Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žiemiškai pavasariška paletė (apžvalga ir įspūdžiai)

Nijolė LINIONIENĖ

Paskutinis žiemos mėnuo vasaris ir oficiali pavasario pradžia kultūrinio – pačia plačiausia prasme – vyksmo intensyvumu bei įvairove galėjo patenkinti įvairių skonių bei poreikių, skirtingų socialinių grupių atstovus. Apie vienus renginius rašėme plačiau, kitus – mažiau, kai kas per tą daugumą liko ir nepaminėta. Natūraliai kai kurias temas ir projektus suformavo tradicinės šventės, išskirtinės, minėtinos datos, kurioms tarsi atiduodami duoklę rengėjai vis dėlto surado įdomesnių, patrauklesnių pateikimo būdų ir formų.

Jau tas sielų skambėjimas…
Sauliaus Tamulio kaukės įkvėpė ateiti į Užgavėnes su savo kurta kauke. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosDaug renginių vyko Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose: knygų pristatymai, parodos, filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais ir interaktyvūs renginiai jaunimui. Vasarį ir kovo pradžioje veikusi tautodailininko Sauliaus Tamulio medinių kaukių paroda buvo ne tik fonas Knygoje pateikta kūryba tokia pat šviesi, kaip ir jos viršelis... Užgavėnėms, kurios čia tą dieną buvo įsismarkavusios, bet ir idėjų bankas norintiems pasigaminti savą kaukę… Kovo 8-osios išvakarėse į muzikinę popietę „Tu – moteris – tarsi atversta knyga“ pakvietė senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ ansamblis.
Kovo pradžioje bibliotekos mažojoje salėje pradėjo veikti Suvalkijos socialinės globos namų gyventojų Editos Butkutės ir Juzefo Žilinskio tapybos darbų paroda, kuriuos įkvėpė Marijampolės garbės pilietės, mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės paveikslai… O Kovo 11-osios išvakarėse visuomenei buvo pristatyta šių namų gyventojų poezijos rinktinė „Nešu aš savo meilę Tau“, iliustruota pačių gyventojų tapybos ir kitokios kūrybos darbų reprodukcijomis. Nors knyga išleista anksčiau, tačiau plačiau pristatyta nebuvo. „O kas gali būti svarbiau už Meilę – žmogui, Lietuvai? Ji visko pradžia ir pabaiga, todėl džiaugiamės skirdami šį renginį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui“, – sakė vyr. biblio­tekininkė Aušra Rutkauskienė.
Visiems, prisidėjusiems rengiant ir leidžiant knygą, taip pat už šį renginį dėkojo Suvalkijos socialinės globos namų Socialinio darbo padalinio vadovė Vida Labutytė. Apie Lietuvą ir laisvę, žmogų ir meilę dainavo Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Jaunystės aidas“, vadovaujamas Birutės Pavalkienės ir Marijampolės kultūros centro senjorų choras „Bočiai“, vadovaujamas Leono Kisieliausko. Žinoma, skambėjo ir eilės iš šios knygos.

Išmintį spinduliuojantys veidai
Marijampolės kultūros centre kiekvieną dieną vyko patys įvairiausi renginiai – dar ir ne po vieną. Kvietė į mokymus etnokultūra besidominčius, projektuose norinčius dalyvauti. Parodos vyko ne tik tradicinėse erdvėse. II aukšto fojė veikė Ričardo Gruodžio tapybos paroda, kurios paveiksluose – daug Marijampolės vaizdų. O artėjant Kovo 11-ajai buvo galima pasigėrėti įspūdinga „Baltų genčių kostiumų“ fotografijų paroda I aukšto fojė. Šventės išvakarėse čia vyko ypatinga paroda ir ypatingas vakaras. „Išminties dalybos. Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“ – taip vadinasi Gretos Blažės fotografijų paroda, kurioje ji įamžino garbaus amžiaus mūsų žmones. Nuo 78 iki 100 metų – tik tiek sulaukęs galėjai tikėtis patekti į parodą. Tačiau iš tiesų nemažai vyresnių žmonių gana atsargiai žiūrėjo į šį jaunos fotografės sumanymą – aktyvesni buvo tie, kurie dalyvauja kokioje nors veik­loje. Tačiau visiems buvo smagu pabendrauti, tad ne tik kadrai, bet ir įdomūs pasakojimai, gyvenimo istorijos yra šio projekto rezultatas. Apie tai renginyje, kuriame dalyvavo ir nuotraukų herojai, pasakojo pati Greta, akcentavusi, kad labai svarbu, jog sukaupta išmintimi ir patirtimi su jaunimu pasidalintų vyresnieji – jų žinios ir patirtis visai kitokia, yra ko pasimokyti ir pasisemti…
Fotosesijos dalyvius ir visus susirinkusius šventės išvakarėse į šį renginį sveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockas ir Kultūros centro direktorė Rima Striaušienė, o dalyvavusieji fotoprojekte buvo apdovanoti. Daina juos sveikino „Lietuvninko“ ansamblis.
Prie kiekvienos nuotraukos – ir senjorų palinkėjimai mums visiems ir Lietuvai. „Didelį tikslą pasiekti lengva tik tada, kai esi ne vienas.“ „Gerai įvaldę technologijas nepamirškime atsigręžti į gamtą, kaimą ir religiją. Visa tai veda žmogų prie gerumo.“ „Linkiu, kad jūsų vaikai ir anūkai neišvažiuotų ir nepaliktų jūsų, kaip kad išvažiavo mūsiškiai kitoms šalims dirbti.“ „Aš labai myliu Lietuvą, ji tokia graži. Linkiu išmokti kasdien tai pastebėti.“
P. S. Daug prasmingų renginių įrašyta kovo ir tolesniuose kultūros įstaigų planuose. Deja, juos, kaip ir mūsų kasdienybę, pakoregavo paskelbta pandemija ir su tuo susiję draudimai bei reikalavimai visoje Lietuvoje. Kol kas – dviem savaitėms, bet tai gali ir užsitęsti. Būkime protingi ir neširskime, radę uždarytas bibliotekos ar kitas duris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ...
  • Marijampolės savanoriai bando įpūsti gaivaus oro į Marijampolės kultūrinį gyvenimą

    2012-04-03
    Tris kovo ketvirtadienius, pradedant kovo 15 diena ir baigiant kovo 29 diena, kino teatre ,,Spindulys‘‘ šurmuliavo jaunimas. Čia jauni žmonės susirinko į nekomercinių dokumentinių filmų ciklą „Nesuterštas kinas“. Poreikį Marijampolėje matyti daugiau nekomercinio kino vykdydama marijampoliečių apklausas pastebėjo projekto „Savanorių fabrikas“ kultūros ir meno savanorių grupė. Organizuodama netradicinio kino vakarus ši jaunų bei iniciatyvių žmonių grupė jaunimą bandė suintriguoti retoriniu klausimu „Ar dar neatsibodo holivudinis šlamštas?“. Atrodo, pastaroji mažytė intriga suveikė ir parodė marijampoliečių širdyse gyvenantį kultūros ilgesį, kadangi pirmą ketvirtadienį startavę mažojoje „Spindulio“ kino teatro salėje, ciklą organizatoriai užbaigė stebėdami beveik sausakimšą didžiają salę, talpinančią keletą šimtų žiūrovų. Filmų ciklas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.