Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Nuo tos pasaulio pilkumos...“

Vida Labutytė įsitikinusi, kad žmogų nuolatinėje skuboje, bėgime geriausia sustabdo literatūra – knygos, kūryba...Kas gi gelbsti? Sutiktas žmogus, grindinį ar asfaltą prakirtęs, į šviesą besiveržiantis klevo ar uosio daigelis, įstabi reta gėlė ar iš nežinia kur sklindanti muzika? O gal – gili tyla ir tik mintyse vienas kitą vejantys, keičiantys, tarpusavyje besipinantys ir pavidalus nuolat keičiantys žodžiai? Kai kurie niekada taip ir nebus ištarti, užrašyti ar perskaityti, „nesusidraugaus“, o kiti priglus vienas prie kito ir lauks savo valandos…


„Nespausdintos knygos puslapiai“ – į taip pavadintą kūrybos popietę Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje pakvietė marijampolietė Vida Labutytė, visada mėgusi literatūrą, seniai rašanti (ir ne vien eiles), fotografuojanti, kiek anksčiau nemažai laiko skyrusi tapybai… Daugybę metų – „Mūzos“ liaudies menininkų klubo narė. Dvi kūrybos sritis – poeziją ir fotografiją – ji pristatė ir šią popietę. „Knygos būna ir neskaitytos, ir neišspausdintos, ir Parodoje – nuotraukų ir eilėraščių duetai.neparašytos… Visada mėgau literatūrą, rašiau seniai – sau, viešintis nenorėjau. Kol „Mūzos“ vadovė Onutė Surdokienė aptiko, kad rašau, ir ėmė „spausti“… 25 metus esu dalyvavusi Kazlų Rūdos literatų klubo „Girių versmė“ veikloje, eilėraščių buvo jo rinkiniuose, pasirašinėjau Eglės Karaliūtės slapyvardžiu… Ten buvo puiki atmosfera, vyko konkursai, daug kas išleido per tą laiką savo knygas – o aš kol kas savąją pateikiu tokia forma. Gal tikrai knygai tinkami eilėraščiai dar neparašyti, gal tokių ir nebus – ar bus daug? Manau, dar kai ką nuveiksiu…“
Vida sako, kad išleisti knygą niekada nebuvo jos tikslas. Buvo laikas, kai ir visai nerašė, ir rašė intensyviai – kūryba jai tapo atrama sunkiais gyvenimo tarpsniais, ryšiu su išoriniu pasauliu. Poeziją palygino su fotografija: kartais tereikia akimirkos, momento – ir eilėraštis jau ima gyventi, o kartais mintys ir žodžiai gludinami ilgai… Taip ir su nuotraukomis (beje, kiekviena parodoje „draugauja“ su eilėraščiu) – ne kiekvienas ryškus, žvilgsnį iš karto traukiantis vaizdas iš tiesų sudomina. Giluma slypi smulkmenose, detalėse, šviesos ir šešėlių žaismėje… Kaip gyvenime.
Autorė paskaitė daug ankstesniųjų ir naujų eilėraščių, o susirinkę bičiuliai džiaugėsi šia neįprasta „knyga“…

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“

    2017-04-25Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“
    Marijampolės savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo Vytauto Papečkio teigimu, dar prieškario laikais marijampoliečiai labiausiai domėjosi komandinėmis sporto šakomis – futbolu ir krepšiniu, o prie miesto stadiono statybos prisidėjęs tuometis Cukraus fabrikas netgi turėjo savo futbolo komandą.   Nuo to laiko per Marijampolę tekančia Šešupe oho! kiek jau vandens nutekėjo, tačiau ir dabar dauguma miesto vaikų, jaunimas, ir ne tik, prioritetinėmis laiko komandines sporto šakas. Pakalbinkite pradinukus ir pamatysite, kiek tarp jų yra svajojančių tapti antruoju Saboniu, Krištianu Ronaldu ar Leoneliu Mesiu. Tačiau kad sporto specialistai girtųsi iš tiesų radę kokį futbolo ar krepšinio „perliuką“, kaip ir negirdėti. Sportuojantys vaikai, V. Papečkio teigimu, kol ...
  • Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela

    2017-04-25Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela
    Marijampolėje, Mokolų mokyk­los-darželio patalpose, veikiantis kiokušin karatė klubas „Tornadas“ ateinančiais, 2018 metais, minės jau 20 metų veiklos jubiliejų. Klubo įkūrėjas ir prezidentas, licencijuotas kiokušin karatė treneris, 4 Dano kiokušin karatė meistras Valius Rudys sako, kad klubo pavadinimas „Tornadas“, t. y. viesulas, atspindi kovos ir klubo jėgą, veržlumą. Tuo tarpu kiokushin, kyokushin arba kiokushinkai yra vienas iš japonų kovos meno karatė stilių, kurį 1964 metais sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos kiokushinkai reiškia „absoliučios tiesos bendruomenė“. „Mane ši sporto šaka žavi tuo, kad ją kultivuojantis žmogus išsiugdo valią, išmoksta nugalėti skausmą ir sunkumus, užsigrūdina, įgyja stiprybės ir pasitikėjimo, – sako V. ...
  • Aurimas Didžbalis: „Dar turiu ko siekti“

