renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės burmistras Vaclovas Nenortas

Vaclovas Nenortas – 9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko karininkas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo1941 m. birželio pabaigoje, praėjus keletui dienų nuo vokiečių okupacijos pradžios, atsikūrė ir nepriklausomoje Lietuvoje veikusios vietinio valdymo ir savivaldos institucijos. Šį procesą inicijavo ir Lietuvos laikinoji vyriausybė, ir patys gyventojai.

Nors vokiečių administracija ignoravo Laikinąją vyriausybę, tačiau kontaktavo su savivaldos institucijomis. Pastarosios stengėsi veikti taip, kad kuo labiau amortizuotų naujų okupantų poveikį kraštui ir jo gyventojams. Apskričių viršininkams buvo suteikta tam tikra politinių sprendimų laisvė, o burmistrai su vienu dviem pagalbininkais sprendė ūkinius miestiečių reikalus.
Savivaldos įstaigų darbuotojai elgėsi atsargiai, ieškojo kitų sprendimų, nes konfliktuoti su vokiečiais nenorėjo – būtų paleisti, o jų vietą užimtų naujojo okupanto talkininkai. Marijampolės savivaldybė rūpinosi sveikatos apsaugos, socialinės globos ir labdaros, švietimo, priešgaisrinės apsaugos, viešųjų darbų organizavimo ir kai kuriais kitais klausimais. Okupaciniu laikotarpiu miesto savivaldybėje ilgai dirbo ir gerai miestą pažinojo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vaclovas Nenortas.
Gimė jis 1909 metų kovo 24 dieną gražiame Gerdašių kaime, prisiglaudusiame tarp pušyno ir Nemuno, Malvinos ir Felikso Nenortų šeimoje. Šiose Druskininkų apylinkėse tuo metu gyveno net kelios Nenortų šeimos ir beveik visos vertėsi ne tiek žemdirbyste (sakydavo, kad ant „pieskos“ tik pavienės žolės dygsta), kiek grybų, uogų rinkimu, žvejyba, sielių plukdymu Nemunu ir miško darbais. Vaikystė nebuvo lengva: prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir vietiniams atrodė, kad jis niekada nesibaigs. Taip jau nutiko, kad ir po oficialios karo pabaigos lenkai ir lietuviai nesutarė dėl čia ėjusios valstybių sienos. Nors įvairiomis sutartimis kairysis Nemuno krantas buvo priskirtas Lietuvai, bet upės kilpoje ne tik naktimis ėmė šeimininkauti civiliais persirengę lenkų kariai, savotiški hibridinio karo pradininkai. Susikūrė prolenkiška Varviškės respublika, iš kurios buvo puldinėjami ir žudomi kaimyninių kaimų, tarp jų ir Gerdašių, gyventojai. Nors Lietuvos kariai po sėkmingos 1923 m. pavasario operacijos čia įvedė savo tvarką, tačiau ramybės nebuvo ir provokacijos nesibaigė. Vaclovas, dar būdamas paauglys, matyt, apsisprendė tapti karininku ir su ginklu rankose ginti gimtinės žmones ir sienas.
Mokėsi vietos pradžios mokyk­loje, po to – Alytaus gimnazijoje, o vasaromis pirmuosius litus užsidirbo Nemunu plukdydamas sielius. Tėvai manė, kad miškas yra geriausias maitintojas, todėl sūnų nukreipė mokytis į ką tik (1927 m. rugsėjį) atidarytą Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą. Dėstyti atvykdavo net Kauno specialistai, tarp kurių buvo ir profesorius Tadas Ivanauskas. Po dvejų metų baigęs šią mokyklą Vaclovas gavo teisę dirbti eiguliu, bet buvo pašauktas atlikti karo prievolę. Patiko kariška tvarka, ir Kaune įstojo į Karo mokyklą, kurią 1933 metais baigė būdamas XV laidos kariūnas.  Gavo paskyrimą į Marijampolėje dislokuotą 9-ąjį pėstininkų pulką ir tarnavo pulko vado Aleksandro Svylo adjutantu. Gerai užsirekomendavusį karininką pakvietė dirbti II pėstininkų divizijos štabe Kaune.
…Tačiau Marijampolės Vac­lovas nepamiršo. Ir ne tik dėl karybos. Kai pirmaisiais tarnybos metais rengdavo pratybas, laikinu tiltu forsuodavo Šešupę ir patekdavo į Tarpučius. O ten netoli driekėsi garsaus knygnešio Andriaus Matulaičio ir jo giminės dirbama žemė ir pievos. Sako, kad ten pirmąkart susitiko knygnešio dukros mokytojos Konstancijos ir leitenanto Vaclovo žvilgsniai… 1936 metais jie susituokė Marijampolėje, ir jaunas karininkas vėl ėmė prašytis paskiriamas į darbą 9-ajame pėstininkų pulke.
