Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Žurnalistų etika: ar žinote, kaip apsiginti? (Eksperto komentaras)

Ar žinote, kaip apsiginti, jeigu apie jus parašė netiesą? Jeigu jaučiatės įžeisti, apšmeižti ar paviešinta privati informacija, kurios jūs žurnalistams visai neatskleidėte?


Dauguma žino, kad galima reikšti pretenzijas straipsnio autoriui arba kreiptis į teismą, tačiau teismo procesas – ilgas ir brangiai kainuojantis procesas laiko ir finansų atžvilgiu.
Pravartu žinoti, kad yra ir kitų kelių, kaip save apginti, jeigu jaučiatės teisūs. Egzistuoja ne viena institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Visuomenės informavimo etikos komisija, kurios kontroliuoja, ar žiniasklaidos priemonės laikosi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso. Galima kreiptis į šias institucijas, tačiau galima žinoti ir priminti žiniasklaidos priemonei, paviešinusiai apie jus neteisingą informaciją, keletą dalykų.
Jeigu klaida nepernelyg sudėtinga, jūs nesunkiai galite įrodyti, kad esate teisūs, galite (privalote) pareikalauti klaidos atitaisymo, paneigimo. Viešas netikslumo ar klaidos pripažinimas patikrina laikraščio įsipareigojimą skelbti tiesą ir pagarbą skaitytojui. Pasaulinė praktika rodo, kad atitaisymai taip pat didina pasitikėjimą leidiniu ir skatina skaitytojų lojalumą, o tai sąlygoja didesnius leidinio tiražus.
Tačiau yra atvejų, ypač jeigu esate viešas asmuo, kai negalite atsisakyti suteikti informacijos žiniasklaidos atstovams. Žurnalistų teisės taip pat ginamos. Jie neprivalo ir iš anksto derinti su jumis straipsnio (išskyrus išimtinius atvejus).
Plačiau tai komentuoja Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkės pavaduotoja Ramutė Šimukauskaitė.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo– Žiniasklaida žmonės pasitiki. Pasirodo pranešimų, kad atlikus tyrimus, kuo pasitikima labiausiai, paaiškėja, jog pasitikėjimas nemažas – kartais netgi pirmaujama. Kaip manote, kokios priežastys tai lemia?
– Vadinasi, žiniasklaida suvokia savo misiją būti demokratijos garantu: skleidžia reikšmingą informaciją, reikalauja atsakomybės, užtikrina nuomonių įvairovę.
Gaila, bet akivaizdu ir tai, kad po Nepriklausomybės atkūrimo užtikrintai buvusi apklausų lyderė, šiandien žiniasklaida jau yra šiek tiek išbarsčiusi to didelio pasitikėjimo. Žinoma, atskiri atvejai, su viena ar kita žiniasklaidos priemone ar pavienių žurnalistų elgesiu susiję skandalai tikrai nemenkina bendro turinio, bet…
– Vis dėlto aklai pasitikėti visais pranešimais, straipsniais neįmanoma – žinome, kad turime ugdytis kritinį mąstymą, pamąstyti, kas slepiasi tarp eilučių. Vadinasi, atvejų, kai prasilenkiama su žurnalistikos etika, yra. Ar jie dažni? Kokiose temose ir kokių etikos pažeidimų pasitaiko dažniausiai?
– Dažniausiai kolegos žurnalistai pamiršta, kad turi būti išklausyta ir antroji pusė. Būtent daugiausia skundų ir sulaukiame dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimo. Minėto straipsnio nuostata kalba apie tai, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra, būtina apie tai pranešti kūrinyje.
Dažni skundai ir dėl galimų 3 ir 6 straipsnių pažeidimų. Trečias straipsnis susijęs su tikslių, teisingų žinių bei įvairių nuomonių skleidimu, o šeštas straipsnis žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams primena, kad labai svarbu kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais.
Dažnėja ir kreipimųsi, ypač iš regionų, dėl žurnalistų dalyvavimo rinkimų kampanijose, savivaldybių veiklose. Tai – nesuderinama su žurnalisto darbu.
– Kokias publikacijas patartume vertinti itin kritiškai?
– Atidūs turime būti rengdami kiekvieną publikaciją ar laidą, bet ypač atsakingai privalu analizuoti problemas, atlikti tyrimus, nagrinėti socialiai jautrias temas.
– Ar dažnai komisija gauna kreipimųsi, skundų? Dėl ko dažniausiai kreipiasi visuomenė? O dėl ko patys žurnalistai, žinia­sklaidos priemonių vadovai?
− Turėjome žurnalistų skundų dėl pažeistos teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, savivaldybių. Nesmagu, kad daugėja skundų dėl žiniasklaidos priemonių tarpusavio santykių. Tai pastebima ir nacionaliniu, ir regioniniu lygiu. Konfliktinės situacijos dažniausiai susijusios su konkurencija, pačių žiniasklaidos priemonių savininkų ir žurnalistų priklausomybe politinėms partijoms ar ryšių su politikais, įtakingais verslo atstovais. Vis dažniau bandoma problemas dėl viešinimo informacijos pirkimų, konkursų sąlygų, kylančių abejonių dėl tiražų aiškintis nepagrįstai kritikuojant kolegas dėl jų tiesioginės žurnalistinės veiklos.
− Neseniai Visuomenės informavimo etikos komisija išplatino pranešimą, įspėjantį, kad kritiškai vertintume šiuo metu tiesiog eskaluojamą temą dėl koronaviruso plitimo. Gal galite plačiau pakomentuoti šį pareiškimą? Ar, Jūsų manymu, tai tiesiog įspėjimas, ar stengimasis kelti paniką, daryti sensaciją, galbūt nuo ko nors nukreipti dėmesį?
– Kreipimasis dėl koronaviruso plitimo išplatintas komisijos iniciatyva. Tai tiesiog priminimas žiniasklaidos priemonėms būti labai atsakingoms skleidžiant informaciją šia tema, negąsdinti žmonių.

Komentarai baigti.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.