Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Atgimimo žiniasklaida ir mokė, ir mokėsi (Interviu su ekspertu)

Pakomentuoti Lietuvos žiniasklaidos indėlį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990-aisiais, paprašėme Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėją prof. dr. Andrių VAIŠNĮ.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys sako, kad žiniasklaidą Lietuvoje kritiška tapti privertė visuomenė. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka– Kaip manote, kuo ir kaip žiniasklaida prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais? Kokią misiją ir užduotis tų įvykių kontekste Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams teko atlikti?
– Žurnalistikos turinį formuoja visuomenės poreikis – tokia jos prigimtis. Tačiau manipuliatyvūs valdžios propagandistai siekia ir dažnokai geba šį poreikį suvokti kaip galimybę pritraukti auditorijos dėmesį: tereikia žinoti, kaip tai daryti. Ryškiausias – buvusios „Tėviškės“ draugijos laikraščio „Gimtasis kraštas“ atvejis, kai 1986 m. jis paskelbė perestroikos architektams iš esmės nepavojingą, bet itin lietuvius nustebinusį straipsnį apie Kūčių tradiciją. Juk dešimtmečius religinė tematika buvo drausta. Jei tik publika būtų žinojusi, kad jau tada LKP CK biuras „ateistinės propagandos“ tikslais suplanavo grąžinti tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios pastatą. Taip sukuriami „drąsos“ mitai, nors kitur, pavyzdžiui „Šluotoje“, radosi kritiškų tekstų apie komunistinės nomenklatūros korupciją, nusikalstamą ūkinę veiką.
Atgimimo metu tiriamosios žurnalistikos daigus pagrįstai užgožė istorinės tiesos siekis, ypač viena skaudžiausių tematikų, kuri turi įgijusi taiklų apibūdinimą: „Karas po karo“. Jai išsiveržti padėjo išskirtinis Romo Gudaičio straipsnis „Mes – iš sušaudytų dainų krašto“, kurio publikavimą siekė sustabdyti vyriausiasis cenzorius ir kreipėsi į LKP CK, o antrasis CK sekretorius Nikolajus Mitkinas, perskaitęs į rusų kalbą išverstą tekstą, norėjo nurodyti sunaikinti „Literatūros ir meno“ savaitraščio numerio tiražą. Šis straipsnis padarė įtakos rajonų spaudai, kurioje netrukus atsirado publikacijų apie pokario „liaudies gynėjų“ nusikaltimus. Šie tekstai įsiutino, išgąsdino, sukėlė baimės KGB vadovybei ir iš dalies LKP CK – tai matyti iš archyvinių dokumentų. Tokia turinio kaita rodė komunistinės spaudos žmonių kismą. Antai Lietuvos radijo ir televizijos komiteto žurnalistus, redaktorius iš paklusnumo būsenos pažadino Marijampolės teatro aktoriai, kurie atsisakė bendrauti su atvykusia Lietuvos TV grupe, protestuodami prieš klaidinantį reportažą „Panoramoje“ apie Sąjūdžio renginį. Po to Lietuvos TV darbuotojai pareiškė protestą savo vadovybei, kreipėsi į visuomenę per „Komjaunimo tiesos“ dienraštį. Tiesos paieška yra visų laikų žurnalistikos iššūkis – kad ir kaip keistųsi valdžios. Tačiau anuo istoriniu metu didžiausias iššūkis buvo racionalus etinių, humanistinių vertybių suvokimas.
– Kaip manote, kokie iššūkiai ir pavojai grėsė Lietuvos žiniasklaidai ir žurnalistams Sąjūdžio Lietuvoje, 1990, 1991 m., Lietuvai Nepriklausomybę jau atkūrus?
– Anksčiau paminėtais atvejais – jeigu tarp LKP CK ir rajonų komitetų sekretorių nebūtų buvę toliaregiškų asmenų, o būtų dominavę atitrūkusieji nuo visuomenės nuotaikų – tokie žurnalistai tiesiog būtų buvę atleisti, redaktoriai pakeisti. Vis dėlto „toliaregiškumą“ turime vertinti ne tik socialinės atsakomybės, bet ir kitusių ekonominių santykių aspektu. Kai jau veikė SSRS 1988 m. priimtas Kooperacijos įstatymas, atsivėrė perspektyva ir žiniasklaidai tapti ūkio subjektais, savarankiškais juridiniais asmenimis. Nesunku buvo įžvelgti, kad turtas, priklausęs LKP, taip pat komjaunimo CK, gali būti panaudotas visai pragmatiškai.
