puoselėja kur kas seniau ir ilgiau nei kitos Europos šalys. Dėl to ir šalies žiniasklaida yra išsivysčiusi ir pasiekusi daugiau nei kai kurių kitų valstybių.
Atsakydamas į „Suvalkiečio“ klausimus apie Didžiosios Britanijos žiniasklaidos veikimo principus, jos silpnąsias ir stipriąsias vietas Vilniaus universiteto lektorius pastebėjo, kad britų žiniasklaida veikia tikrai sklandžiai ir lietuviškai žiniasklaidai iš britiškos tikrai yra ko pasimokyti. Tiesa, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Tą galima pasakyti ir apie Didžiosios Britanijos žiniasklaidą. Joje kartais piktnaudžiaujama žodžio laisve, pažeidžiamos etikos normos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis pastebi, kad Didžiojoje Britanijoje pasitaiko, jog žinia­sklaida pasinaudoja savo išskirtine padėtimi, piktnaudžiauja žodžio laisve. Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotrauka– Didžiosios Britanijos žiniasklaidai būdingas liberalusis žiniasklaidos modelis. Kaip manote, kodėl?
– Jungtinėje Karalystėje veikia dvi institucijos, reguliuojančios šios šalies žiniasklaidą. Audiovizualinę žiniasklaidą, t. y. televiziją, radiją, internetą, taip pat telekomunikacijų bei pašto rinką reguliuoja „Ofcom“ tarnyba. Jos tikslas – užtikrinti, kad nebūtų pažeistos piliečių teisės skleidžiant netinkamą turinį. Taip pat ji prižiūri, kad audiovizualinėje žiniasklaidoje ir kitose jai priskirtose srityse nebūtų pažeistos konkurencijos sąlygos.
Spaudos etiką prižiūri Nepriklausoma spaudos standartų organizacija. Tai yra spaudos savireguliacijos organizacija, kuri sprendžia, ar leidiniai nepažeidė žurnalistų ir leidėjų etikos, ar nepadarė neigiamos įtakos piliečiams. Beveik visi Didžiosios Britanijos leidiniai yra patvirtinę etikos kodeksą ir įsipa­reigoję jo laikytis.
Taigi, Didžiosios Britanijos žiniasklaida pati reguliuoja savo veiklą. Valdžia negali kištis į jos darbą. Todėl šis modelis vadinamas liberaliu.
– Kaip istorinė raida prisidėjo prie to, kad Didžiojoje Britanijoje įsitvirtino liberali žiniasklaidos savitvarka?
– Visi žinome, kad žodžio laisvė pirmiausia buvo įtvirtinta JAV konstitucijoje. Didžiojoje Britanijoje, žinia, nėra vienos surašytos konstitucijos. Todėl čia svarbiau tradicija, praktika paremta tvarka, įpročiai.
Žodžio laisvė Didžiojoje Britanijoje formavosi šimtmečiais. Ir ši tradicija yra labai svarbi. Neretai politologai net argumentuoja, kad Didžiosios Britanijos demokratija yra kur kas senesnė ir stovi ant tvirtesnių pagrindų nei Amerikos.
Londone yra garsi „Fleet Street“ gatvė. Tikriausiai lietuviai, gyvenantys Didžiosios Britanijos sostinėje, ar atvykstantys į svečius, ją gerai žino. Šioje gatvėje jau nuo XVI amžiaus kūrėsi knygų ir kitų leidinių leidėjai. O nuo XIX amžiaus ši gatvė tapo pagrindinių Didžiosios Britanijos laikraščių leidybos vieta (šiuo metu, deja, redakcijos yra išsikėlusios į pigesnius rajonus).
Kai mes atvykstame į Londoną pasisvečiuoti, aplankyti savo draugų ar artimųjų, tik įlipę į metro galime pasirinkti vieną iš kelių ten dalijamų nemokamų (reklaminių) laikraščių, leidžiamų ryte arba vakare. Taip pat Didžiojoje Britanijoje yra didžiulė gausa tarpusavyje konkuruojančių nacionalinių leidinių. Pavyzdžiui, „The Times“ turi kelių šimtų metų istoriją. Garsus savaitraštis „The Economist“ leidžiamas taip pat nuo 19-ojo amžiaus. Spauda konkuruoja savo idėjomis (vieni leidiniai labiau konservatyvūs, kiti liberalūs ar atspindi kairiąsias pažiūras). Konkuruoja plačiajai publikai – bulvarinio pobūdžio – skirti ir rimti, konservatyvūs, analizuojantys leidiniai.
Taigi spaudos konkurencija ir žodžio laisvė yra net kelis šimtmečius siekianti Didžiosios Britanijos tradicija.
Didžiojoje Britanijoje, be Spaudos standartų organizacijos, veikia žiniasklaidos arbitražo teismas. K. Petrauskis pastebi, kad organizacija į vartotojų skundus reaguoja greitai ir išnagrinėja juos kur kas greičiau nei atitinkamos organizacijos Lietuvoje.– Kokį vaidmenį Didžiosios Britanijos žiniasklaidos sistemoje atlieka tradicinė žinia­sklaida?
