Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Žiemiškai pavasariška paletė (apžvalga ir įspūdžiai)

Nijolė LINIONIENĖ

Paskutinis žiemos mėnuo vasaris ir oficiali pavasario pradžia kultūrinio – pačia plačiausia prasme – vyksmo intensyvumu bei įvairove galėjo patenkinti įvairių skonių bei poreikių, skirtingų socialinių grupių atstovus. Apie vienus renginius rašėme plačiau, kitus – mažiau, kai kas per tą daugumą liko ir nepaminėta. Natūraliai kai kurias temas ir projektus suformavo tradicinės šventės, išskirtinės, minėtinos datos, kurioms tarsi atiduodami duoklę rengėjai vis dėlto surado įdomesnių, patrauklesnių pateikimo būdų ir formų.

Jau tas sielų skambėjimas…
Sauliaus Tamulio kaukės įkvėpė ateiti į Užgavėnes su savo kurta kauke. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosDaug renginių vyko Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose: knygų pristatymai, parodos, filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais ir interaktyvūs renginiai jaunimui. Vasarį ir kovo pradžioje veikusi tautodailininko Sauliaus Tamulio medinių kaukių paroda buvo ne tik fonas Knygoje pateikta kūryba tokia pat šviesi, kaip ir jos viršelis... Užgavėnėms, kurios čia tą dieną buvo įsismarkavusios, bet ir idėjų bankas norintiems pasigaminti savą kaukę… Kovo 8-osios išvakarėse į muzikinę popietę „Tu – moteris – tarsi atversta knyga“ pakvietė senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ ansamblis.
Kovo pradžioje bibliotekos mažojoje salėje pradėjo veikti Suvalkijos socialinės globos namų gyventojų Editos Butkutės ir Juzefo Žilinskio tapybos darbų paroda, kuriuos įkvėpė Marijampolės garbės pilietės, mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės paveikslai… O Kovo 11-osios išvakarėse visuomenei buvo pristatyta šių namų gyventojų poezijos rinktinė „Nešu aš savo meilę Tau“, iliustruota pačių gyventojų tapybos ir kitokios kūrybos darbų reprodukcijomis. Nors knyga išleista anksčiau, tačiau plačiau pristatyta nebuvo. „O kas gali būti svarbiau už Meilę – žmogui, Lietuvai? Ji visko pradžia ir pabaiga, todėl džiaugiamės skirdami šį renginį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui“, – sakė vyr. biblio­tekininkė Aušra Rutkauskienė.
Visiems, prisidėjusiems rengiant ir leidžiant knygą, taip pat už šį renginį dėkojo Suvalkijos socialinės globos namų Socialinio darbo padalinio vadovė Vida Labutytė. Apie Lietuvą ir laisvę, žmogų ir meilę dainavo Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Jaunystės aidas“, vadovaujamas Birutės Pavalkienės ir Marijampolės kultūros centro senjorų choras „Bočiai“, vadovaujamas Leono Kisieliausko. Žinoma, skambėjo ir eilės iš šios knygos.

