Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Nepriklausomybės keliu vedė ir regionų spauda

Lietuvą Sovietų sąjunga valdė beveik 50 metų. Autoritarinis režimas vargino ir sekino, paskutiniais priespaudos metais – ypač, todėl laisva, demokratiška valstybė ir tauta buvo daugelio svajonė. Kaip ir laisva žiniasklaida bei spauda – juk okupacijos metais kone visas turinys buvo paremtas sovietine propaganda.


Laisvesnė spauda ir žiniasklaida tapo Atgimimo metais, kai buvo pradėti leisti leidiniai, skatinę Sąjūdžio idėją, bandę oponuoti valdžios organams priklausiusiems leidiniams. Tuo metu Marijampolės regiono laikraštis „Naujasis kelias“ (iš kurio gimė „Suvalkietis“) oficialiai buvo pavaldus Lietuvos komunistų partijos Marijampolės komitetui ir miesto bei rajono deputatų taryboms, tačiau vartant 1990 metų laikraščių puslapius negalima nepastebėti, kad „Naujasis kelias“ remia Nepriklausomos Lietuvos idėją. Atsargiai, bet remia. Nemažai istorikų tikina, kad tokiu būdu žiniasklaida prisidėjo ir padėjo įvykti Kovo 11-ajai, kuri rytoj mini 30 metų jubiliejų.
Ši mintis inspiravo pasidomėti Atgimimo spauda ir žiniasklaida, ką ji rašė, kuo gyveno, kuo ir kaip prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Vartydama senus „Naujojo kelio“ numerius svarsčiau, kiek ir kaip Marijampolės regiono laikraštis prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990-aisiais. Vienareikšmišką atsakymą pateikti būtų sunku, tačiau norisi tikėti, kad jis skatino Marijampolės regiono skaitytojų sąmoningumą.

Sąlygos ir aplinkybės ne vienodos
1990 m. vasario 16-osios „Naujasis kelias“ išleido šventinį numerį, kuriame – ne tik tekstai, padedantys prisiminti Lietuvai svarbią datą, bet ir spalvotas laikraščio pavadinimas.Vartant 1988, 1989, 1990 metais išleistus Sąjūdžio laikraščio „Atgimimas“ numerius tampa akivaizdu, kad šie leidiniai buvo ir tapo Nepriklausomos Lietuvos šaukliai. Čia be užuolankų kritikuojama sovietinė santvarka, komunistų partija, aiškinamasi, kokiais būdais ir kodėl turėtų būti atstatoma Lietuvos Nepriklausomybė.
„Naujajam keliui“ taip atvirai pasisakyti už Nepriklausomą Lietuvą taip nebuvo lengva. Nepaisant to, redakcijos archyve susiradusi 1988, 1989, 1990 metais leistų laikraščių numerius ir juos pervertusi pastebėjau, kad „Naujojo kelio“ redakcija atsargiai, tačiau Nepriklausomybei pritarė. Žinoma, dauguma tekstų laikraštyje yra apie tai, kas vyksta kolūkiuose, pramonės įmonėse, tačiau radau ir straipsnių, palaikančių Baltijos kelio idėją, reportažų iš Berlyno apie griūvančią jo sieną, o labiausiai nustebino vasario 16-osios numeris. Visas jis buvo skirtas suprasti ir prisiminti 1918 m. vasario 16 dieną – Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Kad laik­raščio numeris išskirtinis, galima suprasti ir iš to, jog pavadinimas nuspalvintas žalia spalva. „Naujajame kelyje“ laiškų ir kultūros skyrių vedėju nuo 1988 iki 1991 metų dirbęs Algis Vaškevičius sako, kad vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei laikraštyje anuomet atsirasdavo.Žinoma, kad 1990-aisiais antrą kartą per visus pokario metus buvo leista žymėti Nepriklausomybės dieną, todėl labai stebėtis tokiomis leidinio iniciatyvomis galbūt nereikėtų. Vis dėlto žinant, kam tuomet laikraštis vis dar priklausė ir kad Marijampolės „organuose“ dirbę asmenys toli gražu nebuvo vien Sąjūdžio šalininkai, laikraščio turinys įgauna visai kitokią prasmę.

