Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Atgimimo žiniasklaida ir mokė, ir mokėsi (Interviu su ekspertu)

Pakomentuoti Lietuvos žiniasklaidos indėlį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990-aisiais, paprašėme Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėją prof. dr. Andrių VAIŠNĮ.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys sako, kad žiniasklaidą Lietuvoje kritiška tapti privertė visuomenė. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka– Kaip manote, kuo ir kaip žiniasklaida prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais? Kokią misiją ir užduotis tų įvykių kontekste Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams teko atlikti?
– Žurnalistikos turinį formuoja visuomenės poreikis – tokia jos prigimtis. Tačiau manipuliatyvūs valdžios propagandistai siekia ir dažnokai geba šį poreikį suvokti kaip galimybę pritraukti auditorijos dėmesį: tereikia žinoti, kaip tai daryti. Ryškiausias – buvusios „Tėviškės“ draugijos laikraščio „Gimtasis kraštas“ atvejis, kai 1986 m. jis paskelbė perestroikos architektams iš esmės nepavojingą, bet itin lietuvius nustebinusį straipsnį apie Kūčių tradiciją. Juk dešimtmečius religinė tematika buvo drausta. Jei tik publika būtų žinojusi, kad jau tada LKP CK biuras „ateistinės propagandos“ tikslais suplanavo grąžinti tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios pastatą. Taip sukuriami „drąsos“ mitai, nors kitur, pavyzdžiui „Šluotoje“, radosi kritiškų tekstų apie komunistinės nomenklatūros korupciją, nusikalstamą ūkinę veiką.
Atgimimo metu tiriamosios žurnalistikos daigus pagrįstai užgožė istorinės tiesos siekis, ypač viena skaudžiausių tematikų, kuri turi įgijusi taiklų apibūdinimą: „Karas po karo“. Jai išsiveržti padėjo išskirtinis Romo Gudaičio straipsnis „Mes – iš sušaudytų dainų krašto“, kurio publikavimą siekė sustabdyti vyriausiasis cenzorius ir kreipėsi į LKP CK, o antrasis CK sekretorius Nikolajus Mitkinas, perskaitęs į rusų kalbą išverstą tekstą, norėjo nurodyti sunaikinti „Literatūros ir meno“ savaitraščio numerio tiražą. Šis straipsnis padarė įtakos rajonų spaudai, kurioje netrukus atsirado publikacijų apie pokario „liaudies gynėjų“ nusikaltimus. Šie tekstai įsiutino, išgąsdino, sukėlė baimės KGB vadovybei ir iš dalies LKP CK – tai matyti iš archyvinių dokumentų. Tokia turinio kaita rodė komunistinės spaudos žmonių kismą. Antai Lietuvos radijo ir televizijos komiteto žurnalistus, redaktorius iš paklusnumo būsenos pažadino Marijampolės teatro aktoriai, kurie atsisakė bendrauti su atvykusia Lietuvos TV grupe, protestuodami prieš klaidinantį reportažą „Panoramoje“ apie Sąjūdžio renginį. Po to Lietuvos TV darbuotojai pareiškė protestą savo vadovybei, kreipėsi į visuomenę per „Komjaunimo tiesos“ dienraštį. Tiesos paieška yra visų laikų žurnalistikos iššūkis – kad ir kaip keistųsi valdžios. Tačiau anuo istoriniu metu didžiausias iššūkis buvo racionalus etinių, humanistinių vertybių suvokimas.
– Kaip manote, kokie iššūkiai ir pavojai grėsė Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams Sąjūdžio Lietuvoje, 1990, 1991 m., Lietuvai Nepriklausomybę jau atkūrus?
– Anksčiau paminėtais atvejais – jeigu tarp LKP CK ir rajonų komitetų sekretorių nebūtų buvę toliaregiškų asmenų, o būtų dominavę atitrūkusieji nuo visuomenės nuotaikų – tokie žurnalistai tiesiog būtų buvę atleisti, redaktoriai pakeisti. Vis dėlto „toliaregiškumą“ turime vertinti ne tik socialinės atsakomybės, bet ir kitusių ekonominių santykių aspektu. Kai jau veikė SSRS 1988 m. priimtas Kooperacijos įstatymas, atsivėrė perspektyva ir žiniasklaidai tapti ūkio subjektais, savarankiškais juridiniais asmenimis. Nesunku buvo įžvelgti, kad turtas, priklausęs LKP, taip pat komjaunimo CK, gali būti panaudotas visai pragmatiškai.