Anuomet keičiama ir besikeičianti medijų sistema buvo jaukinama ir paties režimo, kuris, užuot atsisakęs cenzoriaus paslaugų, pavertė Glavlit‘o įstaigą Spaudos kontrolės valdyba. Ir 1990-ųjų vasario mėnesį priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas numatė spaudos turinio priežiūrą – iki pat 1996-ųjų. Be to, komunistinė žiniasklaida iki 1990 m. vasario buvo pasidavusi vienai politinei vizijai – tegu Lietuva neskelbia Nepriklausomybės, tai gaus tam tikros autonomijos, vadinamojo „savarankiškumo“. Tai patvirtina ne tik jos turinio analizė, bet ir Ypatingojo archyvo dokumentai. Tą viziją per savo agentūrą Lietuvos masinės informacijos ir propagandos priemonėse formavo ir KGB. Bet visuomenė nemaža dalimi gebėjo atskirti pelus nuo grūdų, kadangi šaltinių įvairovė Aukščiausiosios tarybos rinkimų laikotarpiu jau buvo palyginti nemaža.
Medijų sistema kiek pakito, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1990 m. nusprendė įsteigti „Lietuvos aido“ dienraštį ir tam skyrė per 400 tūkst. rublių – tai įspūdinga startinė pozicija. Tačiau laikraštis buvo redaguojamas nemokšiškai, jame mažėjo žurnalistikos, daugėjo „paklodžių“, tad jis, galėjęs įgyti flagmano vaidmenį, prarado savo statusą, kai galiausiai Vyriausybė nusprendė jį parduoti.
Visai kitoks yra 1991-ųjų sausio žudynių kontekstas: spauda jau turi aiškią auditoriją, kuriai sovietiniai stalinistiniai pakalikai – vakarykštės režimo santvarkos apologetai tiesiog nepriimtini. Ir spauda, nors ir išvaroma iš Spaudos rūmų ir ginanti savo pozicijas bei informavimo teisę, iš tikrųjų atspindi visuomenės interesą.
– Kokio poveikio žiniasklaidos turinys siekė Sąjūdžio ir Nepriklausomoje Lietuvoje?
– Komunistinės sistemos žiniasklaida turėjo keisti turinį įsiklausydama, įsižiūrėdama į savo auditoriją, nes kitaip būtų ją praradusi ir bankrutavusi, kadangi tos priemonės gavo teisę tapti savarankiškomis įmonėmis. Su kai kuriais leidiniais taip ir nutiko: „Tiesa“, žurnalas „Politika“ (vietoje „Komunisto“), „Vakarinės naujienos“. Be to, būtent ši žiniasklaida iki 1990-ųjų kovo turėjo užtikrintą popieriaus tiekimą pagal valstybės nustatytą kainą – vadinamąjį „limitą“ skirstė LKP CK atskaitinga Ministrų taryba. Tai irgi jai buvo reikšminga pagalba. O Sąjūdžio spauda turėjo įgyti popieriaus kita kaina, be to, jo trūko jau nuo 1989 m. Gebėję reformuoti turinį išliko rajonų laikraščiai, o sėkmingiausias tokios transformacijos pavyzdys yra „Komjaunimo tiesa“, 1990-ųjų sausį pasiekusi veik pusę milijono prenumeratorių „Lietuvos ryto“ pavadinimu. Šis dienraštis itin rėmė Algirdą Brazauską, reiškė paramą buvusiam LKP CK ideologijos sekretoriui Lionginui Šepečiui. Ir tokios medijos pagavo auditorijos interesą: laikytis ne tiek politiškai radikalios, kiek pasvertos liberalios pozicijos, kuri leidžia visuomenei „gyventi draugiškai“ ir neklausti nei apie komunistų nusikaltimus, nei apie jų pinigus. Sąjūdžio spauda, nesubrandinusi naujienų žurnalistikos, ėmė nykti; be to, pagal tiražą niekada joks jos laikraštis ir nepranoko „Komjaunimo tiesos“ ar „Vakarinių naujienų“. Kita vertus, Sąjūdžio spauda, ypač „Sąjūdžio žinios“ buvo stiprus impulsas visuomenei, telkiamai į mitingus ir demonstracijas, taip pat – ir smūgis negrabiai informacijos politikai, grįstai visuotine cenzūra. Tokio pat impulso suteikė Sąjūdžio spauda regionuose, nors ilgainiui išsikvėpė.
– Ar Atgimimo laikais, kuomet žiniasklaida vis dar buvo oficialus propagandos įrankis, ji sugebėjo būti objektyvi ir kritiška?
– Tapti kritiška ją privertė visuomenė, negalėjusi ilgiau taikstytis su „ekonomiška ekonomika“, kitais netiesos absurdais. Tuo metu pradėjo formuotis spaudos ir žodžio laisvės filosofija – netirto, empiriškai nepažinto reiškinio. „Masinės informacijos ir propagandos“ sistemai priklausančių priemonių savarankiška kritiška pozicija ėmė palaipsniui formuotis po Sąjūdžio suvažiavimo. Ryškiausiai tai matyti 1989 m. pavasarį, kai atslūgo stalinistinių nuotaikų apimtas LKP CK plenumas, daug dėmesio skyręs ir „nevaldomai“ žurnalistikai, ypač televizijai. Algirdo Brazausko pranešimas tame plenume, deja, primena pokario metų LKP veikėjų stilistiką. Tačiau žurnalistas negalėjo nepastebėti kintančio pasaulio – juk jis pirmasis gauna naujienas. Jis tarsi suvokė, jog žurnalistikos mokosi „iš naujo“. Antai žurnalistė Laima Žemulienė 1989-ųjų gruodį paskelbė: „Ar aukštas visuomenėj tavo prestižas, statusas, žurnaliste, ar plunksna tokia įtaigi, ar protas toks aštrus, kad tautai šią akimirką padėt gyvent galėtum?“ Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjungą „su visomis jos įmonėmis“ LSSR Ministrų taryba atleido nuo visų mokesčių – kur jau patogiau sugalvotum?
