Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir jų aprašomi asmenys turi žinoti savo ir žurnalistų teises

Žurnalistika yra pasitikėjimo, tarnystės ir misijos profesija. Nors skamba patetiškai, be šių kertinių dalykų neįmanoma apmąstyti žurnalisto darbo. Kai nutolstama nuo misijos, prarandamas visuomenės pasitikėjimas, žurnalistika žengia į paribius. Nereikėtų to užmiršti, o besijaučiantys nukentėję nuo žurnalistų, taip pat turi žinoti savo teises.

Kokie pažeidimai dažniausi?
*Informacinės technologijos, socialiniai tinklai iš esmės keičia žurnalisto veiklos sąlygas, tačiau ne visuomenės informavimo principus, tad etikos standartų laikymasis naujomis sąlygomis tampa rimtu iššūkiu visiems žiniasklaidos lauko dalyviams.
Šiuolaikinių medijų amžiuje, kai nepatikrintų ir klaidingų faktų sklaida tampa grėsminga, kai daugėja tendencingai formuojamų nuomonių, vis daugiau kalbama apie turinio kūrėjų atsakomybę už informacijos sklaidą. Įstatymų numatytos tvarkos ir atsakomybės už viešinamos informacijos teisingumą ir etiškumą privalo paisyti visos žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai. Jų aprašomi asmenys taip pat turi žinoti savo teises.
Visuomenės informavimo etikos komisija (Komisija) 2018–2019 metais daugiausia skundų sulaukė dėl publikacijų interneto žiniasklaidoje (116 atvejai) ir spaudoje (76). Didžiausią susirūpinimą visuomenei kėlė nacionalinių interneto portalų ir spaudos etiškumas.
Pernai Komisija gavo ir išnagrinėjo daugiausia skundų per ketverių metų veiklos laikotarpį. 2018 m. daugiausia skundų gauta dėl interneto portalų delfi.lt (20 atvejų), lrytas.lt (18), alfa.lt (12), „Lietuvos ryto“ televizijos (14), dienraščio „Lietuvos rytas“ (8), televizijos TV3 (8) ir laikraščio „Alio, Raseiniai“ (8 atvejai).
Komisija priėmė 63 sprendimus, kuriais pripažino žinia­sklaidos priemones Visuomenės informavimo etikos kodeksą (Etikos kodeksą) pažeidus 98 kartus. Dažniausiai Komisija konstatavo šio kodekso 20 straipsnio, kuris įpareigoja kritikuojamam asmeniui suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, pažeidimą. Tokie atvejai – beveik 30 proc. visų pažeidimų. Ši tendencija išlieka nepakitusi.

Kada verta kreiptis į žiniasklaidos sargus?
Žurnalisto profesija šiandien gerokai pakitusi: naujos technologijos ir techninės priemonės sudaro galimybę bet kuriam piliečiui rinkti, apdoroti ir skleisti informaciją daugeliui žmonių vienu metu. Jei jis tai daro profesionaliai, jo veikla atitinka žurnalistinės veiklos esmę. Taigi, naujos sąlygos didina konkurenciją, o takoskyrą tarp žurnalistikos ir nežurnalistikos galima nubrėžti remiantis profesionalumo kriterijumi, kuris apima ir profesionalų informacijos rinkimą, kruopštų jos tikrinimą, ir atsakomybę už paskleistą informaciją.
Visuomenės informavimo etikos komisija ne kartą yra susidūrusi su situacija, kai asmuo teigia, jog jam neprivalu laikytis Etikos kodekso, nes jis yra ne žurnalistas, o „šoumenas“, laidos vedėjas ar „tik dalijasi savo nuomone“ interneto portale. Tokia pozicija patogi vengiantiems atsakomybės. Tačiau Komisija vertina ne asmens diplomą, o jo veiklos pobūdį ir turinį. Jei veikla atitinka viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto veiklos požymius, tuomet tokiam asmeniui privalu laikytis visuomenės informavimo etikos nuostatų, o nukentėjusiems nuo tokių asmenų – kreiptis į etikos sargus.
Etikos sargai pastebi, kad laikraščiuose pažeidimų pasitaiko kur kas mažiau, negu interneto žinia­sklaidoje. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaNaujos technologijos ir socialiniai tinklai atveria žurnalistikai ne tik naujų galimybių, bet reikalauja ir rimto profesinio pasirengimo. Žurnalistas privalo sugebėti informacijos gausoje atrinkti tai, kas yra esminga – ne aklai pasitikėti, o kruopščiai tikrinti faktus, nepasikliauti emocingai ar skandalingai reiškiama nuomone, o sąžiningai pateikti nuomonių įvairovę. Visais atvejais žurnalistas, redaktorius ar kitas asmuo, atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, prisiima atsakomybę už tą informaciją, kuri yra atrenkama ir paskleidžiama.
Dalis skundų, kurie pasiekia Etikos komisiją, susiję su įrašais socialiniuose tinkluose. Komisija nagrinėja tik tuos iš jų, kurių autoriai yra žurnalistai, ir jeigu skundžiami žurnalistų įrašai skelbiami viešose paskyrose. Socialiniai tinklai nėra visuomenės informavimo priemonės, tačiau žurnalistui Etikos kodeksas galioja ir po darbo valandų. Netoleruotina, jei žurnalistas po dalykiškos kritikos savo publikacijoje ciniškai koneveikia kritikuojamą asmenį savo socialiniame tinkle, taip pat viešai prieinamuose komentaruose ar pan. Dėl tokios jo veiklos taip pat galima kreiptis į Etikos komisiją.
Aktualus yra ir aspektas, susijęs su rinkimų kampanijomis, kai žurnalistai dalyvauja rinkimuose nenusišalindami nuo žurnalistinės veiklos. Į tokį interesų konfliktą patenka vis daugiau žurnalistų. Kodekso 23 straipsnis numato, kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.
Kokiais dar atvejais skaitytojams, žiūrovams ir t. t. patartina kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją ar kitas žurnalistų veiklos savireguliacijos institucijas? Kreiptis reikėtų visais atvejais, kai asmuo mano, kad informuojant visuomenę buvo nusižengta etikos standartams ar įstatymams. Tačiau dažnai iškyla klausimas, į kurią instituciją kreiptis?
Jei klausimai susiję su garbe ir orumu, privataus gyvenimo apsauga, asmens duomenų tvarkymu, nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, tuomet reikia kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Inspektorius prižiūri, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.
Jei klausimai susiję su žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos profesionalumu, etiškumu, tuomet kreiptis reikėtų į Etikos komisiją, kuri prižiūri, kaip laikomasi Etikos kodekso.

