Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Eilėraščiai

Biruta PĖVERAITYTĖ

* * *
Dangaus ežerynuos linguoja lelijos,
Ten brydės gerumo viltingai pasklido.
Vėl gelsvis žolyno pradingo, nuskrido,
Prie upės pievyno baltgalvės pažiro.

Mūs meilės takuos – nuotaikingi herojai,
(Mielasis žiogeli, virtuoziškai groji,
Vis primeni tai, kas seniausiai išdilo,
Vėl uždegi ugnį jaunystės arimo.

Rausva boružėlė ant rankos parimo,
O šypsenų viltys tikėjimu šoka…
Aistringi aušrynai – viliokliai virš šilo
Erdvynų platybėm pliūpsningai kvatoja.

* * *
Iš lopšinės dainos
Ir mokyklos žinios,
Ir iš aukso saulėto išaugom.

Po gamtos kepure
Ir dangaus mįslėje
Mes svajonių tinklus nuolat audžiam.

Ir klaida nekalta,
Kai jaunystė šmaikšti
Paslapčių šalyje nuolat aidi.

Širdyje ji klajos,
Į pilnatvę vilios –
Sielos vartai plačiausiai atverti.

———————————-

Jonas JURAITIS

Išsivaikštom

O mes – kaip medžiai:
Jie rieves,
Mes gi metus skaičiuojam…
O mes – kaip medžiai:
Jie šakom,
Mes rankomis pamojam…
O mes – kaip medžiai:
Jie ims ošt,
Mes širdimi dainuojam…
…Bet mes – ne medžiai:
Išsivaikštom, O jie tvirtai sau stovi…

Be žodžių

Žodis ilgas,
žodis trumpas,
žodžio nesuprast visai.
Žodis guodžia,
žodis žeidžia:
būna kartais – mirtinai.
Žodin telpa begalybė,
žodžių būna per mažai…
Žodis, žodis – netikėtai
pamatei, kad parašei.
Pažodžiui jei paskaičiavus,
žodžių daug – minties mažai.
…Viskas aišku ir be žodžių.
Patylėkim gal. Gerai?

Pabiros

Vienus sėja ir augina,
Popina ilgai ilgai…
Kiti patys pasisėja –
Kaip yra, taip jiems gerai.

Vieni prakaitu uždirba,
Kiti dirba smegenim…
Kas nedirba – prisidirba,
Eina šėko pjaut šunims.

…Nauja šluota gerai šluoja,
Naujas ponas – ne juokai:
Renkas, renkas naują svitą –
Reikalingi juk tarnai…

———————————-

Vida LABUTYTĖ

Sugrįžtu…

Sugrįžtu,
Tarsi upė srauni,
tiek kankinta ledu
ir pavasario nerimo
išlieta iš krantų.

Sugrįžtu.
Sugrįžtu,
kaip į paliktą lizdą
iš toliųjų kraštų
išsiilgęs paukštelis,
į save aš grįžtu…

* * *
Lipu iš duobės
ar į kalną,
kur gyvena
manieji dievai;
ar priglausiu
nuvargintą galvą
jums prie kojų,
jauni milžinai?

* * *
Akmuo ant lauko –
žodis tolimo laiko.
Akmuo pakely –
prisėsti gali.
Akmuo ant širdies –
kas nuritint padės?
Akmuo artimo rankoj –
pasistenk išsilenkti.
Akmuo įsitaisė širdy?
Išmesk pakely!

 

Komentarai baigti.

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.