    2017-04-25Aurimas Didžbalis: „Dar turiu ko siekti“
    Iš Marijampolės savivaldybės, Opšrūtų kaimo (Igliaukos sen.), kilęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis visai neseniai, vos prieš dvi savaites, Splite (Kroatija) vykusiame Europos čempionate, Lietuvai vėl iškovojo medalį. Sieks tauriausio apdovanojimo Svorio kategorijoje iki 94 kg varžęsis 25 metų Aurimas išrovė 181 kg ir pasiekė geriausią rezultatą tarp visų dalyvių. Stūmimo rungtyje atletas įveikė 205 kg ir šioje rungtyje liko ketvirtas. Tačiau dvikovėje surinkti 386 kg A. Didžbaliui garantavo bronzos medalį. „Tai stiprybę liudijantis laimėjimas ir pats geriausias atpildas už kantrų darbą“, – prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, pasveikinusi Aurimą su iškovota bronza sakė mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė A. Didžbaliui dėkojo, kad jis ...
  • Atmintis

    2017-04-19Atmintis
    Praėjusių metų kovą Kalvarijoje vyko konferencija „Petras Klimas – signataras, diplomatas, istorikas“, skirta garbaus kraštiečio 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją organizavo Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka. Nors P. Klimo gyvenimui ir veiklai skirtos medžiagos yra ir kitur (teko naudotis P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos paslaugomis), tačiau tiek įvairių leidinių, kiek yra Kalvarijoje, veikiausiai turi tik centrinės įstaigos. Informatikos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė parodė ir retų, įsigytų ilgai ieškojus iš kolekcininkų. Ne tik paties P. Klimo ir apie jį, bet ir tai, kas susiję su šeima, gimine, aplinka… Konferencijoje pranešimą skaitė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Anušauskas. Apie Petrą Klimą ir šeimos archyvus ...
  • Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje…

    2017-04-18Neišvengiamas reikalų gynimas internacionalinėje plotmėje...
    Tai Petro Klimo žodžiai, apibūdinantys būtinybę kurti institucijas, kurios jaunai Lietuvos valstybei atstovautų tarptautiniu lygiu. „Tautai atgyjant savo krašte, kurs ilgą laiką buvo kitų tautų valdomas, ir norint atsiriboti nuo jų savarankiškai gyvatai, santykių tvarkymas ne tik su kaimynais, bet ir su visomis kitomis valstybėmis darosi labai svarbiu uždaviniu. Lietuvai teko nepaliaujamai grumtis ir su vokiečiais, ir su lenkais, ir su rusais. Lygiagrečiai teko ieškoti pritarimo ir pripažinimo naujos valstybės atsiradimui platesnėje internacionalinėje šeimoje. Tai buvo pirmosios mūsų užsienio reikalų ministerijos rūpestis. (…) Darbininkų tada buvo nedaug, pasiruošimo dar mažiau, bet niekada mano karjeroje aš nemačiau tokio pasišventimo ir tokio darnaus ...
  • Toks jis buvo…

    2017-04-18
    Ir po trupinį, ir po visą saują renkant prisiminimus apie Petrą Klimą, jų susidarė didelis pluoštas. Štai Laimė Lukošiūnienė 1990 m. dešimtajame „Nemuno“ žurnalo numeryje, be kita ko, cituoja Lietuvos nuolatinės delegacijos prie Tautų Sąjungos Ženevoje nario dr. Alberto GERUČIO monografijos „Petras Klimas. Valstybininkas, diplomatas, kankinys“ (Klivlandas, 1978 m.) pratarmę.   Toks jis buvo… Jis garsėjo kaip aukšto intelekto diplomatas, kaip didžiai nusipelnęs valstybininkas, priklausęs jau tada tai kone legenda tapusiai Vasario 16 akto signatarų grupei, kuri paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Keli vizitai pas ministrą pasiuntinybės Paryžiuje rūmuose ir manyje sustiprino apie Klimą sklidusį garsą, kad jis „viską žino, viską yra skaitęs“. (…) ...
  • Keli štrichai apie šeimą

    2017-04-18Keli štrichai apie šeimą
    Remigijus Gulbinas – Petro Klimo vyriausio brolio Sergijaus vaikaitis: mokslininkas, Vasario 16-osios akto klubo, jungiančio signatarų gimines ir artimuosius, besirūpinančio jų veiklos, palikimo ir atminties įamžinimu, informacijos sklaida, pirmininkas. Jis maloniai sutiko pasidalinti savo žiniomis ir įspūdžiais, betarpiškai bendraujant su P. Klimu. Šiais laikais surasti bent kiek įžymesnių asmenybių gyvenimo ir darbų aprašymus, svarbiausias biografijos datas internete sugeba netgi pradinių klasių mokiniai. Stengdamasis nekartoti žinomų faktų, noriu paryškinti rečiau aptinkamus įvykius, apie kuriuos pasakojo mano senelė, P. Klimo vyriausiojo brolio, agronomo Sergijaus žmona Konstancija, mama Aldona Klimaitė-Gulbinienė ir pats Petras Klimas, su kuriuo teko bendrauti nuo jo grįžimo iš tremties Sibire ...
  • Petras Klimas iš Kalvarijos krašto