Išmintį spinduliuojantys veidai
Marijampolės kultūros centre kiekvieną dieną vyko patys įvairiausi renginiai – dar ir ne po vieną. Kvietė į mokymus etnokultūra besidominčius, projektuose norinčius dalyvauti. Parodos vyko ne tik tradicinėse erdvėse. II aukšto fojė veikė Ričardo Gruodžio tapybos paroda, kurios paveiksluose – daug Marijampolės vaizdų. O artėjant Kovo 11-ajai buvo galima pasigėrėti įspūdinga „Baltų genčių kostiumų“ fotografijų paroda I aukšto fojė. Šventės išvakarėse čia vyko ypatinga paroda ir ypatingas vakaras. „Išminties dalybos. Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“ – taip vadinasi Gretos Blažės fotografijų paroda, kurioje ji įamžino garbaus amžiaus mūsų žmones. Nuo 78 iki 100 metų – tik tiek sulaukęs galėjai tikėtis patekti į parodą. Tačiau iš tiesų nemažai vyresnių žmonių gana atsargiai žiūrėjo į šį jaunos fotografės sumanymą – aktyvesni buvo tie, kurie dalyvauja kokioje nors veik­loje. Tačiau visiems buvo smagu pabendrauti, tad ne tik kadrai, bet ir įdomūs pasakojimai, gyvenimo istorijos yra šio projekto rezultatas. Apie tai renginyje, kuriame dalyvavo ir nuotraukų herojai, pasakojo pati Greta, akcentavusi, kad labai svarbu, jog sukaupta išmintimi ir patirtimi su jaunimu pasidalintų vyresnieji – jų žinios ir patirtis visai kitokia, yra ko pasimokyti ir pasisemti…
Fotosesijos dalyvius ir visus susirinkusius šventės išvakarėse į šį renginį sveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockas ir Kultūros centro direktorė Rima Striaušienė, o dalyvavusieji fotoprojekte buvo apdovanoti. Daina juos sveikino „Lietuvninko“ ansamblis.
Prie kiekvienos nuotraukos – ir senjorų palinkėjimai mums visiems ir Lietuvai. „Didelį tikslą pasiekti lengva tik tada, kai esi ne vienas.“ „Gerai įvaldę technologijas nepamirškime atsigręžti į gamtą, kaimą ir religiją. Visa tai veda žmogų prie gerumo.“ „Linkiu, kad jūsų vaikai ir anūkai neišvažiuotų ir nepaliktų jūsų, kaip kad išvažiavo mūsiškiai kitoms šalims dirbti.“ „Aš labai myliu Lietuvą, ji tokia graži. Linkiu išmokti kasdien tai pastebėti.“
P. S. Daug prasmingų renginių įrašyta kovo ir tolesniuose kultūros įstaigų planuose. Deja, juos, kaip ir mūsų kasdienybę, pakoregavo paskelbta pandemija ir su tuo susiję draudimai bei reikalavimai visoje Lietuvoje. Kol kas – dviem savaitėms, bet tai gali ir užsitęsti. Būkime protingi ir neširskime, radę uždarytas bibliotekos ar kitas duris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Priminti, padėti pažinti, sudominti…

    2019-04-16Priminti, padėti pažinti, sudominti...
    Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje veikia paroda „Lietuviais esame mes gimę“. Ją inicijavo Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) su tuomečiu Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Šiandien jos eksponavimu rūpinasi Lietuvių fondas. Jo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai Leonas Narbutis yra šios parodos kuratorius, jis ir pristatė ją marijampoliečiams. Įdomiai pateikta ir originaliai sukomponuota gausi medžiaga: čia ir dokumentai, ir fotografijos, ir žemėlapiai bei mintys tų, kurie būdami toli nuo gimtinės būrėsi į etnines bendruomenes, kūrė verslus, leido spaudą, kūrė mokyklas ir įvairias draugijas. Kad liudytų: „Lietuviais esame mes gimę…“ „Lietuva ne tik buvo, bet ir yra viena iš Rytų Europos valstybių, į ...
  • Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

    2019-04-16Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)
    (Pradžia Nr. 37) 1930 m. lapkričio 15 dieną sutartį dėl autobusų stoties steigimo pasirašė Vilkaviškio miesto valdyba ir E. M. Pustopedskio įpėdiniai Eliašas, Mordchelis ir Moisiejus Pustopedskiai (taip ir rašoma sutartyje, kurios nuorašas saugomas LCVA – aut.). Stotis buvo įkurta Pustopedskiams priklausančių namų, stovėjusių Gedimino g. (Nr. 7, 9 ir 11), kieme. Miesto valdyba įsipareigojo išleisti privalomą įsakymą, kad visi keleiviniai autobusai ir automobiliai, naudojami verslo reikalais, privalo apsistoti tik stotyje. O Pustopedskiai pasižadėjo apšviesti, aptverti ir išgrįsti 1500 kv. metrų ploto stoties kiemą, palaikyti jame tvarką. Taip pat jie privalėjo stoties kieme įrengti automatinį siurblį autobusams plauti ir prietaisą „orui ...
  • Parodoje kalbėjo jausmų spalvos

    2019-04-16Parodoje kalbėjo jausmų spalvos
    Viena pavasario popietė Patašinės bibliotekoje buvo skirta padėkoti nuo vasario vidurio veikusios parodos „Jausmų drugiai & Kalbėjimas spalvomis“ autorei Gitanai Latožienei. Jos kelias iki pirmosios parodos buvo nedrąsus, todėl ilgas. Tapyba Gitanai kol kas – pomėgis, leidžiantis išreikšti jausmus ir nuotaikas spalvomis, taip pat puiki relaksacijos forma. Parodoje buvo eksponuota 12 moteriškai elegantiškų, subtilių, paslapties ir magijos įspūdį paliekančių tapybos darbų: „Burtininkė“, „Svajotoja“, „Paslaptingoji“, „Emocingoji“, „Sauganti“, „Laukianti“, „Įsimylėjusi“, „Nerealios svajonės“… Dominuojančių raudonos ir juodos spalvų kalba – tai kalba jausmų, kurie – kaip drugiai: kontrastingi, bet ir turi daug panašumų. G. Latožienę su pirma paroda sveikino Patašinės miestelio bendruomenės moterys, jai linkėta ...
  • Kiekvienam susitikimui – po naują eilėraštį

