Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės burmistras Vaclovas Nenortas

Vaclovas Nenortas – 9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko karininkas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo1941 m. birželio pabaigoje, praėjus keletui dienų nuo vokiečių okupacijos pradžios, atsikūrė ir nepriklausomoje Lietuvoje veikusios vietinio valdymo ir savivaldos institucijos. Šį procesą inicijavo ir Lietuvos laikinoji vyriausybė, ir patys gyventojai.

Nors vokiečių administracija ignoravo Laikinąją vyriausybę, tačiau kontaktavo su savivaldos institucijomis. Pastarosios stengėsi veikti taip, kad kuo labiau amortizuotų naujų okupantų poveikį kraštui ir jo gyventojams. Apskričių viršininkams buvo suteikta tam tikra politinių sprendimų laisvė, o burmistrai su vienu dviem pagalbininkais sprendė ūkinius miestiečių reikalus.
Savivaldos įstaigų darbuotojai elgėsi atsargiai, ieškojo kitų sprendimų, nes konfliktuoti su vokiečiais nenorėjo – būtų paleisti, o jų vietą užimtų naujojo okupanto talkininkai. Marijampolės savivaldybė rūpinosi sveikatos apsaugos, socialinės globos ir labdaros, švietimo, priešgaisrinės apsaugos, viešųjų darbų organizavimo ir kai kuriais kitais klausimais. Okupaciniu laikotarpiu miesto savivaldybėje ilgai dirbo ir gerai miestą pažinojo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vaclovas Nenortas.
Gimė jis 1909 metų kovo 24 dieną gražiame Gerdašių kaime, prisiglaudusiame tarp pušyno ir Nemuno, Malvinos ir Felikso Nenortų šeimoje. Šiose Druskininkų apylinkėse tuo metu gyveno net kelios Nenortų šeimos ir beveik visos vertėsi ne tiek žemdirbyste (sakydavo, kad ant „pieskos“ tik pavienės žolės dygsta), kiek grybų, uogų rinkimu, žvejyba, sielių plukdymu Nemunu ir miško darbais. Vaikystė nebuvo lengva: prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir vietiniams atrodė, kad jis niekada nesibaigs. Taip jau nutiko, kad ir po oficialios karo pabaigos lenkai ir lietuviai nesutarė dėl čia ėjusios valstybių sienos. Nors įvairiomis sutartimis kairysis Nemuno krantas buvo priskirtas Lietuvai, bet upės kilpoje ne tik naktimis ėmė šeimininkauti civiliais persirengę lenkų kariai, savotiški hibridinio karo pradininkai. Susikūrė prolenkiška Varviškės respublika, iš kurios buvo puldinėjami ir žudomi kaimyninių kaimų, tarp jų ir Gerdašių, gyventojai. Nors Lietuvos kariai po sėkmingos 1923 m. pavasario operacijos čia įvedė savo tvarką, tačiau ramybės nebuvo ir provokacijos nesibaigė. Vaclovas, dar būdamas paauglys, matyt, apsisprendė tapti karininku ir su ginklu rankose ginti gimtinės žmones ir sienas.
Mokėsi vietos pradžios mokyk­loje, po to – Alytaus gimnazijoje, o vasaromis pirmuosius litus užsidirbo Nemunu plukdydamas sielius. Tėvai manė, kad miškas yra geriausias maitintojas, todėl sūnų nukreipė mokytis į ką tik (1927 m. rugsėjį) atidarytą Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą. Dėstyti atvykdavo net Kauno specialistai, tarp kurių buvo ir profesorius Tadas Ivanauskas. Po dvejų metų baigęs šią mokyklą Vaclovas gavo teisę dirbti eiguliu, bet buvo pašauktas atlikti karo prievolę. Patiko kariška tvarka, ir Kaune įstojo į Karo mokyklą, kurią 1933 metais baigė būdamas XV laidos kariūnas.  Gavo paskyrimą į Marijampolėje dislokuotą 9-ąjį pėstininkų pulką ir tarnavo pulko vado Aleksandro Svylo adjutantu. Gerai užsirekomendavusį karininką pakvietė dirbti II pėstininkų divizijos štabe Kaune.
…Tačiau Marijampolės Vac­lovas nepamiršo. Ir ne tik dėl karybos. Kai pirmaisiais tarnybos metais rengdavo pratybas, laikinu tiltu forsuodavo Šešupę ir patekdavo į Tarpučius. O ten netoli driekėsi garsaus knygnešio Andriaus Matulaičio ir jo giminės dirbama žemė ir pievos. Sako, kad ten pirmąkart susitiko knygnešio dukros mokytojos Konstancijos ir leitenanto Vaclovo žvilgsniai… 1936 metais jie susituokė Marijampolėje, ir jaunas karininkas vėl ėmė prašytis paskiriamas į darbą 9-ajame pėstininkų pulke.
