renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Nepriklausomybės keliu vedė ir regionų spauda

Lietuvą Sovietų sąjunga valdė beveik 50 metų. Autoritarinis režimas vargino ir sekino, paskutiniais priespaudos metais – ypač, todėl laisva, demokratiška valstybė ir tauta buvo daugelio svajonė. Kaip ir laisva žiniasklaida bei spauda – juk okupacijos metais kone visas turinys buvo paremtas sovietine propaganda.


Laisvesnė spauda ir žiniasklaida tapo Atgimimo metais, kai buvo pradėti leisti leidiniai, skatinę Sąjūdžio idėją, bandę oponuoti valdžios organams priklausiusiems leidiniams. Tuo metu Marijampolės regiono laikraštis „Naujasis kelias“ (iš kurio gimė „Suvalkietis“) oficialiai buvo pavaldus Lietuvos komunistų partijos Marijampolės komitetui ir miesto bei rajono deputatų taryboms, tačiau vartant 1990 metų laikraščių puslapius negalima nepastebėti, kad „Naujasis kelias“ remia Nepriklausomos Lietuvos idėją. Atsargiai, bet remia. Nemažai istorikų tikina, kad tokiu būdu žiniasklaida prisidėjo ir padėjo įvykti Kovo 11-ajai, kuri rytoj mini 30 metų jubiliejų.
Ši mintis inspiravo pasidomėti Atgimimo spauda ir žiniasklaida, ką ji rašė, kuo gyveno, kuo ir kaip prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Vartydama senus „Naujojo kelio“ numerius svarsčiau, kiek ir kaip Marijampolės regiono laikraštis prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990-aisiais. Vienareikšmišką atsakymą pateikti būtų sunku, tačiau norisi tikėti, kad jis skatino Marijampolės regiono skaitytojų sąmoningumą.

Sąlygos ir aplinkybės ne vienodos
1990 m. vasario 16-osios „Naujasis kelias“ išleido šventinį numerį, kuriame – ne tik tekstai, padedantys prisiminti Lietuvai svarbią datą, bet ir spalvotas laikraščio pavadinimas.Vartant 1988, 1989, 1990 metais išleistus Sąjūdžio laikraščio „Atgimimas“ numerius tampa akivaizdu, kad šie leidiniai buvo ir tapo Nepriklausomos Lietuvos šaukliai. Čia be užuolankų kritikuojama sovietinė santvarka, komunistų partija, aiškinamasi, kokiais būdais ir kodėl turėtų būti atstatoma Lietuvos Nepriklausomybė.
„Naujajam keliui“ taip atvirai pasisakyti už Nepriklausomą Lietuvą taip nebuvo lengva. Nepaisant to, redakcijos archyve susiradusi 1988, 1989, 1990 metais leistų laikraščių numerius ir juos pervertusi pastebėjau, kad „Naujojo kelio“ redakcija atsargiai, tačiau Nepriklausomybei pritarė. Žinoma, dauguma tekstų laikraštyje yra apie tai, kas vyksta kolūkiuose, pramonės įmonėse, tačiau radau ir straipsnių, palaikančių Baltijos kelio idėją, reportažų iš Berlyno apie griūvančią jo sieną, o labiausiai nustebino vasario 16-osios numeris. Visas jis buvo skirtas suprasti ir prisiminti 1918 m. vasario 16 dieną – Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Kad laik­raščio numeris išskirtinis, galima suprasti ir iš to, jog pavadinimas nuspalvintas žalia spalva. „Naujajame kelyje“ laiškų ir kultūros skyrių vedėju nuo 1988 iki 1991 metų dirbęs Algis Vaškevičius sako, kad vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei laikraštyje anuomet atsirasdavo.Žinoma, kad 1990-aisiais antrą kartą per visus pokario metus buvo leista žymėti Nepriklausomybės dieną, todėl labai stebėtis tokiomis leidinio iniciatyvomis galbūt nereikėtų. Vis dėlto žinant, kam tuomet laikraštis vis dar priklausė ir kad Marijampolės „organuose“ dirbę asmenys toli gražu nebuvo vien Sąjūdžio šalininkai, laikraščio turinys įgauna visai kitokią prasmę.