    2019-04-16Kiekvienam susitikimui – po naują eilėraštį
    Balandžio 4-osios popietę Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centre „Židinys“ skambėjo dainos ir jausmingos eilės, kurių autorė – centro lankytoja Janina Kižienė. O atliko jas kartu su Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriaus ansamblio „Vaivora“ vadovu Gintaru Difartu ir skaitove, dainų atlikėja Lilijana Isodiene. Prieš renginį pakalbinta ponia Janina prasitarė, kad naujiesiems savo draugams ji taip pat sukūrė eilėraštį „Židinys“. – Visa mano kūryba – apie tai, kas šalia manęs. Taip gimė eilės Igliškėliams, kur šalia „Patilčiai, palios, partizanų kapai ir jaunystės takai“, Amalvai, Lietuvai. Kai tau blogai, visada kviečiu įsiklausyti į gamtą. Gimtieji laukai, miškai mano eilėraščiais apipinti, visi metų laikai apdainuoti: ...
  • Vydūnas – asmenybės fenomenas ir likimo paradoksai

    2019-04-16Vydūnas – asmenybės fenomenas ir likimo paradoksai
    2018-ieji buvo minimi kaip Vydūno metai: jų aidai tebejuntami ir dabar – tikėkimės, kad nenutils ir vėliau. Tarp šiai asmenybei skirtų darbų, renginių svariu indėliu tapo ir Rimos Palijanskaitės knyga „Vydūnas. Regėjimai, darbai, atradimai“. Kristijono Donelaičio draugijos kvietimu autorė šią knygą pristatė marijampoliečiams. Draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, pristatydamas viešnią, pasidžiaugė, kad marijampoliečiai turi progą susitikti su viena ryškiausių Vydūno gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų, kad šis renginys – tarsi Vydūno metų tęsinys… Mažosios Lietuvos dainos, kurias atliko Vita Gvazdaitienė su jaunesnėmis kolegėmis, kanklininkai Jaunius Vylius ir Laurynas Bernotas, buvo graži įžanga į slėpiningą šios asmenybės pasaulį. Knygos autorė sakė Vydūnu besidominti keletą ...
  • Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

    2019-04-16Marijampolės krašto viešojo transporto  istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)
    (Pradžia Nr. 37) Susisiekimo autobusais plėtrą kažkiek bandė stabdyti ir geležinkeliečiai, įžvelgę, kad autobusų atsiradimas atims pinigus iš geležinkelių. Susisiekimo ministerijos leidinyje „Sasieka“ 1927 metais ne kartą buvo keliamas klausimas dėl autobusų linijų būtinybės ten, kur yra geležinkeliai. Buvo pateikiama net ir skaičių. Pavyzdžiui, Simno geležinkelio stotis iš keleivių pervežimo 1927 m. pradžioje per mėnesį gaudavo 2422–3002 litus pajamų. Nuo gegužės, kai iš Simno per Kalvariją ir Marijampolę į Kauną ėmė važinėti vienas autobusas, geležinkelio stoties pajamos smuko apie 1500 litų. Straipsnio autorius skaičiuoja, kad tokiu būdu vienas autobusas per mėnesį iš geležinkelio atėmė apie 3000 litų pajamų. Kitame „Sasiekos“ straipsnyje ...
  • „Eisva mudu abudu…“

    2019-04-16„Eisva mudu abudu...“
    Taip gražiai pavadintu respub-likiniu tautinių šokių festivaliu kovo mėnesį užbaigė Marijampolės kultūros centro Želsvos skyrius. O jei teisingiau – tautinių šokių kolektyvo „Žaltytis“ vyresniųjų grupė. Iki šiol ne pirmus metus gyvuojantis kolektyvas tokios šventės nebuvo surengęs (reikėjo ne tik pačių noro, bet ir kitų pritarimo, paramos – visiems padėjusiems pabaigoje gražiai padėkota). Į kvietimą dalyvauti festivalyje atsiliepė du kolektyvai iš Druskininkų (Viečiūnų laisvalaikio salės „Avilys“ ir Leipalingio laisvalaikio salės „Leipūnas“), Marijampolės KC „Tryptukas“, šokėjams atsikvėpti leido Baraginės skyriaus jaunimo kapela „Svaja“. Na, o šventę, jos vedėjui Ričardui Bagdanavičiui visus pakvietus „perskaityti festivalio kuriamą poemą, kuri bus tariama ne žodžiais, o judesio kalba“, ...
  • Teatro diena – kaipgi be premjeros?