Kaip Kodeksą vertina žiniasklaidos atstovai?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius siūlo atkreipti dėmesį į šį aspektą – kodeksas numato aiškų žurnalistikos atribojimą nuo partinės priklausomybės. Kodekso 23 straipsnyje nurodoma, kad „Žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu partijų veikloje. (…)“.
„Per pastaruosius dešimt metų buvo ne vienas atvejis, kai ir politikai, ir žurnalistai migravo į gretimą sritį – politikai tapdavo pusiau žurnalistais, žurnalistai – pusiau politikais“, – situaciją komentuoja D. Radzevičius ir priduria, kad toks etikos standartų nepaisymas netoleruotinas. Pasak jo, šios dvi profesijos jau savaime yra nesuderinamos, nes politikai siekia valdžios, o žurnalistai turi kritikuoti valdžią, todėl svarbu neužmiršti šios takoskyros.
Taip pat naujajame žiniasklaidos savireguliacijos dokumente smulkiau detalizuojama, kaip nerašyti apie savižudybes, patobulintas straipsnis, nurodantis, kad jokiomis aplinkybėmis žurnalistai neprivalo derinti galutinio kūrinio varianto su pašnekovais, patikslinta rekomendacija dėl „kuo daugiau nuomonių“ pateikimo – dabar prašoma „ne mažiau kaip dviejų skirtingų tarpusavyje nesusijusių nuomonių“.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė pastebi, kad itin skandalingų antraščių skelbimas, jų nesutapimas su publikacijų turiniu, apgauna skaitytoją, todėl pripažįstamas neetišku elgesiu. Kodekso 8 straipsnis nurodo: „Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo“.
LRT radijo žurnalistės Audros Čepkauskaitės teigimu, naujajame kodekse liko ir nemažai ginčytinų vietų. Abejonių kelia 7 straipsnis, nurodantis, kad informacija turi būti renkama „tik etiškais ir teisėtais būdais“. Pasak A. Čepkauskaitės, tai nėra palanku tiriamajai žurnalistikai.
„Yra atvejų, kai įrašinėjimas slaptai galėtų būti pagrindžiamas viešu interesu, taip pat ir informacijos rinkimas nenurodžius savo tapatybės ar neprisistačius žurnalistu“, – komentuoja A. Čepkauskaitė ir argumentus iliustruoja pavyzdžiu: „Estų žurnalistė Laura Malena įsidarbino Talino parduotuvėje „Maxima“ ir surinko medžiagą apie sunkias pardavėjų sąlygas. Ji nebūtų galėjusi atlikti tyrimo ir parašyti svarbaus straipsnio nepažeisdama reikalavimo prisistatyti,“ – sako žurnalistė.
Akivaizdu, kad etikos ir moralės normų vien įstatymais įtvirtinti neįmanoma. A. Čepkauskaitės nuomone, žiniasklaidos savitvarka labiausiai priklauso nuo to, kaip aktyviai skundžiasi žmonės. Jie turi būti aktyvūs patys, nenutylėti, jeigu jaučiasi apšmeižti, jei diskriminuojamos jų teisės.
Kartais vienų žiniasklaidos priemonių žurnalistai ar vadovai linkę kritikuoti kitur dirbančių žurnalistų publikacijas. Vienas iš Kodekso straipsnių numato, kad „Viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika“.
D. Radzevičiaus nuomone, žiniasklaidos etikos augimui pirmiausia reikia laiko, nuoširdaus noro ir suvokimo. Tie žiniasklaidos verslo savininkai ir vadovai, kurie suvokia reputacijos ir profesinių standartų vertę, laimi, tie, kurie nesuvokia, save pasmerkia bankrotui, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas ir pateikia konkrečių pavyzdžių: – Du kadaise didžiausi buvę dienraščiai „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ daug kartų buvo pripažinti neetiškais, vienu metu netgi paskelbti už etikos ribų. Tai buvo signalas, kad jų verslui gresia pavojus. Kokią situaciją matome dabar? „Respublika“ netgi nebėra dienraštis“, – įžvalgomis dalijasi D. Radzevičius.
Parengta pagal Visuomenės informavimo etikos komisijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešimus

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.