renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Atgimimo žiniasklaida ir mokė, ir mokėsi (Interviu su ekspertu)

Pakomentuoti Lietuvos žiniasklaidos indėlį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990-aisiais, paprašėme Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėją prof. dr. Andrių VAIŠNĮ.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys sako, kad žiniasklaidą Lietuvoje kritiška tapti privertė visuomenė. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka– Kaip manote, kuo ir kaip žiniasklaida prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais? Kokią misiją ir užduotis tų įvykių kontekste Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams teko atlikti?
– Žurnalistikos turinį formuoja visuomenės poreikis – tokia jos prigimtis. Tačiau manipuliatyvūs valdžios propagandistai siekia ir dažnokai geba šį poreikį suvokti kaip galimybę pritraukti auditorijos dėmesį: tereikia žinoti, kaip tai daryti. Ryškiausias – buvusios „Tėviškės“ draugijos laikraščio „Gimtasis kraštas“ atvejis, kai 1986 m. jis paskelbė perestroikos architektams iš esmės nepavojingą, bet itin lietuvius nustebinusį straipsnį apie Kūčių tradiciją. Juk dešimtmečius religinė tematika buvo drausta. Jei tik publika būtų žinojusi, kad jau tada LKP CK biuras „ateistinės propagandos“ tikslais suplanavo grąžinti tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios pastatą. Taip sukuriami „drąsos“ mitai, nors kitur, pavyzdžiui „Šluotoje“, radosi kritiškų tekstų apie komunistinės nomenklatūros korupciją, nusikalstamą ūkinę veiką.
Atgimimo metu tiriamosios žurnalistikos daigus pagrįstai užgožė istorinės tiesos siekis, ypač viena skaudžiausių tematikų, kuri turi įgijusi taiklų apibūdinimą: „Karas po karo“. Jai išsiveržti padėjo išskirtinis Romo Gudaičio straipsnis „Mes – iš sušaudytų dainų krašto“, kurio publikavimą siekė sustabdyti vyriausiasis cenzorius ir kreipėsi į LKP CK, o antrasis CK sekretorius Nikolajus Mitkinas, perskaitęs į rusų kalbą išverstą tekstą, norėjo nurodyti sunaikinti „Literatūros ir meno“ savaitraščio numerio tiražą. Šis straipsnis padarė įtakos rajonų spaudai, kurioje netrukus atsirado publikacijų apie pokario „liaudies gynėjų“ nusikaltimus. Šie tekstai įsiutino, išgąsdino, sukėlė baimės KGB vadovybei ir iš dalies LKP CK – tai matyti iš archyvinių dokumentų. Tokia turinio kaita rodė komunistinės spaudos žmonių kismą. Antai Lietuvos radijo ir televizijos komiteto žurnalistus, redaktorius iš paklusnumo būsenos pažadino Marijampolės teatro aktoriai, kurie atsisakė bendrauti su atvykusia Lietuvos TV grupe, protestuodami prieš klaidinantį reportažą „Panoramoje“ apie Sąjūdžio renginį. Po to Lietuvos TV darbuotojai pareiškė protestą savo vadovybei, kreipėsi į visuomenę per „Komjaunimo tiesos“ dienraštį. Tiesos paieška yra visų laikų žurnalistikos iššūkis – kad ir kaip keistųsi valdžios. Tačiau anuo istoriniu metu didžiausias iššūkis buvo racionalus etinių, humanistinių vertybių suvokimas.
– Kaip manote, kokie iššūkiai ir pavojai grėsė Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams Sąjūdžio Lietuvoje, 1990, 1991 m., Lietuvai Nepriklausomybę jau atkūrus?
– Anksčiau paminėtais atvejais – jeigu tarp LKP CK ir rajonų komitetų sekretorių nebūtų buvę toliaregiškų asmenų, o būtų dominavę atitrūkusieji nuo visuomenės nuotaikų – tokie žurnalistai tiesiog būtų buvę atleisti, redaktoriai pakeisti. Vis dėlto „toliaregiškumą“ turime vertinti ne tik socialinės atsakomybės, bet ir kitusių ekonominių santykių aspektu. Kai jau veikė SSRS 1988 m. priimtas Kooperacijos įstatymas, atsivėrė perspektyva ir žiniasklaidai tapti ūkio subjektais, savarankiškais juridiniais asmenimis. Nesunku buvo įžvelgti, kad turtas, priklausęs LKP, taip pat komjaunimo CK, gali būti panaudotas visai pragmatiškai.