Anuomet keičiama ir besikeičianti medijų sistema buvo jaukinama ir paties režimo, kuris, užuot atsisakęs cenzoriaus paslaugų, pavertė Glavlit‘o įstaigą Spaudos kontrolės valdyba. Ir 1990-ųjų vasario mėnesį priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas numatė spaudos turinio priežiūrą – iki pat 1996-ųjų. Be to, komunistinė žiniasklaida iki 1990 m. vasario buvo pasidavusi vienai politinei vizijai – tegu Lietuva neskelbia Nepriklausomybės, tai gaus tam tikros autonomijos, vadinamojo „savarankiškumo“. Tai patvirtina ne tik jos turinio analizė, bet ir Ypatingojo archyvo dokumentai. Tą viziją per savo agentūrą Lietuvos masinės informacijos ir propagandos priemonėse formavo ir KGB. Bet visuomenė nemaža dalimi gebėjo atskirti pelus nuo grūdų, kadangi šaltinių įvairovė Aukščiausiosios tarybos rinkimų laikotarpiu jau buvo palyginti nemaža.
Medijų sistema kiek pakito, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990 m. nusprendė įsteigti „Lietuvos aido“ dienraštį ir tam skyrė per 400 tūkst. rublių – tai įspūdinga startinė pozicija. Tačiau laikraštis buvo redaguojamas nemokšiškai, jame mažėjo žurnalistikos, daugėjo „paklodžių“, tad jis, galėjęs įgyti flagmano vaidmenį, prarado savo statusą, kai galiausiai Vyriausybė nusprendė jį parduoti.
Visai kitoks yra 1991-ųjų sausio žudynių kontekstas: spauda jau turi aiškią auditoriją, kuriai sovietiniai stalinistiniai pakalikai – vakarykštės režimo santvarkos apologetai tiesiog nepriimtini. Ir spauda, nors ir išvaroma iš Spaudos rūmų ir ginanti savo pozicijas bei informavimo teisę, iš tikrųjų atspindi visuomenės interesą.
– Kokio poveikio žiniasklaidos turinys siekė Sąjūdžio ir Nepriklausomoje Lietuvoje?
– Komunistinės sistemos žiniasklaida turėjo keisti turinį įsiklausydama, įsižiūrėdama į savo auditoriją, nes kitaip būtų ją praradusi ir bankrutavusi, kadangi tos priemonės gavo teisę tapti savarankiškomis įmonėmis. Su kai kuriais leidiniais taip ir nutiko: „Tiesa“, žurnalas „Politika“ (vietoje „Komunisto“), „Vakarinės naujienos“. Be to, būtent ši žiniasklaida iki 1990-ųjų kovo turėjo užtikrintą popieriaus tiekimą pagal valstybės nustatytą kainą – vadinamąjį „limitą“ skirstė LKP CK atskaitinga Ministrų taryba. Tai irgi jai buvo reikšminga pagalba. O Sąjūdžio spauda turėjo įgyti popieriaus kita kaina, be to, jo trūko jau nuo 1989 m. Gebėję reformuoti turinį išliko rajonų laikraščiai, o sėkmingiausias tokios transformacijos pavyzdys yra „Komjaunimo tiesa“, 1990-ųjų sausį pasiekusi veik pusę milijono prenumeratorių „Lietuvos ryto“ pavadinimu. Šis dienraštis itin rėmė Algirdą Brazauską, reiškė paramą buvusiam LKP CK ideologijos sekretoriui Lionginui Šepečiui. Ir tokios medijos pagavo auditorijos interesą: laikytis ne tiek politiškai radikalios, kiek pasvertos liberalios pozicijos, kuri leidžia visuomenei „gyventi draugiškai“ ir neklausti nei apie komunistų nusikaltimus, nei apie jų pinigus. Sąjūdžio spauda, nesubrandinusi naujienų žurnalistikos, ėmė nykti; be to, pagal tiražą niekada joks jos laikraštis ir nepranoko „Komjaunimo tiesos“ ar „Vakarinių naujienų“. Kita vertus, Sąjūdžio spauda, ypač „Sąjūdžio žinios“ buvo stiprus impulsas visuomenei, telkiamai į mitingus ir demonstracijas, taip pat – ir smūgis negrabiai informacijos politikai, grįstai visuotine cenzūra. Tokio pat impulso suteikė Sąjūdžio spauda regionuose, nors ilgainiui išsikvėpė.
– Ar Atgimimo laikais, kuomet žiniasklaida vis dar buvo oficialus propagandos įrankis, ji sugebėjo būti objektyvi ir kritiška?
– Tapti kritiška ją privertė visuomenė, negalėjusi ilgiau taikstytis su „ekonomiška ekonomika“, kitais netiesos absurdais. Tuo metu pradėjo formuotis spaudos ir žodžio laisvės filosofija – netirto, empiriškai nepažinto reiškinio. „Masinės informacijos ir propagandos“ sistemai priklausančių priemonių savarankiška kritiška pozicija ėmė palaipsniui formuotis po Sąjūdžio suvažiavimo. Ryškiausiai tai matyti 1989 m. pavasarį, kai atslūgo stalinistinių nuotaikų apimtas LKP CK plenumas, daug dėmesio skyręs ir „nevaldomai“ žurnalistikai, ypač televizijai. Algirdo Brazausko pranešimas tame plenume, deja, primena pokario metų LKP veikėjų stilistiką. Tačiau žurnalistas negalėjo nepastebėti kintančio pasaulio – juk jis pirmasis gauna naujienas. Jis tarsi suvokė, jog žurnalistikos mokosi „iš naujo“. Antai žurnalistė Laima Žemulienė 1989-ųjų gruodį paskelbė: „Ar aukštas visuomenėj tavo prestižas, statusas, žurnaliste, ar plunksna tokia įtaigi, ar protas toks aštrus, kad tautai šią akimirką padėt gyvent galėtum?“ Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjungą „su visomis jos įmonėmis“ LSSR Ministrų taryba atleido nuo visų mokesčių – kur jau patogiau sugalvotum?