Bet ilgainiui paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai senai „naujai“ sąjungai žurnalisto statusas nerūpėjo.
– Kaip sekėsi žiniasklaidai apibūdinti Nepriklausomybės atkūrimo įvykius?
– Jau minėjau, kad 1988 –1990 m. pradžios turinio analizė atskleidžia bandymus manipuliuoti įvykiais ir vardais, rengiant interviu, rašant politinius komentarus, bet nori nenori, vis tiek auditorija diktuoja temą. Akivaizdu, jog vyriausieji redaktoriai tai juto, todėl jie turėjo teikti tai, kas domina skaitytoją. Tik vienu klausimu komunistinė žiniasklaida buvo vienoda – neliesti LKP atsakomybės už praeities sprendimus, nes ir jai pačiai būtų nepatogu prisiminti, ką ir kodėl šmeiždavo iki 1988-ųjų. Priminsiu: Atgimimo metais iš pirmųjų sociologinių apklausų labiausiai populiaria istorine asmenybe buvo paskelbtas Antanas Sniečkus.
– Atkūrus Nepriklausomybę žiniasklaidai teko mokytis daug naujų dalykų. Kaip redakcijoms ir žurnalistams pirmaisiais Nepriklausomybės metais sekėsi persiorientuoti, persitvarkyti? Kas buvo sunkiausia?
– Nėra tokio tyrimo būtent apie žurnalistus, tik laikraščių turinio analizė ir tam tikrų faktų istorija, kuri rodo, kad žurnalistas buvo verčiamas prisitaikyti prie savininko požiūrių. Žiniasklaidos priemonėse atsirado konfliktų, bet laisvos spaudos savininkai niekur neleido įkurti profesinių sąjungų – tai ir yra požymis, leidęs prognozuoti, kad toks žurnalisto statusas žiniasklaidos verslui ir, deja, įstatymų leidėjui tinka. Kaip žinote, pati Lietuvos žurnalistų sąjunga 2003 m. vos neiširo: man teko važinėti po Lietuvos redakcijas, kad nariai susirinktų į naują suvažiavimą, kuris bendru sutarimu buvo sušauktas Šiauliuose.
– Kas lietuviškai žiniasklaidai tapo autoritetu? Iš ko ji mokėsi ir ar pasirinkimas buvo teisingas?
– Pramoga yra patraukliausia visuomenės komunikavimo forma. Tad ir Lietuvoje ji įsiskverbė į naujienų kūrimą. Ilgainiui pramogos formatas Lietuvoje ima gožti kritišką požiūrį – tai itin akivaizdu nuo 2000-ųjų. Skaitytojui ne tėvas ar motina yra autoritetai, bet nuomonės formuotojas, kadangi asmens rodymasis tampa siekiamybe. Šios siekiamybės, kaip klaidingo viešosios erdvės reiškinio, kritika jauniems žmonėms būna nepriimtina. Netrukus nuomonės formuotojų (influencerių) vaidmuo smuks, tačiau ne žiniasklaida – visuomenė tai vėl nuspręs.
– Kaip manote, ar Lietuvos žiniasklaida pasirinko paisyti teisingų vertybių?
– Kiekviena karta įgyja savo patirčių ir gali tik iš savo klaidų mokytis – istorija, ypač žurnalistikos istorija, jos komunikacinis vaidmuo, nėra mėgiamas, nes itin atvirai rodo politines klaidas, leidžia daryti paraleles, nors būtų pravartu gilintis į padarytas nuodėmes. Gal prieš 20–25 metus kritikuodavau komercinius transliuotojus, kad jie nekuria archyvo, nesuprasdami jo vertės. Ir štai viso pasaulio žiniasklaidos priemonės šiandien dar gauna pajamų iš to, ką sukūrė prieš 30, prieš 100 metų, o mūsų žiniasklaida to negali. Antai įstatymu nėra ne tik žurnalisto statusas apibrėžtas, bet nėra apsaugoti net jo kūriniai: jei jau 2019-aisiais uždarė „Lietuvos žinias“, kam atitenka sukurti informacijos ištekliai?
Kuriantis žurnalistas yra medijų sistemos vertybė, tačiau Lietuvos istorija rodo ką kita: jis leidžia kitiems juo manipuliuoti, jis nėra apsaugotas kaip labai svarbios profesijos žmogus nuo savininko interesų ir nuo išorinių ekonominių bei politinių veiksnių.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 10 kūrybiškų idėjų Tėvo dienos šventei