Anuomet keičiama ir besikeičianti medijų sistema buvo jaukinama ir paties režimo, kuris, užuot atsisakęs cenzoriaus paslaugų, pavertė Glavlit‘o įstaigą Spaudos kontrolės valdyba. Ir 1990-ųjų vasario mėnesį priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas numatė spaudos turinio priežiūrą – iki pat 1996-ųjų. Be to, komunistinė žiniasklaida iki 1990 m. vasario buvo pasidavusi vienai politinei vizijai – tegu Lietuva neskelbia Nepriklausomybės, tai gaus tam tikros autonomijos, vadinamojo „savarankiškumo“. Tai patvirtina ne tik jos turinio analizė, bet ir Ypatingojo archyvo dokumentai. Tą viziją per savo agentūrą Lietuvos masinės informacijos ir propagandos priemonėse formavo ir KGB. Bet visuomenė nemaža dalimi gebėjo atskirti pelus nuo grūdų, kadangi šaltinių įvairovė Aukščiausiosios tarybos rinkimų laikotarpiu jau buvo palyginti nemaža.
Medijų sistema kiek pakito, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990 m. nusprendė įsteigti „Lietuvos aido“ dienraštį ir tam skyrė per 400 tūkst. rublių – tai įspūdinga startinė pozicija. Tačiau laikraštis buvo redaguojamas nemokšiškai, jame mažėjo žurnalistikos, daugėjo „paklodžių“, tad jis, galėjęs įgyti flagmano vaidmenį, prarado savo statusą, kai galiausiai Vyriausybė nusprendė jį parduoti.
Visai kitoks yra 1991-ųjų sausio žudynių kontekstas: spauda jau turi aiškią auditoriją, kuriai sovietiniai stalinistiniai pakalikai – vakarykštės režimo santvarkos apologetai tiesiog nepriimtini. Ir spauda, nors ir išvaroma iš Spaudos rūmų ir ginanti savo pozicijas bei informavimo teisę, iš tikrųjų atspindi visuomenės interesą.
– Kokio poveikio žiniasklaidos turinys siekė Sąjūdžio ir Nepriklausomoje Lietuvoje?
– Komunistinės sistemos žiniasklaida turėjo keisti turinį įsiklausydama, įsižiūrėdama į savo auditoriją, nes kitaip būtų ją praradusi ir bankrutavusi, kadangi tos priemonės gavo teisę tapti savarankiškomis įmonėmis. Su kai kuriais leidiniais taip ir nutiko: „Tiesa“, žurnalas „Politika“ (vietoje „Komunisto“), „Vakarinės naujienos“. Be to, būtent ši žiniasklaida iki 1990-ųjų kovo turėjo užtikrintą popieriaus tiekimą pagal valstybės nustatytą kainą – vadinamąjį „limitą“ skirstė LKP CK atskaitinga Ministrų taryba. Tai irgi jai buvo reikšminga pagalba. O Sąjūdžio spauda turėjo įgyti popieriaus kita kaina, be to, jo trūko jau nuo 1989 m. Gebėję reformuoti turinį išliko rajonų laikraščiai, o sėkmingiausias tokios transformacijos pavyzdys yra „Komjaunimo tiesa“, 1990-ųjų sausį pasiekusi veik pusę milijono prenumeratorių „Lietuvos ryto“ pavadinimu. Šis dienraštis itin rėmė Algirdą Brazauską, reiškė paramą buvusiam LKP CK ideologijos sekretoriui Lionginui Šepečiui. Ir tokios medijos pagavo auditorijos interesą: laikytis ne tiek politiškai radikalios, kiek pasvertos liberalios pozicijos, kuri leidžia visuomenei „gyventi draugiškai“ ir neklausti nei apie komunistų nusikaltimus, nei apie jų pinigus. Sąjūdžio spauda, nesubrandinusi naujienų žurnalistikos, ėmė nykti; be to, pagal tiražą niekada joks jos laikraštis ir nepranoko „Komjaunimo tiesos“ ar „Vakarinių naujienų“. Kita vertus, Sąjūdžio spauda, ypač „Sąjūdžio žinios“ buvo stiprus impulsas visuomenei, telkiamai į mitingus ir demonstracijas, taip pat – ir smūgis negrabiai informacijos politikai, grįstai visuotine cenzūra. Tokio pat impulso suteikė Sąjūdžio spauda regionuose, nors ilgainiui išsikvėpė.
– Ar Atgimimo laikais, kuomet žiniasklaida vis dar buvo oficialus propagandos įrankis, ji sugebėjo būti objektyvi ir kritiška?
– Tapti kritiška ją privertė visuomenė, negalėjusi ilgiau taikstytis su „ekonomiška ekonomika“, kitais netiesos absurdais. Tuo metu pradėjo formuotis spaudos ir žodžio laisvės filosofija – netirto, empiriškai nepažinto reiškinio. „Masinės informacijos ir propagandos“ sistemai priklausančių priemonių savarankiška kritiška pozicija ėmė palaipsniui formuotis po Sąjūdžio suvažiavimo. Ryškiausiai tai matyti 1989 m. pavasarį, kai atslūgo stalinistinių nuotaikų apimtas LKP CK plenumas, daug dėmesio skyręs ir „nevaldomai“ žurnalistikai, ypač televizijai. Algirdo Brazausko pranešimas tame plenume, deja, primena pokario metų LKP veikėjų stilistiką. Tačiau žurnalistas negalėjo nepastebėti kintančio pasaulio – juk jis pirmasis gauna naujienas. Jis tarsi suvokė, jog žurnalistikos mokosi „iš naujo“. Antai žurnalistė Laima Žemulienė 1989-ųjų gruodį paskelbė: „Ar aukštas visuomenėj tavo prestižas, statusas, žurnaliste, ar plunksna tokia įtaigi, ar protas toks aštrus, kad tautai šią akimirką padėt gyvent galėtum?“ Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjungą „su visomis jos įmonėmis“ LSSR Ministrų taryba atleido nuo visų mokesčių – kur jau patogiau sugalvotum?
