Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

„Nuo tos pasaulio pilkumos...“

Vida Labutytė įsitikinusi, kad žmogų nuolatinėje skuboje, bėgime geriausia sustabdo literatūra – knygos, kūryba...Kas gi gelbsti? Sutiktas žmogus, grindinį ar asfaltą prakirtęs, į šviesą besiveržiantis klevo ar uosio daigelis, įstabi reta gėlė ar iš nežinia kur sklindanti muzika? O gal – gili tyla ir tik mintyse vienas kitą vejantys, keičiantys, tarpusavyje besipinantys ir pavidalus nuolat keičiantys žodžiai? Kai kurie niekada taip ir nebus ištarti, užrašyti ar perskaityti, „nesusidraugaus“, o kiti priglus vienas prie kito ir lauks savo valandos…


„Nespausdintos knygos puslapiai“ – į taip pavadintą kūrybos popietę Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje pakvietė marijampolietė Vida Labutytė, visada mėgusi literatūrą, seniai rašanti (ir ne vien eiles), fotografuojanti, kiek anksčiau nemažai laiko skyrusi tapybai… Daugybę metų – „Mūzos“ liaudies menininkų klubo narė. Dvi kūrybos sritis – poeziją ir fotografiją – ji pristatė ir šią popietę. „Knygos būna ir neskaitytos, ir neišspausdintos, ir Parodoje – nuotraukų ir eilėraščių duetai.neparašytos… Visada mėgau literatūrą, rašiau seniai – sau, viešintis nenorėjau. Kol „Mūzos“ vadovė Onutė Surdokienė aptiko, kad rašau, ir ėmė „spausti“… 25 metus esu dalyvavusi Kazlų Rūdos literatų klubo „Girių versmė“ veikloje, eilėraščių buvo jo rinkiniuose, pasirašinėjau Eglės Karaliūtės slapyvardžiu… Ten buvo puiki atmosfera, vyko konkursai, daug kas išleido per tą laiką savo knygas – o aš kol kas savąją pateikiu tokia forma. Gal tikrai knygai tinkami eilėraščiai dar neparašyti, gal tokių ir nebus – ar bus daug? Manau, dar kai ką nuveiksiu…“
Vida sako, kad išleisti knygą niekada nebuvo jos tikslas. Buvo laikas, kai ir visai nerašė, ir rašė intensyviai – kūryba jai tapo atrama sunkiais gyvenimo tarpsniais, ryšiu su išoriniu pasauliu. Poeziją palygino su fotografija: kartais tereikia akimirkos, momento – ir eilėraštis jau ima gyventi, o kartais mintys ir žodžiai gludinami ilgai… Taip ir su nuotraukomis (beje, kiekviena parodoje „draugauja“ su eilėraščiu) – ne kiekvienas ryškus, žvilgsnį iš karto traukiantis vaizdas iš tiesų sudomina. Giluma slypi smulkmenose, detalėse, šviesos ir šešėlių žaismėje… Kaip gyvenime.
Autorė paskaitė daug ankstesniųjų ir naujų eilėraščių, o susirinkę bičiuliai džiaugėsi šia neįprasta „knyga“…

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.