    2021-05-18
    Yra labai daug įvairių būdų, kaip galime atšvęsti Tėvo dieną. Rankų darbo dovana, nuoširdus laiškas ar žodinis sveikinimas yra svarbūs Tėvo dienos atributai, tačiau ne ką mažiau svarbu sugalvoti veiklų, kurios Tėvo dieną paverstų ypatinga ir įsimintina. Daugelis tėčių pasakytų, kad kokybiškas laikas su šeima yra geriausia dovana Tėvo dienos proga. Prieš pradedant planuoti Tėvo dienos veiklas, verta išsiaiškinti, kaip jūsų tėtis norėtų praleisti šią dieną. Galbūt jis nori pasyvios, poilsinės veiklos, o gal aktyvios dienos, kupinos dinamiškų užsiėmimų? Šiame straipsnyje pateikiame dešimt kūrybiškų idėjų, ką galite nuveikti per Tėvo dienos šventę. Visos šeimos sportinė treniruotė Tėvo dienos proga suorganizuokite visos šeimos sportinę ...
  • Poetei gimtinėje – meilė ir pagarba

    2021-05-15Poetei gimtinėje – meilė ir pagarba
    (bet kodėl atrodo, kad kažkam tai nepatinka?) …1965 metais pirmą kartą buvo surengta respublikinė šventė „Poezijos pavasaris“, skirta paminėti 20-ąsias Salomėjos Nėries mirties metines. Sakytum, pati poetės dvasia jį palaimino: renginys kiekvienais metais vyksta iki šiol, ir tai yra, ko gero, ilgiausiai (išskyrus nebent Dainų švenčių tradiciją) vykstantis kultūrinis sąjūdis, apimantis visą Lietuvą, o pastaraisiais metais tapęs tarptautiniu. Tiesa, praėjusieji ir šie metai dėl pandemijos pakoregavo laiką – renginiai keliasi į vasarą, taip pat ir jų geografiją. Daugybę metų kiek pavydžiai žvelgdavome į Vilkaviškį, kur Poezijos paukštė užsukdavo kasmet ir numesdavo bent keletą plunksnų: poezijos skaitymus ir susitikimus su kūrėjais Kiršuose, Salomėjos ...
  • Paežerių dvaras kviečia į Muziejų naktį

