Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Nepriklausomybės keliu vedė ir regionų spauda

Lietuvą Sovietų sąjunga valdė beveik 50 metų. Autoritarinis režimas vargino ir sekino, paskutiniais priespaudos metais – ypač, todėl laisva, demokratiška valstybė ir tauta buvo daugelio svajonė. Kaip ir laisva žiniasklaida bei spauda – juk okupacijos metais kone visas turinys buvo paremtas sovietine propaganda.


Laisvesnė spauda ir žiniasklaida tapo Atgimimo metais, kai buvo pradėti leisti leidiniai, skatinę Sąjūdžio idėją, bandę oponuoti valdžios organams priklausiusiems leidiniams. Tuo metu Marijampolės regiono laikraštis „Naujasis kelias“ (iš kurio gimė „Suvalkietis“) oficialiai buvo pavaldus Lietuvos komunistų partijos Marijampolės komitetui ir miesto bei rajono deputatų taryboms, tačiau vartant 1990 metų laikraščių puslapius negalima nepastebėti, kad „Naujasis kelias“ remia Nepriklausomos Lietuvos idėją. Atsargiai, bet remia. Nemažai istorikų tikina, kad tokiu būdu žiniasklaida prisidėjo ir padėjo įvykti Kovo 11-ajai, kuri rytoj mini 30 metų jubiliejų.
Ši mintis inspiravo pasidomėti Atgimimo spauda ir žiniasklaida, ką ji rašė, kuo gyveno, kuo ir kaip prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Vartydama senus „Naujojo kelio“ numerius svarsčiau, kiek ir kaip Marijampolės regiono laikraštis prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990-aisiais. Vienareikšmišką atsakymą pateikti būtų sunku, tačiau norisi tikėti, kad jis skatino Marijampolės regiono skaitytojų sąmoningumą.

Sąlygos ir aplinkybės ne vienodos
1990 m. vasario 16-osios „Naujasis kelias“ išleido šventinį numerį, kuriame – ne tik tekstai, padedantys prisiminti Lietuvai svarbią datą, bet ir spalvotas laikraščio pavadinimas.Vartant 1988, 1989, 1990 metais išleistus Sąjūdžio laikraščio „Atgimimas“ numerius tampa akivaizdu, kad šie leidiniai buvo ir tapo Nepriklausomos Lietuvos šaukliai. Čia be užuolankų kritikuojama sovietinė santvarka, komunistų partija, aiškinamasi, kokiais būdais ir kodėl turėtų būti atstatoma Lietuvos Nepriklausomybė.
„Naujajam keliui“ taip atvirai pasisakyti už Nepriklausomą Lietuvą taip nebuvo lengva. Nepaisant to, redakcijos archyve susiradusi 1988, 1989, 1990 metais leistų laikraščių numerius ir juos pervertusi pastebėjau, kad „Naujojo kelio“ redakcija atsargiai, tačiau Nepriklausomybei pritarė. Žinoma, dauguma tekstų laikraštyje yra apie tai, kas vyksta kolūkiuose, pramonės įmonėse, tačiau radau ir straipsnių, palaikančių Baltijos kelio idėją, reportažų iš Berlyno apie griūvančią jo sieną, o labiausiai nustebino vasario 16-osios numeris. Visas jis buvo skirtas suprasti ir prisiminti 1918 m. vasario 16 dieną – Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Kad laik­raščio numeris išskirtinis, galima suprasti ir iš to, jog pavadinimas nuspalvintas žalia spalva. „Naujajame kelyje“ laiškų ir kultūros skyrių vedėju nuo 1988 iki 1991 metų dirbęs Algis Vaškevičius sako, kad vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei laikraštyje anuomet atsirasdavo.Žinoma, kad 1990-aisiais antrą kartą per visus pokario metus buvo leista žymėti Nepriklausomybės dieną, todėl labai stebėtis tokiomis leidinio iniciatyvomis galbūt nereikėtų. Vis dėlto žinant, kam tuomet laikraštis vis dar priklausė ir kad Marijampolės „organuose“ dirbę asmenys toli gražu nebuvo vien Sąjūdžio šalininkai, laikraščio turinys įgauna visai kitokią prasmę.

