Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Automatiškai išsaugotas juodraštis

Koks vaidmuo žiniasklaidai tenka kuriant pilietinę visuomenę? Kokią vietą užima informacijos patikimumas? Ar tai svarbu, kai visuomenė skuba gauti kuo greitesnę žinią, kai vieną informaciją užgožia kita – paprašėme pakomentuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros asistento, socialinių mokslų daktaro Viktoro DENISENKO.

Viktoras DENISENKO.Šie klausimai iš esmės yra kompleksiniai ir šiame laikmetyje itin svarbūs. Kalbant apie pilietinę visuomenę – laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo yra kertinis. Piliečiai turi aktyviai reaguoti į vykstančius procesus, reikšti savo nuomonę, reikalauti iš valdžios, t. y., išrinktųjų tarnautojų, atsakomybės ir pan. Tam jie pirmiausia turi gauti atitinkamą informaciją. Dėl to ir reikalinga žiniasklaida. Be to, ji atlieka ir tarpininko vaidmenį, tampa ne vien informacijos apie valdžios sprendimus, bet ir informacijos apie piliečių reakciją į šiuos sprendimus kanalu.
Dabartinis informacijos perdavimo greitis ir skuba kyla iš egzistuojančių techninių galimybių. Žmonės jau priprato prie greitos informacijos, tad tai yra objektyvi realybė. Galbūt net neverta svarstyti, ar tai gerai, ar blogai. Taip tiesiog yra. Tačiau tokia situacija reikalauja iš žmonių ir naujų įgūdžių. Teisingai pastebėta, kad būna situacijų, kai vieną informaciją užgožia kita. Tokioje padėtyje žmonėms tiesiog reikia turėti įgūdžių atsirinkti, kas yra svarbu, o kas – ne.
Ar skaitytojas geba tokioje gausybėje žinių atrasti tiesą, nepasiduoti manipuliacijoms? Paprasčiausias atsakymas būtų – kai kurie geba, kai kurie ne. Klausimas yra apie individualius žmogaus įgūdžius. Be atitinkamų žinių apie tai, kaip atrodo patikima informacija, o kaip nepatikima, kokie yra netikrų naujienų ir propagandinių naratyvų požymiai, atskirti vertingą ir teisingą informaciją nuo paprasčiausios dezinformacijos gali būti sunku.
Akivaizdu, kad laiko ilgesniam ir išsamesniam darbui su informacija vis mažiau. Konkurencija – ypač internetinėje žiniasklaidoje – grindžiama greičio veiksniu, t. y., kas pirmesnis paskelbė informaciją – tas laimėjo šią nesibaigiančių lenktynių atkarpą. Galima pastebėti, jog internetiniai naujienų portalai pirmiausia orientuojasi į greitą naujienų pateikimą. Nors gali būti, kad šios tendencijos iš dalies šiandien keičiasi. Atsiranda supratimas, kad skaitytojams reikia ne vien greitos ir trumpos informacijos – kokybiški, ilgi ir išsamūs žiniasklaidos tekstai irgi gali turėti pasisekimą tarp skaitytojų. Šiandien mes matome, kaip Lietuvos žiniasklaidoje populiarėja tiriamoji žurnalistika, kuri pagal savo prigimtį negali būti greita. Kokybiškas žurnalistinis tyrimas reikalauja savaičių, o kartais ir mėnesių nuoseklaus ir kruopštaus darbo.
Kalbant apie reklamą – čia esminės tendencijos išlieka tos pačios. Logiška, kad reklamos davėjas yra suinteresuotas reklamuotis tose žiniasklaidos priemonėse, kurios turi didesnę auditoriją. Nebent mes kalbame apie kokią nors nišinę prekę. Tokioje situacijoje jos pardavėjas gali rinktis reklamai specializuotą žiniasklaidos priemonę, siekdamas, kad reklaminė informacija pasiektų tikslinę auditoriją.
Kodėl skiriasi šaltinių, žurnalistų ir auditorijos įvykių (faktų) interpretavimo/aiškinimo išeities pozicijos ir gebėjimai? Sakyčiau, kad tiesiog visų mūsų žinios ir gebėjimai skiriasi. Kalbu ne vien apie auditoriją, bet ir apie žurnalistus. Pavyzdžiui, žurnalistui svarbu ne tik gerai pateikti informaciją, bet ir gebėti joje orientuotis, paaiškinti vieno ar kito įvykio priežastis ir galimas pasekmes. Ne visada būna prieinama visa ir išsami informacija – ir ne vien auditorijai, bet ir pačiam žurnalistui. Tai yra natūralūs žurnalistų darbą ribojantys veiksniai. Šituos dalykus irgi tenka priimti kaip duotybę.
Asmeniškai aš skiriu pirmenybę kokybiškai žiniasklaidai. Žinoma, aš turiu savo mėgstamas žiniasklaidos priemones, bet manau, kad konkrečiai įvardyti jas būtų nekorektiška. Pasakysiu tik bendrais bruožais apie tai, kas gali praversti ir kitiems. Žiniasklaida turi būti patikima, t. y. neverta pasitikėti žiniasklaidos priemonėmis, kurios buvo pagautos skleidžiant nepatikimą informaciją. Čia pat reikia suprasti, jog klaidų pasitaiko bet kuriam žurnalistui, tačiau kokybiška žiniasklaida po kiekvienos nustatytos klaidos siekia ją ištaisyti, patikslinti informaciją ir t. t. Jeigu žiniasklaidos priemonė taiso savo klaidas – ja verta pasitikėti.
Taip pat pagal galimybes vartokite skirtingą žiniasklaidą, jeigu galite – skaitykite žiniasklaidos priemones įvairiomis kalbomis. Internetas šiandien suteikia tokią galimybę. Kitaip sakant, nevenkite plėsti savo akiratį.
Dėl spausdintinio žodžio ateities vyksta didelės diskusijos. Akivaizdu, kad klasikiniai spaudai atėjo gana sunkūs laikai. Kita vertus, manoma, kad spausdintinis žodis galutinai tikrai neišnyks. Tarp galimų scenarijų – spauda gali atrasti ypatingą nišą. Kažkas panašaus dabar vyksta su plokštelėmis. Atrodytų, jog CD ir MP3 technologijos turėjo sužlugdyti muzikines plokšteles, bet šiandien jos tapo tam tikro prestižo ir gyvenimo stiliaus atributu. Tiek plokštelės, tiek jų grotuvai vėl aktyviai gaminami. Neatmesčiau galimybės, kad ir ateityje prestižo reikalu bus skaityti naujienas prie rytinės kavos ne iš planšetės ar telefono, o verčiant spausdintos žiniasklaidos puslapius.
Kitas gana akivaizdus dalykas – dabartinėje situacijoje spauda turėtų orientuotis į tai, ko visiškai negali suteikti kitos medijos. Akivaizdu, kad spausdinti leidiniai negali konkuruoti nei su internetu, nei su televizija, nei su radiju, kalbant apie greitą naujienų pateikimą. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama kitokiems žanrams ir kitokiam informacijos pateikimui. Spaudos leidiniams vertėtų iš naujo atrasti tokius žanrus kaip analitinis straipsnis, apybraiža, feljetonas ir pan.

Paruošė Loreta TUMELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...