Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės burmistras Vaclovas Nenortas

Vaclovas Nenortas – 9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko karininkas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo1941 m. birželio pabaigoje, praėjus keletui dienų nuo vokiečių okupacijos pradžios, atsikūrė ir nepriklausomoje Lietuvoje veikusios vietinio valdymo ir savivaldos institucijos. Šį procesą inicijavo ir Lietuvos laikinoji vyriausybė, ir patys gyventojai.

Nors vokiečių administracija ignoravo Laikinąją vyriausybę, tačiau kontaktavo su savivaldos institucijomis. Pastarosios stengėsi veikti taip, kad kuo labiau amortizuotų naujų okupantų poveikį kraštui ir jo gyventojams. Apskričių viršininkams buvo suteikta tam tikra politinių sprendimų laisvė, o burmistrai su vienu dviem pagalbininkais sprendė ūkinius miestiečių reikalus.
Savivaldos įstaigų darbuotojai elgėsi atsargiai, ieškojo kitų sprendimų, nes konfliktuoti su vokiečiais nenorėjo – būtų paleisti, o jų vietą užimtų naujojo okupanto talkininkai. Marijampolės savivaldybė rūpinosi sveikatos apsaugos, socialinės globos ir labdaros, švietimo, priešgaisrinės apsaugos, viešųjų darbų organizavimo ir kai kuriais kitais klausimais. Okupaciniu laikotarpiu miesto savivaldybėje ilgai dirbo ir gerai miestą pažinojo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vaclovas Nenortas.
Gimė jis 1909 metų kovo 24 dieną gražiame Gerdašių kaime, prisiglaudusiame tarp pušyno ir Nemuno, Malvinos ir Felikso Nenortų šeimoje. Šiose Druskininkų apylinkėse tuo metu gyveno net kelios Nenortų šeimos ir beveik visos vertėsi ne tiek žemdirbyste (sakydavo, kad ant „pieskos“ tik pavienės žolės dygsta), kiek grybų, uogų rinkimu, žvejyba, sielių plukdymu Nemunu ir miško darbais. Vaikystė nebuvo lengva: prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir vietiniams atrodė, kad jis niekada nesibaigs. Taip jau nutiko, kad ir po oficialios karo pabaigos lenkai ir lietuviai nesutarė dėl čia ėjusios valstybių sienos. Nors įvairiomis sutartimis kairysis Nemuno krantas buvo priskirtas Lietuvai, bet upės kilpoje ne tik naktimis ėmė šeimininkauti civiliais persirengę lenkų kariai, savotiški hibridinio karo pradininkai. Susikūrė prolenkiška Varviškės respublika, iš kurios buvo puldinėjami ir žudomi kaimyninių kaimų, tarp jų ir Gerdašių, gyventojai. Nors Lietuvos kariai po sėkmingos 1923 m. pavasario operacijos čia įvedė savo tvarką, tačiau ramybės nebuvo ir provokacijos nesibaigė. Vaclovas, dar būdamas paauglys, matyt, apsisprendė tapti karininku ir su ginklu rankose ginti gimtinės žmones ir sienas.
Mokėsi vietos pradžios mokyk­loje, po to – Alytaus gimnazijoje, o vasaromis pirmuosius litus užsidirbo Nemunu plukdydamas sielius. Tėvai manė, kad miškas yra geriausias maitintojas, todėl sūnų nukreipė mokytis į ką tik (1927 m. rugsėjį) atidarytą Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą. Dėstyti atvykdavo net Kauno specialistai, tarp kurių buvo ir profesorius Tadas Ivanauskas. Po dvejų metų baigęs šią mokyklą Vaclovas gavo teisę dirbti eiguliu, bet buvo pašauktas atlikti karo prievolę. Patiko kariška tvarka, ir Kaune įstojo į Karo mokyklą, kurią 1933 metais baigė būdamas XV laidos kariūnas.  Gavo paskyrimą į Marijampolėje dislokuotą 9-ąjį pėstininkų pulką ir tarnavo pulko vado Aleksandro Svylo adjutantu. Gerai užsirekomendavusį karininką pakvietė dirbti II pėstininkų divizijos štabe Kaune.
…Tačiau Marijampolės Vac­lovas nepamiršo. Ir ne tik dėl karybos. Kai pirmaisiais tarnybos metais rengdavo pratybas, laikinu tiltu forsuodavo Šešupę ir patekdavo į Tarpučius. O ten netoli driekėsi garsaus knygnešio Andriaus Matulaičio ir jo giminės dirbama žemė ir pievos. Sako, kad ten pirmąkart susitiko knygnešio dukros mokytojos Konstancijos ir leitenanto Vaclovo žvilgsniai… 1936 metais jie susituokė Marijampolėje, ir jaunas karininkas vėl ėmė prašytis paskiriamas į darbą 9-ajame pėstininkų pulke.
