Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Atgimimo žiniasklaida ir mokė, ir mokėsi (Interviu su ekspertu)

Pakomentuoti Lietuvos žiniasklaidos indėlį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990-aisiais, paprašėme Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėją prof. dr. Andrių VAIŠNĮ.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys sako, kad žiniasklaidą Lietuvoje kritiška tapti privertė visuomenė. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka– Kaip manote, kuo ir kaip žiniasklaida prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais? Kokią misiją ir užduotis tų įvykių kontekste Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams teko atlikti?
– Žurnalistikos turinį formuoja visuomenės poreikis – tokia jos prigimtis. Tačiau manipuliatyvūs valdžios propagandistai siekia ir dažnokai geba šį poreikį suvokti kaip galimybę pritraukti auditorijos dėmesį: tereikia žinoti, kaip tai daryti. Ryškiausias – buvusios „Tėviškės“ draugijos laikraščio „Gimtasis kraštas“ atvejis, kai 1986 m. jis paskelbė perestroikos architektams iš esmės nepavojingą, bet itin lietuvius nustebinusį straipsnį apie Kūčių tradiciją. Juk dešimtmečius religinė tematika buvo drausta. Jei tik publika būtų žinojusi, kad jau tada LKP CK biuras „ateistinės propagandos“ tikslais suplanavo grąžinti tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios pastatą. Taip sukuriami „drąsos“ mitai, nors kitur, pavyzdžiui „Šluotoje“, radosi kritiškų tekstų apie komunistinės nomenklatūros korupciją, nusikalstamą ūkinę veiką.
Atgimimo metu tiriamosios žurnalistikos daigus pagrįstai užgožė istorinės tiesos siekis, ypač viena skaudžiausių tematikų, kuri turi įgijusi taiklų apibūdinimą: „Karas po karo“. Jai išsiveržti padėjo išskirtinis Romo Gudaičio straipsnis „Mes – iš sušaudytų dainų krašto“, kurio publikavimą siekė sustabdyti vyriausiasis cenzorius ir kreipėsi į LKP CK, o antrasis CK sekretorius Nikolajus Mitkinas, perskaitęs į rusų kalbą išverstą tekstą, norėjo nurodyti sunaikinti „Literatūros ir meno“ savaitraščio numerio tiražą. Šis straipsnis padarė įtakos rajonų spaudai, kurioje netrukus atsirado publikacijų apie pokario „liaudies gynėjų“ nusikaltimus. Šie tekstai įsiutino, išgąsdino, sukėlė baimės KGB vadovybei ir iš dalies LKP CK – tai matyti iš archyvinių dokumentų. Tokia turinio kaita rodė komunistinės spaudos žmonių kismą. Antai Lietuvos radijo ir televizijos komiteto žurnalistus, redaktorius iš paklusnumo būsenos pažadino Marijampolės teatro aktoriai, kurie atsisakė bendrauti su atvykusia Lietuvos TV grupe, protestuodami prieš klaidinantį reportažą „Panoramoje“ apie Sąjūdžio renginį. Po to Lietuvos TV darbuotojai pareiškė protestą savo vadovybei, kreipėsi į visuomenę per „Komjaunimo tiesos“ dienraštį. Tiesos paieška yra visų laikų žurnalistikos iššūkis – kad ir kaip keistųsi valdžios. Tačiau anuo istoriniu metu didžiausias iššūkis buvo racionalus etinių, humanistinių vertybių suvokimas.
– Kaip manote, kokie iššūkiai ir pavojai grėsė Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams Sąjūdžio Lietuvoje, 1990, 1991 m., Lietuvai Nepriklausomybę jau atkūrus?
– Anksčiau paminėtais atvejais – jeigu tarp LKP CK ir rajonų komitetų sekretorių nebūtų buvę toliaregiškų asmenų, o būtų dominavę atitrūkusieji nuo visuomenės nuotaikų – tokie žurnalistai tiesiog būtų buvę atleisti, redaktoriai pakeisti. Vis dėlto „toliaregiškumą“ turime vertinti ne tik socialinės atsakomybės, bet ir kitusių ekonominių santykių aspektu. Kai jau veikė SSRS 1988 m. priimtas Kooperacijos įstatymas, atsivėrė perspektyva ir žiniasklaidai tapti ūkio subjektais, savarankiškais juridiniais asmenimis. Nesunku buvo įžvelgti, kad turtas, priklausęs LKP, taip pat komjaunimo CK, gali būti panaudotas visai pragmatiškai.
