Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Nepriklausomybės keliu vedė ir regionų spauda

Lietuvą Sovietų sąjunga valdė beveik 50 metų. Autoritarinis režimas vargino ir sekino, paskutiniais priespaudos metais – ypač, todėl laisva, demokratiška valstybė ir tauta buvo daugelio svajonė. Kaip ir laisva žiniasklaida bei spauda – juk okupacijos metais kone visas turinys buvo paremtas sovietine propaganda.


Laisvesnė spauda ir žiniasklaida tapo Atgimimo metais, kai buvo pradėti leisti leidiniai, skatinę Sąjūdžio idėją, bandę oponuoti valdžios organams priklausiusiems leidiniams. Tuo metu Marijampolės regiono laikraštis „Naujasis kelias“ (iš kurio gimė „Suvalkietis“) oficialiai buvo pavaldus Lietuvos komunistų partijos Marijampolės komitetui ir miesto bei rajono deputatų taryboms, tačiau vartant 1990 metų laikraščių puslapius negalima nepastebėti, kad „Naujasis kelias“ remia Nepriklausomos Lietuvos idėją. Atsargiai, bet remia. Nemažai istorikų tikina, kad tokiu būdu žiniasklaida prisidėjo ir padėjo įvykti Kovo 11-ajai, kuri rytoj mini 30 metų jubiliejų.
Ši mintis inspiravo pasidomėti Atgimimo spauda ir žiniasklaida, ką ji rašė, kuo gyveno, kuo ir kaip prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Vartydama senus „Naujojo kelio“ numerius svarsčiau, kiek ir kaip Marijampolės regiono laikraštis prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990-aisiais. Vienareikšmišką atsakymą pateikti būtų sunku, tačiau norisi tikėti, kad jis skatino Marijampolės regiono skaitytojų sąmoningumą.

Sąlygos ir aplinkybės ne vienodos
1990 m. vasario 16-osios „Naujasis kelias“ išleido šventinį numerį, kuriame – ne tik tekstai, padedantys prisiminti Lietuvai svarbią datą, bet ir spalvotas laikraščio pavadinimas.Vartant 1988, 1989, 1990 metais išleistus Sąjūdžio laikraščio „Atgimimas“ numerius tampa akivaizdu, kad šie leidiniai buvo ir tapo Nepriklausomos Lietuvos šaukliai. Čia be užuolankų kritikuojama sovietinė santvarka, komunistų partija, aiškinamasi, kokiais būdais ir kodėl turėtų būti atstatoma Lietuvos Nepriklausomybė.
„Naujajam keliui“ taip atvirai pasisakyti už Nepriklausomą Lietuvą taip nebuvo lengva. Nepaisant to, redakcijos archyve susiradusi 1988, 1989, 1990 metais leistų laikraščių numerius ir juos pervertusi pastebėjau, kad „Naujojo kelio“ redakcija atsargiai, tačiau Nepriklausomybei pritarė. Žinoma, dauguma tekstų laikraštyje yra apie tai, kas vyksta kolūkiuose, pramonės įmonėse, tačiau radau ir straipsnių, palaikančių Baltijos kelio idėją, reportažų iš Berlyno apie griūvančią jo sieną, o labiausiai nustebino vasario 16-osios numeris. Visas jis buvo skirtas suprasti ir prisiminti 1918 m. vasario 16 dieną – Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Kad laik­raščio numeris išskirtinis, galima suprasti ir iš to, jog pavadinimas nuspalvintas žalia spalva. „Naujajame kelyje“ laiškų ir kultūros skyrių vedėju nuo 1988 iki 1991 metų dirbęs Algis Vaškevičius sako, kad vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei laikraštyje anuomet atsirasdavo.Žinoma, kad 1990-aisiais antrą kartą per visus pokario metus buvo leista žymėti Nepriklausomybės dieną, todėl labai stebėtis tokiomis leidinio iniciatyvomis galbūt nereikėtų. Vis dėlto žinant, kam tuomet laikraštis vis dar priklausė ir kad Marijampolės „organuose“ dirbę asmenys toli gražu nebuvo vien Sąjūdžio šalininkai, laikraščio turinys įgauna visai kitokią prasmę.