Tarnaudamas jame dirbo ir pedagoginį darbą – berniukų amatų mokykloje dėstė karinį parengimą, vadovavo miesto skautams, prisidėjo prie karinių pratybų ir įvairių paradų organizavimo. V. Nenortą matome ir nuotraukoje, darytoje 1938 metais, kai kareivinėse tvenkinio saloje atidengė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio paminklą, sukurtą jauno skulptoriaus Gabrieliaus Stanulio. Netrukus Vaclovas užsitarnavo majoro laipsnį, tačiau karjerai sutrukdė sovietų okupacija.
Bolševikams užplūdus Lietuvą patyrė pažeminimą, neviltį ir nežinomybę. 1941 m. birželio pabaigoje su buvusiais Lietuvos kariais buvo varomas į Rusiją, bet ties Minsku jam pavyko pabėgti. Per savaitę grįžo į Vilnių, o apsistoti nusprendė ramesnėje Marijampolėje, kurioje dar gyveno žmonos tėvai. Sakoma, kad po ilgų lietuvių visuomenės veikėjų įkalbinėjimų sutiko užimti Marijampolės burmistro pavaduotojo (dar vadinamo padėjėju) pareigas. Kalbėti datomis konkrečiau sunku, nes reikėtų nuosekliai tikrinti to meto dokumentus. Pirmiausia jam teko dirbti su burmistru buvusiu tarpukario stambiu verslininku Broniumi Siručiu. Jį 1941 m. lapkričio 22 d. pakeitė Antanas Česonis, ėjęs šias pareigas iki 1943 m. balandžio.
Painiavos įneša 1942 m. liepos 31 d. miesto burmistro V. Nenorto ir Dramos teatro direktoriaus įsakymas, leidęs kurti teatrą. Jame pasakyta, kad Marijampolės dramos teatras nuo „š. m. rugpjūčio 1 d. sėkmingesnio ir intensyvesnio darbo labui (…) perorganizuojamas profesiniais pagrindais, pervedamas Marijampolės miesto savivaldybės žinion.“ Nors teatro rūmai dar nebuvo baigti, bet mažojoje salėje aktoriai repetuoti pradėjo 1942 m. pabaigoje. 1943 m. kovo 6 dieną atidaryme tarp garbingiausių svečių V. Nenortas neminimas, o susirinkusius žiūrovus sveikino apskrities viršininkas V. Goštautas ir miesto burmistras A. Česonis. Vis dėlto buvusio karininko vaidmuo šiame darbe buvo nemažas. Jis ir pats buvo vaidinęs mėgėjiškuose marijampoliečių spektakliuose ir asmeniškai pažinojo daugelį šia aistra užsidegusių žmonių.
A. Česonio sūnus Rimas prisimena, kad jo tėvas kartu su V. Nenortu eidavo į miesto centre pašešupyje veikusią pirtį. Karo metais Nenortai gyveno P. Vaičaičio gatvės gale mūriniame raudonų plytų pastate (dabar perstatytas). Didesne prabanga nesipuikavo, telefono neturėjo. Kai 1943 m. pavasarį naciai už nepaklusnumą areštavo burmistrą, jo pareigas ėmė eiti V. Nenortas. Beje, dar yra vilties archyvuose patikslinti jo darbo šiose pareigose datas (siuvėjas ir buvęs Marijampolės burmistras A. Staugaitis teigė, kad ne V. Nenortas buvo paskutinis Marijampolės burmistras).
Burmistrui teko visaip suktis iš sudėtingų situacijų. V. Nenortas prisimena: „Reikėjo būti ir artistu, ir melagiu, ir nusižeminusiu, o kartais ir už patį Hitlerį aukštesniu, imti kyšius, kad rytoj juos būtų galima kitiems atiduoti, žodžiu – daryti viską, kad būtų ir „vilkas sotus, ir avis sveika“. Matyt, jam darbas sekėsi, nes marijampoliečiai atsiliepė gerais žodžiais. Deja, 1944 m. vasarą artėjant „raudonam rytiniui dvokui“ teko atsisveikinti su gimtine ir trauktis į Vakarus.
1944 m. Nenortai prisiglaudė Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. 1949 m. jų šeima (abu tėvai, vaikai Dalia, Vytenis ir Gintaras) kariniu laivu „General Holbrook“ atvyko į JAV miestą Hartfordą. Iš pradžių vertėsi sunkiai, nes Vaclovas sirgo. Vėliau buvęs burmistras dirbo spausdinimo mašinėlių fabrike, kiek daugiau uždirbdavo žmona. Nors darbai keitėsi, bet visuomet turėjo ir antrą svarbesnį darbą – puoselėti lietuvybę: buvo lietuvių bendruomenės ir įvairių organizacijų narys, vadovavo ar talkino skautams, dainavo chore.
1984 m. šeimos nariai, bičiuliai, visuomenininkai Vaclovą šiltai pasveikino 75 metų jubiliejaus proga ir palinkėjo dar sugrįžti į nepriklausomą Lietuvą. Tai išsipildė: 1993 metais jis su šeimos nariais lankėsi tėvynėje, gimtajame Dzūkijos kaime, užsuko ir į per pusšimtį metų labai pasikeitusią Marijampolę.
Buvęs burmistras nugyveno gražų amžių – 98 metus, mirė 2007 m. gruodžio 13 dieną, palaidotas Nevingtone. Jo vaikai, anūkai aktyviai dalyvauja JAV lietuvių veikloje, paremia ir tėvynėje gyvenančių lietuvių sumanymus.

P. S. Už bendradarbiavimą rašant straipsnį dėkoju buvusio burmistro dukrai Daliai Jakienei.

Benjaminas MAŠALAITIS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...