Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Parodos eksponatai tiesiog išdalinti (Žiemos paletė)

  Beveik visą vasarį „Marijampolės kultūros variklio BWM“ erdvėse buvo eksponuojama Ievos Olimpijos Voroneckytės darbų paroda „Procesai ir rezultatai“. Joje – daugybė nuotraukų, įamžinusių mažesnių ir didesnių formatų piešinių ant sienų kūrybos procesus, juose dalyvavusius žmones. Per Užgavėnes surengusi parodos uždarymą (šią mintį sako perėmusi iš karpytojų, tik jos atsisveikinusios išsiveža savo kūrinius) Ieva eksponatus tiesiog išdalijo.

Marija BURBIENĖ

Kūrybos ir gyvenimo keliu Ievą lydi mylimasis Ignas.Pastaruosius penkerius metus skyrusi gatvės menui – viešųjų erdvių puošybai ir bendruomeniškai kūrybai – Ieva turi kuo pasidžiaugti. Šios kūrybinės išraiškos pradžia – Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka“ ir pažintis su menininku Vyteniu Jaku, įtraukusiu ją į įvairius projektus. Vienas iš tokių – pats didžiausias Lietuvoje klasikinės tapybos darbas ant 637 kv. m „drobės“, Kauno urmo bazės sienos, prie kurio dailininkų komanda dirbo trejus metus. Išskirtinai įamžinta ir žydų tautos tragedija – sukurta veidrodinė geto vartų siena, kuri mašinų šviesoje dega kaip amžinoji ugnis, kaip priminimas, kad turėjome labai gražią kultūrą, kurios nebeliko…
– Vytenio dėka supratau, jog gatvės menas gali būti paveikus, kai kūrinys atitinka vietą, o į kūrybinius procesus įtraukiami vietiniai gyventojai, bendruomenės, jaunimas, vaikai. Taip mes, menininkai, tampame tarpininkais, padedančiais idėjai išsiskleisti ne tik savo, bet ir kitų žmonių rankomis, – pastebėjo Ieva.
Vienas iš pirmųjų Ievos darbų Marijampolėje – portretų galerija Poezijos parke. Kūrybos procesas, vykęs kelerius metus, bus tęsiamas ir šiemet. Prie trafareto technika sukurtos Veidasienės prisidėjo daugybė žmonių – Marijampolėje gyvenančių, gyvenusių arba tik užsukusių į miestą ir tapusių jo dalimi. Dabar galerijoje po atviru dangumi – apie 1200 veidų, o kūrybos procesas užfiksuotas nuotraukose.
Eksponuota parodoje ir keletas veidrodinių paveikslų, kuriuose žiūrovai galėjo pamatyti save, kaip meno kūrinio dalį. Buvo ir žaliasis kampas – gamtinių motyvų paveikslai, sukurti purškiamais dažais, skirtais lauko sienų piešiniams.
Naujausias darbas papuošė Jono Totoraičio progimnazijos holą. – Gamta ir žmogus – esminė mintis mano kūryboje: dažnai tenka paliesti ir socialines, problemines temas, o naikinamą gamtą ginti meninio protesto būdu, – kalbėjo Ieva, rodydama pirmą savo karpinį – žalią medį, deja, jau tik augusį jos daugiabučio kieme…
Pastarieji metai menininkei ypač kūrybingi. Nuostabūs darbai gimė tekstilės audinius transformuojant į šiuolaikinę dailę, o ypač Lietuvos karpytojų kūrinius pritaikant ir perkeliant ant namų fasadų, pabrėžiant vertingą mūsų tautos paveldą. Taip dekoruoti pastatai puošia Marijampolę, Telšius, Utenos r. sav. kaimą prie Baltijos kelio. Vien gimtajame mieste Ieva sukūrusi devynis didelius piešinius. Dešimtasis, tapytas dar vykstant šiai parodai ir pabaigtas vos prieš kelias dienas, papuošė Jono Totoraičio progimnazijos holą.
Šiltame draugų, bičiulių, dėkingų marijampoliečių susibūrime Ieva prisiminė ir savo pirmą piešinį ant sienos – vaivorykštinę spiralę ant mokyklos Židikuose, ir darbus ekstremaliomis sąlygomis, ir nuoširdžią kūrybinę draugystę su Goda Skėryte, su kuria įgyvendino daugybę projektų. Dėkojo menininkė ir mokytojui V. Jakui už idėjas ir palaikymą, ir mylimajam Ignui Kavaliauskui, ir močiutei Gražinai, ir visiems, kurie patikėjo ja ir pritarė jos sumanymams. O prisiminimui apdalijo visus parodoje eksponuotomis fotografijomis.
– Juk viešųjų erdvių kūriniai iš tikrųjų galiausiai priklauso ne tik man, bet ir visiems, – šypsosi menininkė.

Komentarai baigti.

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.