    2017-04-18Petras Klimas iš Kalvarijos krašto
    „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…)  Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai… Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame.   Tik datos ir faktai, daug pasakantys Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje, po to Kalvarijoje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. su kitais pradėjo leisti slaptą ...
  • Sujungti fiziką ir muziką

    2017-04-11Sujungti fiziką ir muziką
    Tai pavyko Žygimantui Vosyliui, buvusiam Sūduvos gimnazijos moksleiviui, dabar bebaigiančiam fizikos magistrines studijas Vilniaus universitete. Vaikinas sako, kad pasirinkti tarp fizikos ir muzikos nebuvo lengva. Šią dilemą išsprendė pasirinkęs praktiškesnį dalyką – fiziką. Su fizika Lietuvoje jam pasirodė būsią daugiau perspektyvų. Su fizika jį supažindino tetos vyras. Pas Vilniuje gyvenančius giminaičius Žygimantas nuo mažens per atostogas dažnai leisdavo laiką. Su tetos vyru ir savo pusbroliu buvo gilinamasi į fizikos dėsnius, meistraujami įvairiausi mechanizmai, stebimas jų veikimas. Su technikos mokslo pasauliu vaikinas sako susipažinęs net gal anksčiau nei su muzikos, nors jo tėtis buvo muzikantas, tad muzikuojama namuose buvo nuolat. „Mano tėvas buvo ...
  • Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

    2017-04-11Kaip mergaitės tampa vienuolėmis
    (Sesers Juozapos istorija) Spėju, kad vienuolė sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė pataikė į dešimtuką, nes neseniai davė amžinuosius įžadus. Tai reiškia, kad apsisprendė. Banalus klausimas, ar nesunku buvo atsisakyti visko, tiesiog vėlėsi ant liežuvio. „Daug sunkiau būti ydų liūne“, – toks buvo jos atsakymas. Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė Živilė augo nereligingoje šeimoje. Sunki paauglystė, nesaugumo jausmas stūmė į gyvenimo klystkelius. Atsivertė būdama 19 metų. „Tada sutikau Jėzų. Nėra taip, kad viskas pasikeičia tą akimirką, bet vis tiek tai pakeičia tavo buvimą, jei tu Jį renkiesi. Pasikeičia tavo gyvenimas – negali gyventi kaip anksčiau“, – prisimena ji. Labai daug kas įsivaizduoja, kad turi būti apreiškimas ir ...
  • Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje

    2017-04-11Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje
    Marijampolietis 25 metų Dominykas Vakrinas jau turi savo studiją ir kuria juvelyrikos dirbinius. Nesiblaško nei keisdamas darbus, nei klajodamas po pasaulį savęs paieškose. Gal tai laimė ar sėkmė, kad jam jau viskas aišku, yra numatyti ateities tikslai, kurių atkakliai siekia.   „Pasisekė“ – netinkamas žodis O tie tikslai – tai įsigyti daugiau įrankių, kad galėtų kuo daugiau pats padaryti, nereikėtų nuomotis ar prašyti kitų meistrų atlikti tam tikrus darbus, taip pat patogiau įsirengti studiją. Dominykas Marijampolėje įsikūręs pas žinomą juvelyrą Kęstutį Balčiūną. Pas šį meistrą atliko praktiką po III kurso. Pasakojo jam savo lūkesčius, kad tauposi įrankiams, stalą užsisakęs, šis ir pakvietė įsikurti ...
  • Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

    2017-04-04Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską
    Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją.    Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ...
  • Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

    2017-04-04Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai
    Sovietų valdymo laikotarpiu užsimezgusi draugystė su kunigais ir vienuolėmis Mokolų kaime gyvenančius Adelę ir Juozą Ardzijauskus lydi visą gyvenimą. Gūdžiu sovietmečiu, kai kiek­vienas žodis apie laisvę ir nepriklausomybę buvo sekamas, jų namuose vykdavo pogrindiniai susitikimai. Gerbiami dvasininkai į jų namus atėjo tarsi savaime – pasitikėdami paprastais kaimo žmonėmis, bet karštai tikinčiais katalikais. Ardzijauskų namuose jie bendravo su jaunimu, aukojo mišias ir susirinkusiems tikintiesiems sakė pamokslus, kurių negalėjo sakyti bažnyčiose. Užsukdavo ir šiaip, tiesiog pabūti patikimų žmonių apsuptyje. O būsimasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, susidraugavęs su Ardzijauskų Robertu, šio namuose jausdavosi kaip savuose. – Pas mus būdavo susirenka 30–40 vaikų, – sako ...
  • Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

    2017-04-04Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“
    „Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.   Jautėsi ne savo vietoje P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, ...
  • „Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

    2017-03-28„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“
    Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose. Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.   – Iš kur esate kilęs, kur mokėtės? – Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas. – Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino? – Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.