Vietos buvo įvairioms nuomonėms
Smalsu buvo sužinoti, ar tokiems ir panašiems straipsniams atsirasti „Naujojo kelio“ numeriuose reikėjo daug ryžto ir pastangų. Susisiekusi su tuomet redakcijoje dirbusiu korespondentu Algiu Vaškevičiumi paklausiau jo, kokios nuotaikos Atgimimo laikotarpiu laikraštyje tvyrojo, kaip tuo metu žurnalistams sekėsi dirbti ir kiek, jo nuomone, žiniasklaida prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo.
– Laikas daug ką nustumia į užmarštį, todėl jau sunkoka prisiminti nuotaikas „Naujojo kelio“ laikraštyje, tačiau kažkokios nuotrupos išlikusios yra. „Naujajame kelyje“ laiškų, kultūros skyrių vedėju dirbau nuo 1988 iki 1991 metų. Tai ir buvo tie didieji virsmo bei permainų metai.
1988, 1989 metų „Atgimimas“ akivaizdžiai pasisakė už Nepriklausomą Lietuvą ir kvietė tikėti jos idėja.Laikraščio liniją, žinoma, formuoja redaktorius, todėl būtent nuo jo priklausė, kiek drąsus ar atsargus galėjo būti tuometis „organas“. Šviesaus atminimo buvęs redaktorius Edvardas Dombrovickas buvo žmogus, sparčiai prisitaikęs prie permainų. Žinoma, partinė mokykla neleido persiorientuoti labai greitai, todėl gerai atsimenu, kokios nuotaikos laikraštyje vyravo rengiantis 1989 metų kovą vykusiam referendumui dėl Marijampolės vardo grąžinimo tuomečiam Kapsukui.
„Naujasis kelias“ aiškiai orientavosi į tai, kad referendume liktų senasis pavadinimas, nors buvo aišku, kad miestiečiai balsuos už Marijampolės vardo grąžinimą. Pamenu, kiek straipsnių buvo spausdinama apie tai, jog Vladimiro Lenino bendražygis Vincas Mickevičius-Kapsukas labai mylėjo Lietuvą, daug jai davė ir tas miesto pavadinimas turėtų likti. Šios linijos laikėsi ir tuometis Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Kęstutis Subačius. Tačiau laikraštyje, pamenu, atsirado vietos ir kitai, vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei dėl besąlygiško Marijampolės vardo grąžinimo.
Dar vienas labai ryškus prisiminimas – Baltijos kelias 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją. Iki šiol pamenu savo straipsnio apie tą renginį pavadinimą – „Veidu į saulę“ – jis buvo išspausdintas pirmajame puslapyje, redaktorius manęs necenzūravo, nieko nekeitė, neišbraukė. Vadinasi, kažkokio ypatingo ryžto rašant straipsnius ar ypatingos valios nereikėjo, nors gal kažkokių detalių jau ir nepamenu – vadinasi, jos nebuvo svarbios.
1990 m. kovo 1 d. „Naujasis kelias“ pasiskelbė esantis nepriklausomas laikraštis. Žinoma, tada jau kūrėsi kiti laikraščiai, atsirado vietos Sąjūdžio žmonių biuletenis „Varpo aidas“, ėjęs 1988–1990 metais, taip pat ir miesto laikraštis „Sūduva“, pradėjęs eiti 1990 metais (į jį iš „Naujojo kelio“ ir perėjau dirbti), tad atsirado konkurencija, atsirado tribūna kitai nuomonei ir su tuo reikėjo susitaikyti. Sunku pasakyti, kiek rajonų laikraščiai prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tačiau aišku, kad visuomenės sąmonę tam tikrais tekstais jie budino.Baimės jau nebebuvo, buvo tik didžiulė permainų nuojauta, buvo ypatingas laikas, kuriame teko laimė tada dirbti šį darbą.
Be abejo, to meto žurnalistika daug prisidėjo prie Nepriklausomybės siekių, užtenka prisiminti, kokiais tiražais ėjo „Sąjūdžio žinios“, „Gimtasis kraštas“, kaip žmonės buvo pasiilgę to laisvo žodžio, kiek naujienų atnešdavo kiekviena diena ar savaitė.
Tenka sutikti, kad vėliau daug kas tapo kasdienybe, rutina. Galiausiai, ateina laikas, kai tų ypatingų troškimų nelieka, tačiau žurnalistika ir šiandien kiek įmanoma atlieka savo darbą, ir norisi linkėti, kad šiame modernių technologijų amžiuje žmonės vis dar rytą pradėtų su kavos puodeliu ir dažais kvepiančiu, neseniai iš leidyklos atkeliavusiu šlamančiais lapais laikraščiu. To kvapo ir to garso bent jau man iki šiol niekas negali pakeisti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...