Vietos buvo įvairioms nuomonėms
Smalsu buvo sužinoti, ar tokiems ir panašiems straipsniams atsirasti „Naujojo kelio“ numeriuose reikėjo daug ryžto ir pastangų. Susisiekusi su tuomet redakcijoje dirbusiu korespondentu Algiu Vaškevičiumi paklausiau jo, kokios nuotaikos Atgimimo laikotarpiu laikraštyje tvyrojo, kaip tuo metu žurnalistams sekėsi dirbti ir kiek, jo nuomone, žiniasklaida prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo.
– Laikas daug ką nustumia į užmarštį, todėl jau sunkoka prisiminti nuotaikas „Naujojo kelio“ laikraštyje, tačiau kažkokios nuotrupos išlikusios yra. „Naujajame kelyje“ laiškų, kultūros skyrių vedėju dirbau nuo 1988 iki 1991 metų. Tai ir buvo tie didieji virsmo bei permainų metai.
1988, 1989 metų „Atgimimas“ akivaizdžiai pasisakė už Nepriklausomą Lietuvą ir kvietė tikėti jos idėja.Laikraščio liniją, žinoma, formuoja redaktorius, todėl būtent nuo jo priklausė, kiek drąsus ar atsargus galėjo būti tuometis „organas“. Šviesaus atminimo buvęs redaktorius Edvardas Dombrovickas buvo žmogus, sparčiai prisitaikęs prie permainų. Žinoma, partinė mokykla neleido persiorientuoti labai greitai, todėl gerai atsimenu, kokios nuotaikos laikraštyje vyravo rengiantis 1989 metų kovą vykusiam referendumui dėl Marijampolės vardo grąžinimo tuomečiam Kapsukui.
„Naujasis kelias“ aiškiai orientavosi į tai, kad referendume liktų senasis pavadinimas, nors buvo aišku, kad miestiečiai balsuos už Marijampolės vardo grąžinimą. Pamenu, kiek straipsnių buvo spausdinama apie tai, jog Vladimiro Lenino bendražygis Vincas Mickevičius-Kapsukas labai mylėjo Lietuvą, daug jai davė ir tas miesto pavadinimas turėtų likti. Šios linijos laikėsi ir tuometis Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Kęstutis Subačius. Tačiau laikraštyje, pamenu, atsirado vietos ir kitai, vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei dėl besąlygiško Marijampolės vardo grąžinimo.
Dar vienas labai ryškus prisiminimas – Baltijos kelias 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją. Iki šiol pamenu savo straipsnio apie tą renginį pavadinimą – „Veidu į saulę“ – jis buvo išspausdintas pirmajame puslapyje, redaktorius manęs necenzūravo, nieko nekeitė, neišbraukė. Vadinasi, kažkokio ypatingo ryžto rašant straipsnius ar ypatingos valios nereikėjo, nors gal kažkokių detalių jau ir nepamenu – vadinasi, jos nebuvo svarbios.
1990 m. kovo 1 d. „Naujasis kelias“ pasiskelbė esantis nepriklausomas laikraštis. Žinoma, tada jau kūrėsi kiti laikraščiai, atsirado vietos Sąjūdžio žmonių biuletenis „Varpo aidas“, ėjęs 1988–1990 metais, taip pat ir miesto laikraštis „Sūduva“, pradėjęs eiti 1990 metais (į jį iš „Naujojo kelio“ ir perėjau dirbti), tad atsirado konkurencija, atsirado tribūna kitai nuomonei ir su tuo reikėjo susitaikyti. Sunku pasakyti, kiek rajonų laikraščiai prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tačiau aišku, kad visuomenės sąmonę tam tikrais tekstais jie budino.Baimės jau nebebuvo, buvo tik didžiulė permainų nuojauta, buvo ypatingas laikas, kuriame teko laimė tada dirbti šį darbą.
Be abejo, to meto žurnalistika daug prisidėjo prie Nepriklausomybės siekių, užtenka prisiminti, kokiais tiražais ėjo „Sąjūdžio žinios“, „Gimtasis kraštas“, kaip žmonės buvo pasiilgę to laisvo žodžio, kiek naujienų atnešdavo kiekviena diena ar savaitė.
Tenka sutikti, kad vėliau daug kas tapo kasdienybe, rutina. Galiausiai, ateina laikas, kai tų ypatingų troškimų nelieka, tačiau žurnalistika ir šiandien kiek įmanoma atlieka savo darbą, ir norisi linkėti, kad šiame modernių technologijų amžiuje žmonės vis dar rytą pradėtų su kavos puodeliu ir dažais kvepiančiu, neseniai iš leidyklos atkeliavusiu šlamančiais lapais laikraščiu. To kvapo ir to garso bent jau man iki šiol niekas negali pakeisti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...