Bet ilgainiui paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai senai „naujai“ sąjungai žurnalisto statusas nerūpėjo.
– Kaip sekėsi žiniasklaidai apibūdinti Nepriklausomybės atkūrimo įvykius?
– Jau minėjau, kad 1988 –1990 m. pradžios turinio analizė atskleidžia bandymus manipuliuoti įvykiais ir vardais, rengiant interviu, rašant politinius komentarus, bet nori nenori, vis tiek auditorija diktuoja temą. Akivaizdu, jog vyriausieji redaktoriai tai juto, todėl jie turėjo teikti tai, kas domina skaitytoją. Tik vienu klausimu komunistinė žiniasklaida buvo vienoda – neliesti LKP atsakomybės už praeities sprendimus, nes ir jai pačiai būtų nepatogu prisiminti, ką ir kodėl šmeiždavo iki 1988-ųjų. Priminsiu: Atgimimo metais iš pirmųjų sociologinių apklausų labiausiai populiaria istorine asmenybe buvo paskelbtas Antanas Sniečkus.
– Atkūrus Nepriklausomybę žiniasklaidai teko mokytis daug naujų dalykų. Kaip redakcijoms ir žurnalistams pirmaisiais Nepriklausomybės metais sekėsi persiorientuoti, persitvarkyti? Kas buvo sunkiausia?
– Nėra tokio tyrimo būtent apie žurnalistus, tik laikraščių turinio analizė ir tam tikrų faktų istorija, kuri rodo, kad žurnalistas buvo verčiamas prisitaikyti prie savininko požiūrių. Žiniasklaidos priemonėse atsirado konfliktų, bet laisvos spaudos savininkai niekur neleido įkurti profesinių sąjungų – tai ir yra požymis, leidęs prognozuoti, kad toks žurnalisto statusas žiniasklaidos verslui ir, deja, įstatymų leidėjui tinka. Kaip žinote, pati Lietuvos žurnalistų sąjunga 2003 m. vos neiširo: man teko važinėti po Lietuvos redakcijas, kad nariai susirinktų į naują suvažiavimą, kuris bendru sutarimu buvo sušauktas Šiauliuose.
– Kas lietuviškai žiniasklaidai tapo autoritetu? Iš ko ji mokėsi ir ar pasirinkimas buvo teisingas?
– Pramoga yra patraukliausia visuomenės komunikavimo forma. Tad ir Lietuvoje ji įsiskverbė į naujienų kūrimą. Ilgainiui pramogos formatas Lietuvoje ima gožti kritišką požiūrį – tai itin akivaizdu nuo 2000-ųjų. Skaitytojui ne tėvas ar motina yra autoritetai, bet nuomonės formuotojas, kadangi asmens rodymasis tampa siekiamybe. Šios siekiamybės, kaip klaidingo viešosios erdvės reiškinio, kritika jauniems žmonėms būna nepriimtina. Netrukus nuomonės formuotojų (influencerių) vaidmuo smuks, tačiau ne žiniasklaida – visuomenė tai vėl nuspręs.
– Kaip manote, ar Lietuvos žiniasklaida pasirinko paisyti teisingų vertybių?
– Kiekviena karta įgyja savo patirčių ir gali tik iš savo klaidų mokytis – istorija, ypač žurnalistikos istorija, jos komunikacinis vaidmuo, nėra mėgiamas, nes itin atvirai rodo politines klaidas, leidžia daryti paraleles, nors būtų pravartu gilintis į padarytas nuodėmes. Gal prieš 20–25 metus kritikuodavau komercinius transliuotojus, kad jie nekuria archyvo, nesuprasdami jo vertės. Ir štai viso pasaulio žiniasklaidos priemonės šiandien dar gauna pajamų iš to, ką sukūrė prieš 30, prieš 100 metų, o mūsų žiniasklaida to negali. Antai įstatymu nėra ne tik žurnalisto statusas apibrėžtas, bet nėra apsaugoti net jo kūriniai: jei jau 2019-aisiais uždarė „Lietuvos žinias“, kam atitenka sukurti informacijos ištekliai?
Kuriantis žurnalistas yra medijų sistemos vertybė, tačiau Lietuvos istorija rodo ką kita: jis leidžia kitiems juo manipuliuoti, jis nėra apsaugotas kaip labai svarbios profesijos žmogus nuo savininko interesų ir nuo išorinių ekonominių bei politinių veiksnių.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...