Bet ilgainiui paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai senai „naujai“ sąjungai žurnalisto statusas nerūpėjo.
– Kaip sekėsi žiniasklaidai apibūdinti Nepriklausomybės atkūrimo įvykius?
– Jau minėjau, kad 1988 –1990 m. pradžios turinio analizė atskleidžia bandymus manipuliuoti įvykiais ir vardais, rengiant interviu, rašant politinius komentarus, bet nori nenori, vis tiek auditorija diktuoja temą. Akivaizdu, jog vyriausieji redaktoriai tai juto, todėl jie turėjo teikti tai, kas domina skaitytoją. Tik vienu klausimu komunistinė žiniasklaida buvo vienoda – neliesti LKP atsakomybės už praeities sprendimus, nes ir jai pačiai būtų nepatogu prisiminti, ką ir kodėl šmeiždavo iki 1988-ųjų. Priminsiu: Atgimimo metais iš pirmųjų sociologinių apklausų labiausiai populiaria istorine asmenybe buvo paskelbtas Antanas Sniečkus.
– Atkūrus Nepriklausomybę žiniasklaidai teko mokytis daug naujų dalykų. Kaip redakcijoms ir žurnalistams pirmaisiais Nepriklausomybės metais sekėsi persiorientuoti, persitvarkyti? Kas buvo sunkiausia?
– Nėra tokio tyrimo būtent apie žurnalistus, tik laikraščių turinio analizė ir tam tikrų faktų istorija, kuri rodo, kad žurnalistas buvo verčiamas prisitaikyti prie savininko požiūrių. Žiniasklaidos priemonėse atsirado konfliktų, bet laisvos spaudos savininkai niekur neleido įkurti profesinių sąjungų – tai ir yra požymis, leidęs prognozuoti, kad toks žurnalisto statusas žiniasklaidos verslui ir, deja, įstatymų leidėjui tinka. Kaip žinote, pati Lietuvos žurnalistų sąjunga 2003 m. vos neiširo: man teko važinėti po Lietuvos redakcijas, kad nariai susirinktų į naują suvažiavimą, kuris bendru sutarimu buvo sušauktas Šiauliuose.
– Kas lietuviškai žiniasklaidai tapo autoritetu? Iš ko ji mokėsi ir ar pasirinkimas buvo teisingas?
– Pramoga yra patraukliausia visuomenės komunikavimo forma. Tad ir Lietuvoje ji įsiskverbė į naujienų kūrimą. Ilgainiui pramogos formatas Lietuvoje ima gožti kritišką požiūrį – tai itin akivaizdu nuo 2000-ųjų. Skaitytojui ne tėvas ar motina yra autoritetai, bet nuomonės formuotojas, kadangi asmens rodymasis tampa siekiamybe. Šios siekiamybės, kaip klaidingo viešosios erdvės reiškinio, kritika jauniems žmonėms būna nepriimtina. Netrukus nuomonės formuotojų (influencerių) vaidmuo smuks, tačiau ne žiniasklaida – visuomenė tai vėl nuspręs.
– Kaip manote, ar Lietuvos žiniasklaida pasirinko paisyti teisingų vertybių?
– Kiekviena karta įgyja savo patirčių ir gali tik iš savo klaidų mokytis – istorija, ypač žurnalistikos istorija, jos komunikacinis vaidmuo, nėra mėgiamas, nes itin atvirai rodo politines klaidas, leidžia daryti paraleles, nors būtų pravartu gilintis į padarytas nuodėmes. Gal prieš 20–25 metus kritikuodavau komercinius transliuotojus, kad jie nekuria archyvo, nesuprasdami jo vertės. Ir štai viso pasaulio žiniasklaidos priemonės šiandien dar gauna pajamų iš to, ką sukūrė prieš 30, prieš 100 metų, o mūsų žiniasklaida to negali. Antai įstatymu nėra ne tik žurnalisto statusas apibrėžtas, bet nėra apsaugoti net jo kūriniai: jei jau 2019-aisiais uždarė „Lietuvos žinias“, kam atitenka sukurti informacijos ištekliai?
Kuriantis žurnalistas yra medijų sistemos vertybė, tačiau Lietuvos istorija rodo ką kita: jis leidžia kitiems juo manipuliuoti, jis nėra apsaugotas kaip labai svarbios profesijos žmogus nuo savininko interesų ir nuo išorinių ekonominių bei politinių veiksnių.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...