Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaidos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę

Žiniasklaidos socialinio vaidmens efektyvumą lemia žurnalistikos kokybė ir poveikis. Visuomenės aprūpinimo naujienomis veiklos pasekmės komunikacijoje, žurnalistikoje, ryšiuose su visuomene ir kitose socialinėse terpėse vertinamos dvejopai: ir kaip demokratinius procesus bei auditorijos dalyvavimą skatinantis, ir kaip valdžios interesus atspindintis veiksnys. Kartais pamirštame, kad naudojantis teise gauti ir skleisti informaciją, privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves, pateikti teisingą, patikrintą informaciją. Objektyvi žinių sklaida pasitarnauja demokratiškos visuomenės ugdymui. Ypač pilietiškos žiniasklaidos poreikis išryškėja visuomenę sukrėtus skaudiems įvykiams: karams, epidemijoms, ištikus gamtos kataklizmams.
Prielaidas, sąlygas, reikalingas laisvai visuomenei funkcionuoti, straipsnyje „Spaudos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę“ nagrinėja humanitarinių mokslų daktarė Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė. Apie žiniasklaidos patirčių charakteristikas, kurios išlieka aktualios krizių akivaizdoje, kalba dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas.

Demokratijos galimybės
Prie bendruomenėje dominuojančių vertybių greičiausiai prisitaiko žiniasklaida.Anot mokslų daktarės J. Linkevičiūtės-Rimavičienės, spauda, atlikdama įvairias funkcijas, padeda kurti politinį bendrabūvį: apibrėžti visuomenę, sukurti bendrą kalbą ir bendrą žinojimą, identifikuoti bendruomenės pažangą ir negatyvias apraiškas. Demokratija garantuoja, kad piliečiai gaus tikrus, patikrintus faktus, pateikiamus reikšmingame ir svarbiame visuomenei kontekste. Tačiau jos teigimu, visuomenės informavimo priemonių ir pilietinės bendruomenės vaidmenys yra skirtingi. Skiriasi spaudos vaidmens samprata visuomenėse, gyvenančiose pagal demokratinius standartus ir totalitariniuose režimuose, kuriuose visuomenės informavimo priemonės buvo naudojamos politinės propagandos tikslais.
„Nenutrūkstamas melagingos informacijos srautas sukūrė „dvigubo mąstymo“, baimės išsakyti savo nuomonę (taip pat represijų baimės) įgūdžius ir žeidė kiekvieno individo vertybes, identiteto suvokimą, savigarbą ir sąmoningumą. Nacionalinės žurnalistikos ir spaudos raida yra tautos kultūros dalis, atspindinti tiek mentaliteto, tiek saviraiškos potencialą, ir yra susijusi su literatūrinės kultūros raida“, – teigia dr. J. Linkevičiūtė-Rimavičienė. Anot straipsnio autorės, komunikacijos priemonių įtakos visuomenei pereinamaisiais istoriniais laikotarpiais išsiaiškinimas padeda suprasti ir pačios bendruomenės raidos etapus: kai socialiniai procesai nebetenkina, nevyksta ekonominė pažanga, žmonės išeina į gatves išreikšti nepasitenkinimą, sustiprėja viešųjų diskusijų poreikis ir aktyvėja žmonių saviraiška. Politiniai sąjūdžiai skatina alternatyvios spaudos, kuri tenkina grupių informavimo poreikius, kūrimą.