    2019-04-16Teatro diena – kaipgi be premjeros?
    Tik jau ne Kalvarijos „Titnago“ teatre, kur nuo 1986-ųjų nebuvo nė vienų metų be premjeros – taigi suskaičiuokite, kiek jų jau buvo… Ir nebuvo nė vienos Tarptautinės teatro dienos, kuri nebūtų buvusi taip pažymėta. Ne išimtis ir šiųmetė kovo pabaiga. Režisierius Kęstutis Krasnickas šį kartą pasirinko A. Činariovo komediją „Brangusai pabučiavimas“ (ne tik pavadinime, bet ir pačiame spektaklyje skamba ne visai įprasti žodžiai – mat norėta atspindėti laikotarpį). Tai tipiška situacijų komedija, kai nežinant „kas yra kas“ galima net labai nusvilti… Autoriaus siekta parodyti žmonių tuštybę, kai svarbu tik užimama padėtis ar pareigos, alga, atskleisti dviveidystę, kai vienaip elgiamasi su tariamu ...
  • Marijampolėje – pripažinimą pasaulyje pelniusios menininkės paroda

    2019-04-16Marijampolėje – pripažinimą pasaulyje pelniusios menininkės paroda
    Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje, esančioje Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, pradėjo veikti Australijos lietuvės tapytojos, grafikės Evos Kubbos paroda „Eva Kubbos: tarp horizontų“. Paroda sudaryta iš tapytojos Lietuvai dovanotų paveikslų. Eva Kubbos (tikroji pavardė Ieva Kubosaitytė) gimė 1928 m. Didšiliuose, Šilutės apskrityje. Tebegyvena Australijoje, Sidnėjuje. Apie menininkę ir jos tapybą pasakojo parodos atidaryti iš Kauno atvykusi menotyrininkė Rasa Žukienė. Australijoje ši menininkė yra pelniusi didžiulį pripažinimą, vertinama net ir pasauliniu mastu. Kūrybai būdingas jautrus estetizmas, dauguma darbų priskiriami abstrakčiajam impresionizmui. E. Kubbos kūryboje atsispindi vidiniai jausmai. Įdomu tai, kad pasikartojantys gamtos elementai – vanduo, saulė, žemė, būdingi pagoniškai lietuvių jausenai, kai kuriuose darbuose persipina ...
  • Auga sąmoningas, empatiškas jaunimas

    2019-04-16Auga sąmoningas, empatiškas jaunimas
    Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo Mokolų progimnazijos socialinė pedagogė Indrė Apuokienė, šioje progimnazijoje jau daugiau nei pusmetis galioja šios taisyklės: mes nesityčiosime iš kitų, mes pasistengsime padėti tiems, iš kurių tyčiojasi, mes stengsimės bendrauti su tais, kurie yra atstumti, jei sužinosime, kad iš kažko tyčiojamasi, pasakysime suaugusiems ir mokykloje, ir namuose. „Progimnazijos bendruomenė nuo šių mokslo metų pradžios aktyviai dalyvauja „Olweus“ patyčių prevencijos programoje, kurioje gilinamasi į problemas, kuriami įvairūs instrumentai ir susitarimai joms šalinti ir spręsti ne tik individualiu lygmeniu, bendradarbiaujama su tėvais. Bendruomenės nariai dalyvauja įvairiose apklausose, valandėlėse, vaidmenų žaidimuose, mokymuose, kurie padeda nustatyti aiškias taisykles, kurti teigiamą atmosferą klasėje, didina ...
  • Patyčių mastas šalyje vis dar išlieka aukštas (Ekspertės komentaras)

    2019-04-16
    Į mūsų klausimus atsako psichologė Svetlana RAGELIENĖ. – Ką rodo naujausia patyčių statistika? Ar daug žmonių patiria patyčias? – Patyčių patyrimo mastą Lietuvoje patvirtina kas ketverius metus atliekamo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) naujausio 2016 m. tyrimo rezultatai. Lietuvoje patyčių paplitimas tarp vaikų ir paauglių, lyginant su kitomis 43-imis tyrime dalyvavusiomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis, yra didžiausias. Patiriamų patyčių lygis per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje, iki tol buvęs stabilus, ėmė mažėti (nuo 29 iki 27,8 proc.). Nors emocinį smurtą patyrusių vaikų sumažėjo, tačiau patyčių mastas šalyje vis dar išlieka aukštas (nukenčia kas ketvirtas vaikas). – Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie patyčias, jų prevenciją. ...
  • Jei vaikas pasakoja jums apie skriaudą – prašo pagalbos