Tarnaudamas jame dirbo ir pedagoginį darbą – berniukų amatų mokykloje dėstė karinį parengimą, vadovavo miesto skautams, prisidėjo prie karinių pratybų ir įvairių paradų organizavimo. V. Nenortą matome ir nuotraukoje, darytoje 1938 metais, kai kareivinėse tvenkinio saloje atidengė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio paminklą, sukurtą jauno skulptoriaus Gabrieliaus Stanulio. Netrukus Vaclovas užsitarnavo majoro laipsnį, tačiau karjerai sutrukdė sovietų okupacija.
Bolševikams užplūdus Lietuvą patyrė pažeminimą, neviltį ir nežinomybę. 1941 m. birželio pabaigoje su buvusiais Lietuvos kariais buvo varomas į Rusiją, bet ties Minsku jam pavyko pabėgti. Per savaitę grįžo į Vilnių, o apsistoti nusprendė ramesnėje Marijampolėje, kurioje dar gyveno žmonos tėvai. Sakoma, kad po ilgų lietuvių visuomenės veikėjų įkalbinėjimų sutiko užimti Marijampolės burmistro pavaduotojo (dar vadinamo padėjėju) pareigas. Kalbėti datomis konkrečiau sunku, nes reikėtų nuosekliai tikrinti to meto dokumentus. Pirmiausia jam teko dirbti su burmistru buvusiu tarpukario stambiu verslininku Broniumi Siručiu. Jį 1941 m. lapkričio 22 d. pakeitė Antanas Česonis, ėjęs šias pareigas iki 1943 m. balandžio.
Painiavos įneša 1942 m. liepos 31 d. miesto burmistro V. Nenorto ir Dramos teatro direktoriaus įsakymas, leidęs kurti teatrą. Jame pasakyta, kad Marijampolės dramos teatras nuo „š. m. rugpjūčio 1 d. sėkmingesnio ir intensyvesnio darbo labui (…) perorganizuojamas profesiniais pagrindais, pervedamas Marijampolės miesto savivaldybės žinion.“ Nors teatro rūmai dar nebuvo baigti, bet mažojoje salėje aktoriai repetuoti pradėjo 1942 m. pabaigoje. 1943 m. kovo 6 dieną atidaryme tarp garbingiausių svečių V. Nenortas neminimas, o susirinkusius žiūrovus sveikino apskrities viršininkas V. Goštautas ir miesto burmistras A. Česonis. Vis dėlto buvusio karininko vaidmuo šiame darbe buvo nemažas. Jis ir pats buvo vaidinęs mėgėjiškuose marijampoliečių spektakliuose ir asmeniškai pažinojo daugelį šia aistra užsidegusių žmonių.
A. Česonio sūnus Rimas prisimena, kad jo tėvas kartu su V. Nenortu eidavo į miesto centre pašešupyje veikusią pirtį. Karo metais Nenortai gyveno P. Vaičaičio gatvės gale mūriniame raudonų plytų pastate (dabar perstatytas). Didesne prabanga nesipuikavo, telefono neturėjo. Kai 1943 m. pavasarį naciai už nepaklusnumą areštavo burmistrą, jo pareigas ėmė eiti V. Nenortas. Beje, dar yra vilties archyvuose patikslinti jo darbo šiose pareigose datas (siuvėjas ir buvęs Marijampolės burmistras A. Staugaitis teigė, kad ne V. Nenortas buvo paskutinis Marijampolės burmistras).
Burmistrui teko visaip suktis iš sudėtingų situacijų. V. Nenortas prisimena: „Reikėjo būti ir artistu, ir melagiu, ir nusižeminusiu, o kartais ir už patį Hitlerį aukštesniu, imti kyšius, kad rytoj juos būtų galima kitiems atiduoti, žodžiu – daryti viską, kad būtų ir „vilkas sotus, ir avis sveika“. Matyt, jam darbas sekėsi, nes marijampoliečiai atsiliepė gerais žodžiais. Deja, 1944 m. vasarą artėjant „raudonam rytiniui dvokui“ teko atsisveikinti su gimtine ir trauktis į Vakarus.
1944 m. Nenortai prisiglaudė Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. 1949 m. jų šeima (abu tėvai, vaikai Dalia, Vytenis ir Gintaras) kariniu laivu „General Holbrook“ atvyko į JAV miestą Hartfordą. Iš pradžių vertėsi sunkiai, nes Vaclovas sirgo. Vėliau buvęs burmistras dirbo spausdinimo mašinėlių fabrike, kiek daugiau uždirbdavo žmona. Nors darbai keitėsi, bet visuomet turėjo ir antrą svarbesnį darbą – puoselėti lietuvybę: buvo lietuvių bendruomenės ir įvairių organizacijų narys, vadovavo ar talkino skautams, dainavo chore.
1984 m. šeimos nariai, bičiuliai, visuomenininkai Vaclovą šiltai pasveikino 75 metų jubiliejaus proga ir palinkėjo dar sugrįžti į nepriklausomą Lietuvą. Tai išsipildė: 1993 metais jis su šeimos nariais lankėsi tėvynėje, gimtajame Dzūkijos kaime, užsuko ir į per pusšimtį metų labai pasikeitusią Marijampolę.
Buvęs burmistras nugyveno gražų amžių – 98 metus, mirė 2007 m. gruodžio 13 dieną, palaidotas Nevingtone. Jo vaikai, anūkai aktyviai dalyvauja JAV lietuvių veikloje, paremia ir tėvynėje gyvenančių lietuvių sumanymus.

P. S. Už bendradarbiavimą rašant straipsnį dėkoju buvusio burmistro dukrai Daliai Jakienei.

Benjaminas MAŠALAITIS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...