– Kaip minėjau, Didžiosios Britanijos leidiniai turi gilias, net kelis šimtus metų siekiančias tradicijas. Žinoma, tradicijos neapsaugo nuo klaidų, etikos pažeidimų. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo uždarytas savaitraštis „The News of the World“, leistas pusantro šimto metų. Jis buvo bulvarinio pobūdžio, turėjo milžinišką tiražą. Tačiau paaiškėjus, kad leidinio žurnalistai ir redaktoriai pažeidinėjo žmonių privatumą, klausėsi net privačių telefoninių pokalbių, kilo didelis skandalas. Leidinio reputacija buvo pažeista, todėl jo leidyba buvo nutraukta. Šis faktas rodo, kad spauda, jos leidėjai rimtai vertina ir savo atsakomybę, etiką, nes skaitytojų pasitikėjimas žiniasklaida yra labai svarbus.
Didžioji Britanija turi leidinių, labai įtakingų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jau minėtas savaitraštis „The Economist“, laikraštis „Financial Times“ yra būtini perskaityti leidiniai pasaulio verslo, politiniam elitui ar tiesiog šiuolaikiniam išsilavinusiam žmogui. Deja, dažnas Lietuvos politikas neretai net jų pavadinimų nežino.
Didžiosios Britanijos istorinė raida lėmė, kad šalyje vyrauja liberalus žiniasklaidos modelis.– Kaip manote, ar teisingai veikia Didžiosios Britanijos žiniasklaidos savireguliacijos sistema?
– Nėra namų be dūmų. Didžiojoje Britanijoje taip pat pasitaiko, kad žiniasklaida pasinaudoja savo išskirtine padėtimi, piktnaudžiauja žodžio laisve. Jau minėtas „The News of the World“ skandalas parodė, kad spauda vertina savo reputaciją, nes jei nebus pasitikėjimo, auditorija leidinio neskaitys.
Svarbu paminėti vieną esminį skirtumą tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Jei Lietuvoje žmogus mano, kad kokia nors žiniasklaidos priemonė pasielgė neetiškai, publikavo netinkamą turinį, pažeidė jo privatumą, jis gali kreiptis į Visuomenės informavimo etikos tarnybą arba į teismą. Deja, procedūros yra ilgos, biurokratiškos, todėl neretai piliečiai nuleidžia rankas, negalėdami rasti teisybės.
Didžiojoje Britanijoje, be Spaudos standartų organizacijos, veikia žiniasklaidos arbitražo teismas. Žmogus, manantis, kad žurnalistai pasielgė netinkamai, neetiškai, gali bet kada kreiptis į šį teismą, ir šis žaibiškai ims spręsti tokius nusiskundimus. Tokie procesai netrunka mėnesius ar metus, kaip Lietuvoje.
– Kokius pokyčius išgyvena britų žiniasklaida?
– Kaip ir visame pasaulyje, tradicinę žiniasklaidą veikia naujosios komunikacijos priemonės, internetas, socialiniai tinklai. Mažėja reklamos, nes ji persikelia į internetą, kur gali efektyviau pasiekti vartotojus. Didžiosios Britanijos leidiniai gana gerai prisitaikė prie šių pokyčių. Didieji dienraščiai, savaitraščiai savo skaitytojus pasiekia ne tik įprastais leidiniais, bet ir internetu. Tam, kad pajamos nesumažėtų, apmokestintas interneto portalų turinys. Sunkesnė padėtis, kaip ir Lietuvoje, yra regioninių leidinių. Jų auditorija traukiasi.
– Ko lietuviškai žiniasklaidai reikia ir galima pasimokyti iš britų žiniasklaidos?
– Apskritai galima daug ko pasimokyti iš Vakarų žiniasklaidos, ypač to, kaip veikia savireguliacija. Pavyzdžiui, Švedijoje žiniasklaidos etiką prižiūri ne tik žurnalistai, bet ir labai didelę patirtį, gerą reputaciją turintys teisininkai. Todėl žmonės gali gauti greitus atsakymus, o žiniasklaidai tai yra postūmis rūpintis savo reputacija. Vokietijoje veikianti „Deutscher Presserat“ ne tik pasyviai laukia žmonių ar organizacijų nusiskundimų, bet ir aktyviai pati stebi, ar nepasitaiko etikos pažeidimų, šviečia visuomenę, kokia turi būti kokybiška žiniasklaida.
Lietuvoje yra nemažai problemų. Apklausos rodo, kad mažėja žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Tai nėra gerai. Pasitikėjimo praradimas menkina vieną pagrindinių žiniasklaidos funkcijų – kritikuoti, o kritikuojant ir kontroliuoti valdžios veiksmus. Nė vienoje Vakarų šalyje valdžia neišdrįstų pasakyti, kad „ką norim, tą ir darom“. Arba pasinaudojus tarnybine padėtimi rėžiama, kad čia „jerunda“. Žiniasklaida turėtų būti institucija, per kurią piliečiai, rinkėjai galėtų pasakyti: tai demokratijoje netoleruotina. Valdžią mes renkame ne tam, kad ji naudotųsi savo padėtimi, piktnaudžiautų, korumpuotųsi.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...