Anuomet keičiama ir besikeičianti medijų sistema buvo jaukinama ir paties režimo, kuris, užuot atsisakęs cenzoriaus paslaugų, pavertė Glavlit‘o įstaigą Spaudos kontrolės valdyba. Ir 1990-ųjų vasario mėnesį priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas numatė spaudos turinio priežiūrą – iki pat 1996-ųjų. Be to, komunistinė žiniasklaida iki 1990 m. vasario buvo pasidavusi vienai politinei vizijai – tegu Lietuva neskelbia Nepriklausomybės, tai gaus tam tikros autonomijos, vadinamojo „savarankiškumo“. Tai patvirtina ne tik jos turinio analizė, bet ir Ypatingojo archyvo dokumentai. Tą viziją per savo agentūrą Lietuvos masinės informacijos ir propagandos priemonėse formavo ir KGB. Bet visuomenė nemaža dalimi gebėjo atskirti pelus nuo grūdų, kadangi šaltinių įvairovė Aukščiausiosios tarybos rinkimų laikotarpiu jau buvo palyginti nemaža.
Medijų sistema kiek pakito, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990 m. nusprendė įsteigti „Lietuvos aido“ dienraštį ir tam skyrė per 400 tūkst. rublių – tai įspūdinga startinė pozicija. Tačiau laikraštis buvo redaguojamas nemokšiškai, jame mažėjo žurnalistikos, daugėjo „paklodžių“, tad jis, galėjęs įgyti flagmano vaidmenį, prarado savo statusą, kai galiausiai Vyriausybė nusprendė jį parduoti.
Visai kitoks yra 1991-ųjų sausio žudynių kontekstas: spauda jau turi aiškią auditoriją, kuriai sovietiniai stalinistiniai pakalikai – vakarykštės režimo santvarkos apologetai tiesiog nepriimtini. Ir spauda, nors ir išvaroma iš Spaudos rūmų ir ginanti savo pozicijas bei informavimo teisę, iš tikrųjų atspindi visuomenės interesą.
– Kokio poveikio žiniasklaidos turinys siekė Sąjūdžio ir Nepriklausomoje Lietuvoje?
– Komunistinės sistemos žiniasklaida turėjo keisti turinį įsiklausydama, įsižiūrėdama į savo auditoriją, nes kitaip būtų ją praradusi ir bankrutavusi, kadangi tos priemonės gavo teisę tapti savarankiškomis įmonėmis. Su kai kuriais leidiniais taip ir nutiko: „Tiesa“, žurnalas „Politika“ (vietoje „Komunisto“), „Vakarinės naujienos“. Be to, būtent ši žiniasklaida iki 1990-ųjų kovo turėjo užtikrintą popieriaus tiekimą pagal valstybės nustatytą kainą – vadinamąjį „limitą“ skirstė LKP CK atskaitinga Ministrų taryba. Tai irgi jai buvo reikšminga pagalba. O Sąjūdžio spauda turėjo įgyti popieriaus kita kaina, be to, jo trūko jau nuo 1989 m. Gebėję reformuoti turinį išliko rajonų laikraščiai, o sėkmingiausias tokios transformacijos pavyzdys yra „Komjaunimo tiesa“, 1990-ųjų sausį pasiekusi veik pusę milijono prenumeratorių „Lietuvos ryto“ pavadinimu. Šis dienraštis itin rėmė Algirdą Brazauską, reiškė paramą buvusiam LKP CK ideologijos sekretoriui Lionginui Šepečiui. Ir tokios medijos pagavo auditorijos interesą: laikytis ne tiek politiškai radikalios, kiek pasvertos liberalios pozicijos, kuri leidžia visuomenei „gyventi draugiškai“ ir neklausti nei apie komunistų nusikaltimus, nei apie jų pinigus. Sąjūdžio spauda, nesubrandinusi naujienų žurnalistikos, ėmė nykti; be to, pagal tiražą niekada joks jos laikraštis ir nepranoko „Komjaunimo tiesos“ ar „Vakarinių naujienų“. Kita vertus, Sąjūdžio spauda, ypač „Sąjūdžio žinios“ buvo stiprus impulsas visuomenei, telkiamai į mitingus ir demonstracijas, taip pat – ir smūgis negrabiai informacijos politikai, grįstai visuotine cenzūra. Tokio pat impulso suteikė Sąjūdžio spauda regionuose, nors ilgainiui išsikvėpė.
– Ar Atgimimo laikais, kuomet žiniasklaida vis dar buvo oficialus propagandos įrankis, ji sugebėjo būti objektyvi ir kritiška?
– Tapti kritiška ją privertė visuomenė, negalėjusi ilgiau taikstytis su „ekonomiška ekonomika“, kitais netiesos absurdais. Tuo metu pradėjo formuotis spaudos ir žodžio laisvės filosofija – netirto, empiriškai nepažinto reiškinio. „Masinės informacijos ir propagandos“ sistemai priklausančių priemonių savarankiška kritiška pozicija ėmė palaipsniui formuotis po Sąjūdžio suvažiavimo. Ryškiausiai tai matyti 1989 m. pavasarį, kai atslūgo stalinistinių nuotaikų apimtas LKP CK plenumas, daug dėmesio skyręs ir „nevaldomai“ žurnalistikai, ypač televizijai. Algirdo Brazausko pranešimas tame plenume, deja, primena pokario metų LKP veikėjų stilistiką. Tačiau žurnalistas negalėjo nepastebėti kintančio pasaulio – juk jis pirmasis gauna naujienas. Jis tarsi suvokė, jog žurnalistikos mokosi „iš naujo“. Antai žurnalistė Laima Žemulienė 1989-ųjų gruodį paskelbė: „Ar aukštas visuomenėj tavo prestižas, statusas, žurnaliste, ar plunksna tokia įtaigi, ar protas toks aštrus, kad tautai šią akimirką padėt gyvent galėtum?“ Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjungą „su visomis jos įmonėmis“ LSSR Ministrų taryba atleido nuo visų mokesčių – kur jau patogiau sugalvotum?