Tarnaudamas jame dirbo ir pedagoginį darbą – berniukų amatų mokykloje dėstė karinį parengimą, vadovavo miesto skautams, prisidėjo prie karinių pratybų ir įvairių paradų organizavimo. V. Nenortą matome ir nuotraukoje, darytoje 1938 metais, kai kareivinėse tvenkinio saloje atidengė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio paminklą, sukurtą jauno skulptoriaus Gabrieliaus Stanulio. Netrukus Vaclovas užsitarnavo majoro laipsnį, tačiau karjerai sutrukdė sovietų okupacija.
Bolševikams užplūdus Lietuvą patyrė pažeminimą, neviltį ir nežinomybę. 1941 m. birželio pabaigoje su buvusiais Lietuvos kariais buvo varomas į Rusiją, bet ties Minsku jam pavyko pabėgti. Per savaitę grįžo į Vilnių, o apsistoti nusprendė ramesnėje Marijampolėje, kurioje dar gyveno žmonos tėvai. Sakoma, kad po ilgų lietuvių visuomenės veikėjų įkalbinėjimų sutiko užimti Marijampolės burmistro pavaduotojo (dar vadinamo padėjėju) pareigas. Kalbėti datomis konkrečiau sunku, nes reikėtų nuosekliai tikrinti to meto dokumentus. Pirmiausia jam teko dirbti su burmistru buvusiu tarpukario stambiu verslininku Broniumi Siručiu. Jį 1941 m. lapkričio 22 d. pakeitė Antanas Česonis, ėjęs šias pareigas iki 1943 m. balandžio.
Painiavos įneša 1942 m. liepos 31 d. miesto burmistro V. Nenorto ir Dramos teatro direktoriaus įsakymas, leidęs kurti teatrą. Jame pasakyta, kad Marijampolės dramos teatras nuo „š. m. rugpjūčio 1 d. sėkmingesnio ir intensyvesnio darbo labui (…) perorganizuojamas profesiniais pagrindais, pervedamas Marijampolės miesto savivaldybės žinion.“ Nors teatro rūmai dar nebuvo baigti, bet mažojoje salėje aktoriai repetuoti pradėjo 1942 m. pabaigoje. 1943 m. kovo 6 dieną atidaryme tarp garbingiausių svečių V. Nenortas neminimas, o susirinkusius žiūrovus sveikino apskrities viršininkas V. Goštautas ir miesto burmistras A. Česonis. Vis dėlto buvusio karininko vaidmuo šiame darbe buvo nemažas. Jis ir pats buvo vaidinęs mėgėjiškuose marijampoliečių spektakliuose ir asmeniškai pažinojo daugelį šia aistra užsidegusių žmonių.
A. Česonio sūnus Rimas prisimena, kad jo tėvas kartu su V. Nenortu eidavo į miesto centre pašešupyje veikusią pirtį. Karo metais Nenortai gyveno P. Vaičaičio gatvės gale mūriniame raudonų plytų pastate (dabar perstatytas). Didesne prabanga nesipuikavo, telefono neturėjo. Kai 1943 m. pavasarį naciai už nepaklusnumą areštavo burmistrą, jo pareigas ėmė eiti V. Nenortas. Beje, dar yra vilties archyvuose patikslinti jo darbo šiose pareigose datas (siuvėjas ir buvęs Marijampolės burmistras A. Staugaitis teigė, kad ne V. Nenortas buvo paskutinis Marijampolės burmistras).
Burmistrui teko visaip suktis iš sudėtingų situacijų. V. Nenortas prisimena: „Reikėjo būti ir artistu, ir melagiu, ir nusižeminusiu, o kartais ir už patį Hitlerį aukštesniu, imti kyšius, kad rytoj juos būtų galima kitiems atiduoti, žodžiu – daryti viską, kad būtų ir „vilkas sotus, ir avis sveika“. Matyt, jam darbas sekėsi, nes marijampoliečiai atsiliepė gerais žodžiais. Deja, 1944 m. vasarą artėjant „raudonam rytiniui dvokui“ teko atsisveikinti su gimtine ir trauktis į Vakarus.
1944 m. Nenortai prisiglaudė Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. 1949 m. jų šeima (abu tėvai, vaikai Dalia, Vytenis ir Gintaras) kariniu laivu „General Holbrook“ atvyko į JAV miestą Hartfordą. Iš pradžių vertėsi sunkiai, nes Vaclovas sirgo. Vėliau buvęs burmistras dirbo spausdinimo mašinėlių fabrike, kiek daugiau uždirbdavo žmona. Nors darbai keitėsi, bet visuomet turėjo ir antrą svarbesnį darbą – puoselėti lietuvybę: buvo lietuvių bendruomenės ir įvairių organizacijų narys, vadovavo ar talkino skautams, dainavo chore.
1984 m. šeimos nariai, bičiuliai, visuomenininkai Vaclovą šiltai pasveikino 75 metų jubiliejaus proga ir palinkėjo dar sugrįžti į nepriklausomą Lietuvą. Tai išsipildė: 1993 metais jis su šeimos nariais lankėsi tėvynėje, gimtajame Dzūkijos kaime, užsuko ir į per pusšimtį metų labai pasikeitusią Marijampolę.
Buvęs burmistras nugyveno gražų amžių – 98 metus, mirė 2007 m. gruodžio 13 dieną, palaidotas Nevingtone. Jo vaikai, anūkai aktyviai dalyvauja JAV lietuvių veikloje, paremia ir tėvynėje gyvenančių lietuvių sumanymus.

P. S. Už bendradarbiavimą rašant straipsnį dėkoju buvusio burmistro dukrai Daliai Jakienei.

Benjaminas MAŠALAITIS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.