    2021-05-15Paežerių dvaras kviečia į Muziejų naktį
    Laisvėjant karantinui ir Vyriausybei leidus nedidelius renginius lauke, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus gegužės 21-ąją kviečia į Muziejų nakties renginį „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvaro kasdienybė“ Paežerių dvaro prieigose. Muziejų naktis – tradicinė, nuo 2005 m. Tarptautinės muziejų dienos proga (gegužės 18 d.) vykstanti akcija, kurios tikslas – pakviesti visuomenę ateiti į muziejus ir susipažinti su čia veikiančiomis paro­domis, ekspozicijomis, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir kituose renginiuose tokiu paros metu, kai paprastai muziejai neveikia. Karantino laikotarpis nors sutrikdė muziejų lankymą, tačiau suteikė progą kitoms veikloms. Tuo pasinaudodami Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai atnaujino muziejaus ekspozicijas, rūmų sales papuošė naujos paveikslų kolekcijos, sukurtos naujos ...
  • Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi

    2021-05-15Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
    Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji ...
  • Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt

    2021-05-14Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt
    Pranešame, kad penktadienio naktį, nuo gegužės 14 dienos 22 val. iki gegužės 15 dienos 6 val. ryto, dėl vykdomų techninių darbų neveiks internetinė svetainė www.1808.lt. Minėtuoju laiku svetainėje nebus galimybės užsiregistruoti tyrimams, pasitikrinti jų rezultatus bei registruotis vakcinacijai. Atlikus techninius darbus, svetainė www.1808.lt veiks kaip ir anksčiau. SAM Spaudos tarnyba
  • „Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)

    2021-05-12„Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)
    Taip vadinasi nuo gegužės 5-osios „Saulėračio“ galerijoje veikianti paroda, skirta mūsų kraštą savo darbais garsinusiam (ir tebegarsinančiam iki šiol – jau iš Anapus) Romanui Krasninkevičiui. Liaudies meno meistrui, grafikui, turėjusiam išskirtinę Dievo dovaną kiaurai permatyti žmogų ir gyvenimo sanklodą bei visa tai pavaizduoti savo darbuose. Gyvenimas jam atseikėjo tiek, kad būtų užtekę ir keletui žmonių: nuo tada, kai aštuoniolikmetis buvo išvarytas į frontą – iki alinančios ligos aptemdytų paskutiniųjų metų ir dienų… Tie dešimtmečiai – tai vargas, kalėjimai, tarnyba kariuomenėje, artimųjų praradimai, gyvenimas rūsiuose ir palėpėse, globojant benamius, nuskriaustus gyvulėlius bei paukščius. Ir dienos bei naktys, nuo kitų darbų likusios ...
  • Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“

    2021-05-12Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“
    Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijoje tradicijos nesikeičia net ir įvedus nuotolinį mokymą. O kaipgi kitaip! Juk čia mokosi tokie aktyvūs vaikai ir dirba kūrybingi mokytojai. Rusų kalbos mokytoja Nina Bridžiuvienė kiekvienais metais organizuoja Abėcėlės šventę. Šiemet ji taip pat įvyko. Šeštos ir aštuntos klasės mokiniai namuose mokėsi žodžius, pasidarė kaukes ir nufilmavo puikų spektaklį „Pagrandukas“, kuriame tradiciniai pasakų žvėreliai – zuikis, lapė, vilkas, lokys eilėmis pasakojo Pagrandukui apie tai, ko jie mokosi mokykloje. Pagrindiniai šio spektaklio žiūrovai – gimnazijos penktokai, kuriems šeštoje klasėje teks rinktis antrą užsienio kalbą. Taip vaikai supažindinami su rusų kalba. Tačiau šiemet žiūrovų buvo gerokai daugiau. Sumanioji III gimnazijos ...
  • Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį

    2021-05-12Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį
    Tęsdamas pažintį su Lietuvos ūkininkais ir pramonės įmonėmis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svečiavosi Suvalkijoje. Aplankęs jaunąjį mėsinių galvijų augintoją ir modernią šaldytų duonos gaminių įmonę, ministras susipažino su skirtingiems sektoriams atstovaujančių veiklų pasiekimais ir kasdienybe. Karjeros kryptį padiktavo patirtis tėvų ūkyje Pirmasis K. Navicko sustojimas Suvalkijoje buvo Marijampolės savivaldybės Gudinės kaime pas mėsinių galvijų augintoją, 24-erių Mykolą Šveikauską. Jaunas vaikino amžius ir pasirinkta karjeros kryptis žavi ir stebina, tačiau jaunasis ūkininkas paaiškina, jog toks sprendimas buvo neišvengiamas. Mykolas pripažino, kad dar būdamas paauglys žinojo, jog savo gyvenimą sies su žemės ūkiu ir mėsiniais gyvuliais, mat mėsinius galvijus nemažai metų augino jo ...
  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...