Vietos buvo įvairioms nuomonėms
Smalsu buvo sužinoti, ar tokiems ir panašiems straipsniams atsirasti „Naujojo kelio“ numeriuose reikėjo daug ryžto ir pastangų. Susisiekusi su tuomet redakcijoje dirbusiu korespondentu Algiu Vaškevičiumi paklausiau jo, kokios nuotaikos Atgimimo laikotarpiu laikraštyje tvyrojo, kaip tuo metu žurnalistams sekėsi dirbti ir kiek, jo nuomone, žiniasklaida prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo.
– Laikas daug ką nustumia į užmarštį, todėl jau sunkoka prisiminti nuotaikas „Naujojo kelio“ laikraštyje, tačiau kažkokios nuotrupos išlikusios yra. „Naujajame kelyje“ laiškų, kultūros skyrių vedėju dirbau nuo 1988 iki 1991 metų. Tai ir buvo tie didieji virsmo bei permainų metai.
1988, 1989 metų „Atgimimas“ akivaizdžiai pasisakė už Nepriklausomą Lietuvą ir kvietė tikėti jos idėja.Laikraščio liniją, žinoma, formuoja redaktorius, todėl būtent nuo jo priklausė, kiek drąsus ar atsargus galėjo būti tuometis „organas“. Šviesaus atminimo buvęs redaktorius Edvardas Dombrovickas buvo žmogus, sparčiai prisitaikęs prie permainų. Žinoma, partinė mokykla neleido persiorientuoti labai greitai, todėl gerai atsimenu, kokios nuotaikos laikraštyje vyravo rengiantis 1989 metų kovą vykusiam referendumui dėl Marijampolės vardo grąžinimo tuomečiam Kapsukui.
„Naujasis kelias“ aiškiai orientavosi į tai, kad referendume liktų senasis pavadinimas, nors buvo aišku, kad miestiečiai balsuos už Marijampolės vardo grąžinimą. Pamenu, kiek straipsnių buvo spausdinama apie tai, jog Vladimiro Lenino bendražygis Vincas Mickevičius-Kapsukas labai mylėjo Lietuvą, daug jai davė ir tas miesto pavadinimas turėtų likti. Šios linijos laikėsi ir tuometis Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Kęstutis Subačius. Tačiau laikraštyje, pamenu, atsirado vietos ir kitai, vietos sąjūdiečių atstovaujamai nuomonei dėl besąlygiško Marijampolės vardo grąžinimo.
Dar vienas labai ryškus prisiminimas – Baltijos kelias 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją. Iki šiol pamenu savo straipsnio apie tą renginį pavadinimą – „Veidu į saulę“ – jis buvo išspausdintas pirmajame puslapyje, redaktorius manęs necenzūravo, nieko nekeitė, neišbraukė. Vadinasi, kažkokio ypatingo ryžto rašant straipsnius ar ypatingos valios nereikėjo, nors gal kažkokių detalių jau ir nepamenu – vadinasi, jos nebuvo svarbios.
1990 m. kovo 1 d. „Naujasis kelias“ pasiskelbė esantis nepriklausomas laikraštis. Žinoma, tada jau kūrėsi kiti laikraščiai, atsirado vietos Sąjūdžio žmonių biuletenis „Varpo aidas“, ėjęs 1988–1990 metais, taip pat ir miesto laikraštis „Sūduva“, pradėjęs eiti 1990 metais (į jį iš „Naujojo kelio“ ir perėjau dirbti), tad atsirado konkurencija, atsirado tribūna kitai nuomonei ir su tuo reikėjo susitaikyti. Sunku pasakyti, kiek rajonų laikraščiai prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, tačiau aišku, kad visuomenės sąmonę tam tikrais tekstais jie budino.Baimės jau nebebuvo, buvo tik didžiulė permainų nuojauta, buvo ypatingas laikas, kuriame teko laimė tada dirbti šį darbą.
Be abejo, to meto žurnalistika daug prisidėjo prie Nepriklausomybės siekių, užtenka prisiminti, kokiais tiražais ėjo „Sąjūdžio žinios“, „Gimtasis kraštas“, kaip žmonės buvo pasiilgę to laisvo žodžio, kiek naujienų atnešdavo kiekviena diena ar savaitė.
Tenka sutikti, kad vėliau daug kas tapo kasdienybe, rutina. Galiausiai, ateina laikas, kai tų ypatingų troškimų nelieka, tačiau žurnalistika ir šiandien kiek įmanoma atlieka savo darbą, ir norisi linkėti, kad šiame modernių technologijų amžiuje žmonės vis dar rytą pradėtų su kavos puodeliu ir dažais kvepiančiu, neseniai iš leidyklos atkeliavusiu šlamančiais lapais laikraščiu. To kvapo ir to garso bent jau man iki šiol niekas negali pakeisti.

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.