Bet ilgainiui paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai senai „naujai“ sąjungai žurnalisto statusas nerūpėjo.
– Kaip sekėsi žiniasklaidai apibūdinti Nepriklausomybės atkūrimo įvykius?
– Jau minėjau, kad 1988 –1990 m. pradžios turinio analizė atskleidžia bandymus manipuliuoti įvykiais ir vardais, rengiant interviu, rašant politinius komentarus, bet nori nenori, vis tiek auditorija diktuoja temą. Akivaizdu, jog vyriausieji redaktoriai tai juto, todėl jie turėjo teikti tai, kas domina skaitytoją. Tik vienu klausimu komunistinė žiniasklaida buvo vienoda – neliesti LKP atsakomybės už praeities sprendimus, nes ir jai pačiai būtų nepatogu prisiminti, ką ir kodėl šmeiždavo iki 1988-ųjų. Priminsiu: Atgimimo metais iš pirmųjų sociologinių apklausų labiausiai populiaria istorine asmenybe buvo paskelbtas Antanas Sniečkus.
– Atkūrus Nepriklausomybę žiniasklaidai teko mokytis daug naujų dalykų. Kaip redakcijoms ir žurnalistams pirmaisiais Nepriklausomybės metais sekėsi persiorientuoti, persitvarkyti? Kas buvo sunkiausia?
– Nėra tokio tyrimo būtent apie žurnalistus, tik laikraščių turinio analizė ir tam tikrų faktų istorija, kuri rodo, kad žurnalistas buvo verčiamas prisitaikyti prie savininko požiūrių. Žiniasklaidos priemonėse atsirado konfliktų, bet laisvos spaudos savininkai niekur neleido įkurti profesinių sąjungų – tai ir yra požymis, leidęs prognozuoti, kad toks žurnalisto statusas žiniasklaidos verslui ir, deja, įstatymų leidėjui tinka. Kaip žinote, pati Lietuvos žurnalistų sąjunga 2003 m. vos neiširo: man teko važinėti po Lietuvos redakcijas, kad nariai susirinktų į naują suvažiavimą, kuris bendru sutarimu buvo sušauktas Šiauliuose.
– Kas lietuviškai žiniasklaidai tapo autoritetu? Iš ko ji mokėsi ir ar pasirinkimas buvo teisingas?
– Pramoga yra patraukliausia visuomenės komunikavimo forma. Tad ir Lietuvoje ji įsiskverbė į naujienų kūrimą. Ilgainiui pramogos formatas Lietuvoje ima gožti kritišką požiūrį – tai itin akivaizdu nuo 2000-ųjų. Skaitytojui ne tėvas ar motina yra autoritetai, bet nuomonės formuotojas, kadangi asmens rodymasis tampa siekiamybe. Šios siekiamybės, kaip klaidingo viešosios erdvės reiškinio, kritika jauniems žmonėms būna nepriimtina. Netrukus nuomonės formuotojų (influencerių) vaidmuo smuks, tačiau ne žiniasklaida – visuomenė tai vėl nuspręs.
– Kaip manote, ar Lietuvos žiniasklaida pasirinko paisyti teisingų vertybių?
– Kiekviena karta įgyja savo patirčių ir gali tik iš savo klaidų mokytis – istorija, ypač žurnalistikos istorija, jos komunikacinis vaidmuo, nėra mėgiamas, nes itin atvirai rodo politines klaidas, leidžia daryti paraleles, nors būtų pravartu gilintis į padarytas nuodėmes. Gal prieš 20–25 metus kritikuodavau komercinius transliuotojus, kad jie nekuria archyvo, nesuprasdami jo vertės. Ir štai viso pasaulio žiniasklaidos priemonės šiandien dar gauna pajamų iš to, ką sukūrė prieš 30, prieš 100 metų, o mūsų žiniasklaida to negali. Antai įstatymu nėra ne tik žurnalisto statusas apibrėžtas, bet nėra apsaugoti net jo kūriniai: jei jau 2019-aisiais uždarė „Lietuvos žinias“, kam atitenka sukurti informacijos ištekliai?
Kuriantis žurnalistas yra medijų sistemos vertybė, tačiau Lietuvos istorija rodo ką kita: jis leidžia kitiems juo manipuliuoti, jis nėra apsaugotas kaip labai svarbios profesijos žmogus nuo savininko interesų ir nuo išorinių ekonominių bei politinių veiksnių.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.