    2019-04-16Jei vaikas pasakoja jums apie skriaudą – prašo pagalbos
    Kovas paskelbtas sąmoningumo didinimo mėnesiu „Be patyčių“. Kartu su pagalbos vaikui ir šeimai įstaigomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė praktinių patarimų, kaip užbėgti patyčioms už akių, rinkinį. Kalbėkitės su savo vaikais. Per tokius pokalbius su vaiku išsiaiškinsite, ką jis mano apie patyčias, tai bus gera proga pasakyti savo nuomonę ir paaiškinti, kaip galima bendrauti be agresijos. Atidžiai išklausykite, kai vaikas išsipasakoja rūpesčius. Dažnai bendraukite su mokytojais, nepraleiskite tėvų susirinkimų. Prisidėkite prie patyčių, smurto prevencijos mokykloje veiklos, paaiškinkite agresyvaus elgesio žalą ir padarinius, raskite laiko pakalbėti su vaiku apie agresyvias scenas, kurias jis mato žiūrėdamas televizorių, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ar pamato mokykloje. ...
  • Dėl nutukimo iš vaikų tyčiojasi ir tėvai

    2019-04-16Dėl nutukimo iš vaikų tyčiojasi ir tėvai
    Tyrimai rodo, kad turintys antsvorio vaikai labai dažnai patiria patyčias: 37 proc. atvejų – šeimoje, pirmiausia iš savo tėvų. Negražių žodžių dėl savo išvaizdos jie išgirsta netgi dažniau iš mamų nei tėčių. Pirmiausia tėvai, mokytojai ir medikai, bendraudami su vaikais ar suaugusiais žmonėmis, kurie turi antsvorio, turėtų negilinti nutukimo stigmos: nesmerkti, nesiekti įskaudinti, o aiškinti ir padėti. Į žmogų, kuris turi antsvorio ar serga nutukimu, dera kreiptis vartojant tinkamus žodžius, akcentuoja Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Žana Antonova. Pasak specialistės, žmogus, turintis antsvorio, neretai turi daug psichologinių, emocinių problemų, kurias linkęs slėpti. Ugdymo, švietimo įstaigų aplinka taip pat ne visada ...
  • Kaip atpažinti patyčias?

    2019-04-16Kaip atpažinti patyčias?
    Apie patyčias vaikai paprastai vengia kalbėti, neskuba pranešti tėvams ir mokytojams, nes tai nemaloni patirtis, be to, ko gero, daugelis mano, kad patys kalti, jog sulaukia patyčių… Dėl patyčių net susergama… Asta, prisimindama savo mo-kyklinius metus, pasakoja apie ignoravimą: kai visa klasė rengia vakarėlį, bet nekviečia tik tavęs vienos… Sužinai tik po visko, kad kažkas vyko. Ji taip pat sulaukdavo pašaipių replikų, nes buvo apkūnoka. Aušra pasakoja, kad bendraklasį mokytoja užsipuolė per pamoką sakydama, kad jeigu šis nesimokys, tai kaip ir jo motina turės dirbti „skuduryne“ pardavėja… Gimnazistė trečiokė Emilija pasakoja apie jos bendramokslį Simą, kuris yra kitoks nei kiti, labiau nervingas, užsiplieskiantis, taigi ...
  • Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

    2019-04-16Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)
    (Pradžia Nr. 37) Vystytis viešajam transportui nepadėjo ir tai, jog 1924–1926 metais Lietuvoje vis dar nebuvo nė vienos (!) viešos degalinės. Kaip rodo to meto statistika, 1922 metais Lietuvoje tebuvo 155 automobiliai (101 iš jų – Kauno apskrityje, 13 – Šiaulių apskrityje, 11 – Vilkaviškio apskrityje, likusieji – kitose apskrityse). Keleivius vežantiems automobiliams anuomet mūsų krašte teko konkuruoti ne tik su geležinkeliu ar vežikais, bet ir savotiška „konke“ – arklių traukiamu siaurojo geležinkelio vagonu. Tokia transporto priemonė dar 1923 metais vežiojo žmones iš Marijampolės į Vilkaviškį. Kaip rašoma laikraštyje „Krašto balsas“ (1923-01-12), „tarp Marijampolės ir Vilkaviškio vaikščioja siaurasis gelžkelis, kuriuo važinėja vienas arklių ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.