Spaudos vaidmuo
Pasak straipsnio autorės, Lietuvos spaudai laisvėjant, vykstant vadavimosi iš sovietinės ideologijos procesui, politinės, ekonominės ir teisinės permainos palietė visuomenės informavimo priemonių sistemą, informacijos laisvės, žurnalistinės etikos, objektyvumo ir tiesos sampratas.
Dr. J. Linkevičiūtė-Rimavičienė kelia klausimą, kaip kaita paveikia žmones ir organizacijas, kai visuomenė tampa nauja struktūra ir dariniu? Ar greitos permainos yra tokios chaotiškos ir atsitiktinės, kaip galima spręsti iš informacinio srauto, kurį pateikia žiniasklaida, nepateikdama kaitos proceso, susidedančio iš įvairių modelių bei jėgų, analizės? Kaip keičiasi spaudos vaidmuo, kintant politinei sistemai, informacijos ir valdžios santykiams?
„Įvykių ir reakcijos spartinimas taip pat daro poveikį, nesvarbu, ar permainas laikytume geromis, ar blogomis. Žiniasklaidos kaita platesniu požiūriu sukelia valdžių kaitą arba prie jos prisideda. Informacija ir žinios yra demokratiškiausias valdžios šaltinis, keliantis pavojų kiekvienai politinei valdžiai“, – sako autorė.
Amerikiečių rašytojas, žurnalo redaktorius Alvinas Toffleris pabrėžia, kad visame pasaulyje naujomis žiniasklaidos priemonėmis siekiama patraukti atsakomybėn, o kartais ir nuversti vietos valdžią. 1968 metų „Prahos pavasaris“ ir mėginimai išsiveržti iš sovietų ideologinio aparato kontrolės turėjo įtakos tuo metu sustiprėjusiam Baltijos šalių politiniam aktyvumui, sužadinusiam viltį, jog priešinantis totalitariniam režimui, ateityje įmanoma išsikovoti laisvę.
1980 metais Lenkijoje buvo įkurtas „Solidarumo“ sąjūdis, skatinęs visuomenę išsikovoti teisę dalyvauti priimant svarbius lenkams sprendimus, pasižymėjo ideologiniu nuoseklumu ir spaudai kėlė savęs atpažinimo, tapatybės rekonstravimo, savimonės stiprinimo reikalavimus. „Naują socialistinį žmogų“ sukūrusi medijų sistema atmetė naujų vertybių, idėjų ir vilčių poreikį, paskleidusį destruktyvią propagandą ir informaciją, kurios tikslas buvo skleisti nusivylimą, abejones ir sustiprinti žmonių frustraciją. Neatitinkantis realybės pasaulio vaizdinys, kurį masinės komunikacijos kanalais transliavo spaudą kontroliavęs valdžios blokas, ne taip greitai transformavosi į realybės konstruktą, sudarytą iš įvairių nuomonių, faktų, žodžio laisvės ir žurnalistinės tiesos.

Komunikacijos poreikis
Kas visuomenėje sukelia komunikacijos poreikį, kodėl įvykus vieniems ar kitiems politinio, viešojo gyvenimo įvykiams, būtina gauti ir pasikeisti informacija, taip pat nustatyti bendrą orientaciją į esamus pasikeitimus? Autorės teigimu, tenkinant intensyvaus komunikavimo poreikį, žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių institutų, formuojantis viešąją nuomonę, taip pat atliekantis „deklaruotų interesų, faktų ir įvykių kaupimo, selekcionavimo ir paskirstymo vaidmenį“ (Bielinis, 2005:10). Demokratinėje visuomenėje informacija ir laisva spauda apibrėžiama kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, žinios ir pranešimai reikalingi, kad piliečiai suvoktų savo socialinę aplinką, žinotų, kaip į ją reaguoti, ir reaguodami apibrėžtų bendras nuostatas socialinei grupei.

Spaudos ir visuomenės vaidmenys
Pabrėžiant autonomiškos viešosios erdvės palaikymo ir laisvos žiniasklaidos sistemos, kaip vienos iš esminių politinės visuomenės institucijų, svarbą, išskiriamas spaudos įsipareigojimas „atskleisti visuomenei svarbius dalykus ir užtikrinti, kad viešieji asmenys privalėtų išaiškinti savo retoriką arba į viešąją erdvę įtraukiamus mitus, morales bei ideologijas“ (Sherover 1989).
Pagal vokiečių filosofą ir sociologą Jurgeną Habermą, kuris žiniasklaidos ir visuomenės bei demokratijos santykį tyrė viešumo aspektu, viešumas yra piliečių dalyvavimas didelėje, visą visuomenę apimančioje idėjų rinkoje arba dideliame forume, kurio debatų rezultatai daro įtaką valstybinei politikai.
Prisiimdamos skirtingus vaid­menis, spauda ir pilietinė visuomenė bendradarbiauja, iš dalies atlikdamos tas pačias funkcijas, pavyzdžiui, organizuodamos viešąsias diskusijas ir forumus, formuluodamos ir pateikdamos svarstytinas problemas visuomenei. Patariamoji funkcija yra abiejų sistemų dalis, nes spauda turi prižiūrėti valdžią, ir pilietinė visuomenė atlieka tą patį uždavinį, tik kitaip. Prie bendruomenėje konkrečiu laikotarpiu dominuojančių vertybių greičiausiai prisitaiko žiniasklaida, patenkinanti gyvybiškai svarbų komunikavimo poreikį. Žiniasklaida, informuojanti piliečius apie įvykius, nėra laisva pranešti ir spausdinti bet ką. Remiantis epistemo loginiais argumentais, žiniasklaida dėl savo subjektyvumo iš dalies praranda galimybę pranešti apie įvykius jų neinterpretuodama. „Ar keliant idealistinius uždavinius žurnalistikai, neverta atkreipti dėmesio į tai, kad spauda nėra laisva nei nuo vidaus problemų ir prieštaravimų, nei nuo išorės jėgų poveikio?“ – retoriškai klausia autorė.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.