Vietos buvo įvairioms nuomonėms
Smalsu buvo sužinoti, ar tokiems ir panašiems straipsniams atsirasti „Naujojo kelio“ numeriuose reikėjo daug ryžto ir pastangų. Susisiekusi su tuomet redakcijoje dirbusiu korespondentu Algiu Vaškevičiumi paklausiau jo, kokios nuotaikos Atgimimo laikotarpiu laikraštyje tvyrojo, kaip tuo metu žurnalistams sekėsi dirbti ir kiek, jo nuomone, žiniasklaida prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo.
– Laikas daug ką nustumia į užmarštį, todėl jau sunkoka prisiminti nuotaikas „Naujojo kelio“ laikraštyje, tačiau kažkokios nuotrupos išlikusios yra. „Naujajame kelyje“ laiškų, kultūros skyrių vedėju dirbau nuo 1988 iki 1991 metų. Tai ir buvo tie didieji virsmo bei permainų metai.
1988, 1989 metų „Atgimimas“ akivaizdžiai pasisakė už Nepriklausomą Lietuvą ir kvietė tikėti jos idėja.Laikraščio liniją, žinoma, formuoja redaktorius, todėl būtent nuo jo priklausė, kiek drąsus ar atsargus galėjo būti tuometis „organas“. Šviesaus atminimo buvęs redaktorius Edvardas Dombrovickas buvo žmogus, sparčiai prisitaikęs prie permainų. Žinoma, partinė mokykla neleido persiorientuoti labai greitai, todėl gerai atsimenu, kokios nuotaikos laikraštyje vyravo rengiantis 1989 metų kovą vykusiam referendumui dėl Marijampolės vardo grąžinimo tuomečiam Kapsukui.
„Naujasis kelias“ aiškiai orientavosi į tai, kad referendume liktų senasis pavadinimas, nors buvo aišku, kad miestiečiai balsuos už Marijampolės vardo grąžinimą. Pamenu, kiek straipsnių buvo spausdinama apie tai, jog Vladimiro Lenino bendražygis Vincas Mickevičius-Kapsukas labai mylėjo Lietuvą, daug jai davė ir tas miesto pavadinimas turėtų likti. Šios linijos laikėsi ir tuometis Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Kęstutis Subačius. Tačiau laikraštyje, pamenu, atsirado vietos ir kitai, vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei dėl besąlygiško Marijampolės vardo grąžinimo.
Dar vienas labai ryškus prisiminimas – Baltijos kelias 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją. Iki šiol pamenu savo straipsnio apie tą renginį pavadinimą – „Veidu į saulę“ – jis buvo išspausdintas pirmajame puslapyje, redaktorius manęs necenzūravo, nieko nekeitė, neišbraukė. Vadinasi, kažkokio ypatingo ryžto rašant straipsnius ar ypatingos valios nereikėjo, nors gal kažkokių detalių jau ir nepamenu – vadinasi, jos nebuvo svarbios.
1990 m. kovo 1 d. „Naujasis kelias“ pasiskelbė esantis nepriklausomas laikraštis. Žinoma, tada jau kūrėsi kiti laikraščiai, atsirado vietos Sąjūdžio žmonių biuletenis „Varpo aidas“, ėjęs 1988–1990 metais, taip pat ir miesto laikraštis „Sūduva“, pradėjęs eiti 1990 metais (į jį iš „Naujojo kelio“ ir perėjau dirbti), tad atsirado konkurencija, atsirado tribūna kitai nuomonei ir su tuo reikėjo susitaikyti. Sunku pasakyti, kiek rajonų laikraščiai prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tačiau aišku, kad visuomenės sąmonę tam tikrais tekstais jie budino.Baimės jau nebebuvo, buvo tik didžiulė permainų nuojauta, buvo ypatingas laikas, kuriame teko laimė tada dirbti šį darbą.
Be abejo, to meto žurnalistika daug prisidėjo prie Nepriklausomybės siekių, užtenka prisiminti, kokiais tiražais ėjo „Sąjūdžio žinios“, „Gimtasis kraštas“, kaip žmonės buvo pasiilgę to laisvo žodžio, kiek naujienų atnešdavo kiekviena diena ar savaitė.
Tenka sutikti, kad vėliau daug kas tapo kasdienybe, rutina. Galiausiai, ateina laikas, kai tų ypatingų troškimų nelieka, tačiau žurnalistika ir šiandien kiek įmanoma atlieka savo darbą, ir norisi linkėti, kad šiame modernių technologijų amžiuje žmonės vis dar rytą pradėtų su kavos puodeliu ir dažais kvepiančiu, neseniai iš leidyklos atkeliavusiu šlamančiais lapais laikraščiu. To kvapo ir to garso bent jau man iki šiol niekas negali pakeisti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens ...
  • Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti

    2022-04-29Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.