Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Automatiškai išsaugotas juodraštis

Koks vaidmuo žiniasklaidai tenka kuriant pilietinę visuomenę? Kokią vietą užima informacijos patikimumas? Ar tai svarbu, kai visuomenė skuba gauti kuo greitesnę žinią, kai vieną informaciją užgožia kita – paprašėme pakomentuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros asistento, socialinių mokslų daktaro Viktoro DENISENKO.

Viktoras DENISENKO.Šie klausimai iš esmės yra kompleksiniai ir šiame laikmetyje itin svarbūs. Kalbant apie pilietinę visuomenę – laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo yra kertinis. Piliečiai turi aktyviai reaguoti į vykstančius procesus, reikšti savo nuomonę, reikalauti iš valdžios, t. y., išrinktųjų tarnautojų, atsakomybės ir pan. Tam jie pirmiausia turi gauti atitinkamą informaciją. Dėl to ir reikalinga žiniasklaida. Be to, ji atlieka ir tarpininko vaidmenį, tampa ne vien informacijos apie valdžios sprendimus, bet ir informacijos apie piliečių reakciją į šiuos sprendimus kanalu.
Dabartinis informacijos perdavimo greitis ir skuba kyla iš egzistuojančių techninių galimybių. Žmonės jau priprato prie greitos informacijos, tad tai yra objektyvi realybė. Galbūt net neverta svarstyti, ar tai gerai, ar blogai. Taip tiesiog yra. Tačiau tokia situacija reikalauja iš žmonių ir naujų įgūdžių. Teisingai pastebėta, kad būna situacijų, kai vieną informaciją užgožia kita. Tokioje padėtyje žmonėms tiesiog reikia turėti įgūdžių atsirinkti, kas yra svarbu, o kas – ne.
Ar skaitytojas geba tokioje gausybėje žinių atrasti tiesą, nepasiduoti manipuliacijoms? Paprasčiausias atsakymas būtų – kai kurie geba, kai kurie ne. Klausimas yra apie individualius žmogaus įgūdžius. Be atitinkamų žinių apie tai, kaip atrodo patikima informacija, o kaip nepatikima, kokie yra netikrų naujienų ir propagandinių naratyvų požymiai, atskirti vertingą ir teisingą informaciją nuo paprasčiausios dezinformacijos gali būti sunku.
Akivaizdu, kad laiko ilgesniam ir išsamesniam darbui su informacija vis mažiau. Konkurencija – ypač internetinėje žiniasklaidoje – grindžiama greičio veiksniu, t. y., kas pirmesnis paskelbė informaciją – tas laimėjo šią nesibaigiančių lenktynių atkarpą. Galima pastebėti, jog internetiniai naujienų portalai pirmiausia orientuojasi į greitą naujienų pateikimą. Nors gali būti, kad šios tendencijos iš dalies šiandien keičiasi. Atsiranda supratimas, kad skaitytojams reikia ne vien greitos ir trumpos informacijos – kokybiški, ilgi ir išsamūs žiniasklaidos tekstai irgi gali turėti pasisekimą tarp skaitytojų. Šiandien mes matome, kaip Lietuvos žiniasklaidoje populiarėja tiriamoji žurnalistika, kuri pagal savo prigimtį negali būti greita. Kokybiškas žurnalistinis tyrimas reikalauja savaičių, o kartais ir mėnesių nuoseklaus ir kruopštaus darbo.
Kalbant apie reklamą – čia esminės tendencijos išlieka tos pačios. Logiška, kad reklamos davėjas yra suinteresuotas reklamuotis tose žiniasklaidos priemonėse, kurios turi didesnę auditoriją. Nebent mes kalbame apie kokią nors nišinę prekę. Tokioje situacijoje jos pardavėjas gali rinktis reklamai specializuotą žiniasklaidos priemonę, siekdamas, kad reklaminė informacija pasiektų tikslinę auditoriją.
Kodėl skiriasi šaltinių, žurnalistų ir auditorijos įvykių (faktų) interpretavimo/aiškinimo išeities pozicijos ir gebėjimai? Sakyčiau, kad tiesiog visų mūsų žinios ir gebėjimai skiriasi. Kalbu ne vien apie auditoriją, bet ir apie žurnalistus. Pavyzdžiui, žurnalistui svarbu ne tik gerai pateikti informaciją, bet ir gebėti joje orientuotis, paaiškinti vieno ar kito įvykio priežastis ir galimas pasekmes. Ne visada būna prieinama visa ir išsami informacija – ir ne vien auditorijai, bet ir pačiam žurnalistui. Tai yra natūralūs žurnalistų darbą ribojantys veiksniai. Šituos dalykus irgi tenka priimti kaip duotybę.
Asmeniškai aš skiriu pirmenybę kokybiškai žiniasklaidai. Žinoma, aš turiu savo mėgstamas žiniasklaidos priemones, bet manau, kad konkrečiai įvardyti jas būtų nekorektiška. Pasakysiu tik bendrais bruožais apie tai, kas gali praversti ir kitiems. Žiniasklaida turi būti patikima, t. y. neverta pasitikėti žiniasklaidos priemonėmis, kurios buvo pagautos skleidžiant nepatikimą informaciją. Čia pat reikia suprasti, jog klaidų pasitaiko bet kuriam žurnalistui, tačiau kokybiška žiniasklaida po kiekvienos nustatytos klaidos siekia ją ištaisyti, patikslinti informaciją ir t. t. Jeigu žiniasklaidos priemonė taiso savo klaidas – ja verta pasitikėti.
Taip pat pagal galimybes vartokite skirtingą žiniasklaidą, jeigu galite – skaitykite žiniasklaidos priemones įvairiomis kalbomis. Internetas šiandien suteikia tokią galimybę. Kitaip sakant, nevenkite plėsti savo akiratį.
Dėl spausdintinio žodžio ateities vyksta didelės diskusijos. Akivaizdu, kad klasikiniai spaudai atėjo gana sunkūs laikai. Kita vertus, manoma, kad spausdintinis žodis galutinai tikrai neišnyks. Tarp galimų scenarijų – spauda gali atrasti ypatingą nišą. Kažkas panašaus dabar vyksta su plokštelėmis. Atrodytų, jog CD ir MP3 technologijos turėjo sužlugdyti muzikines plokšteles, bet šiandien jos tapo tam tikro prestižo ir gyvenimo stiliaus atributu. Tiek plokštelės, tiek jų grotuvai vėl aktyviai gaminami. Neatmesčiau galimybės, kad ir ateityje prestižo reikalu bus skaityti naujienas prie rytinės kavos ne iš planšetės ar telefono, o verčiant spausdintos žiniasklaidos puslapius.
Kitas gana akivaizdus dalykas – dabartinėje situacijoje spauda turėtų orientuotis į tai, ko visiškai negali suteikti kitos medijos. Akivaizdu, kad spausdinti leidiniai negali konkuruoti nei su internetu, nei su televizija, nei su radiju, kalbant apie greitą naujienų pateikimą. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama kitokiems žanrams ir kitokiam informacijos pateikimui. Spaudos leidiniams vertėtų iš naujo atrasti tokius žanrus kaip analitinis straipsnis, apybraiža, feljetonas ir pan.

Paruošė Loreta TUMELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.