renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaidos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę

Žiniasklaidos socialinio vaidmens efektyvumą lemia žurnalistikos kokybė ir poveikis. Visuomenės aprūpinimo naujienomis veiklos pasekmės komunikacijoje, žurnalistikoje, ryšiuose su visuomene ir kitose socialinėse terpėse vertinamos dvejopai: ir kaip demokratinius procesus bei auditorijos dalyvavimą skatinantis, ir kaip valdžios interesus atspindintis veiksnys. Kartais pamirštame, kad naudojantis teise gauti ir skleisti informaciją, privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves, pateikti teisingą, patikrintą informaciją. Objektyvi žinių sklaida pasitarnauja demokratiškos visuomenės ugdymui. Ypač pilietiškos žiniasklaidos poreikis išryškėja visuomenę sukrėtus skaudiems įvykiams: karams, epidemijoms, ištikus gamtos kataklizmams.
Prielaidas, sąlygas, reikalingas laisvai visuomenei funkcionuoti, straipsnyje „Spaudos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę“ nagrinėja humanitarinių mokslų daktarė Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė. Apie žiniasklaidos patirčių charakteristikas, kurios išlieka aktualios krizių akivaizdoje, kalba dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas.

Demokratijos galimybės
Prie bendruomenėje dominuojančių vertybių greičiausiai prisitaiko žiniasklaida.Anot mokslų daktarės J. Linkevičiūtės-Rimavičienės, spauda, atlikdama įvairias funkcijas, padeda kurti politinį bendrabūvį: apibrėžti visuomenę, sukurti bendrą kalbą ir bendrą žinojimą, identifikuoti bendruomenės pažangą ir negatyvias apraiškas. Demokratija garantuoja, kad piliečiai gaus tikrus, patikrintus faktus, pateikiamus reikšmingame ir svarbiame visuomenei kontekste. Tačiau jos teigimu, visuomenės informavimo priemonių ir pilietinės bendruomenės vaidmenys yra skirtingi. Skiriasi spaudos vaidmens samprata visuomenėse, gyvenančiose pagal demokratinius standartus ir totalitariniuose režimuose, kuriuose visuomenės informavimo priemonės buvo naudojamos politinės propagandos tikslais.
„Nenutrūkstamas melagingos informacijos srautas sukūrė „dvigubo mąstymo“, baimės išsakyti savo nuomonę (taip pat represijų baimės) įgūdžius ir žeidė kiekvieno individo vertybes, identiteto suvokimą, savigarbą ir sąmoningumą. Nacionalinės žurnalistikos ir spaudos raida yra tautos kultūros dalis, atspindinti tiek mentaliteto, tiek saviraiškos potencialą, ir yra susijusi su literatūrinės kultūros raida“, – teigia dr. J. Linkevičiūtė-Rimavičienė. Anot straipsnio autorės, komunikacijos priemonių įtakos visuomenei pereinamaisiais istoriniais laikotarpiais išsiaiškinimas padeda suprasti ir pačios bendruomenės raidos etapus: kai socialiniai procesai nebetenkina, nevyksta ekonominė pažanga, žmonės išeina į gatves išreikšti nepasitenkinimą, sustiprėja viešųjų diskusijų poreikis ir aktyvėja žmonių saviraiška. Politiniai sąjūdžiai skatina alternatyvios spaudos, kuri tenkina grupių informavimo poreikius, kūrimą.

Spaudos vaidmuo
Pasak straipsnio autorės, Lietuvos spaudai laisvėjant, vykstant vadavimosi iš sovietinės ideologijos procesui, politinės, ekonominės ir teisinės permainos palietė visuomenės informavimo priemonių sistemą, informacijos laisvės, žurnalistinės etikos, objektyvumo ir tiesos sampratas.
Dr. J. Linkevičiūtė-Rimavičienė kelia klausimą, kaip kaita paveikia žmones ir organizacijas, kai visuomenė tampa nauja struktūra ir dariniu? Ar greitos permainos yra tokios chaotiškos ir atsitiktinės, kaip galima spręsti iš informacinio srauto, kurį pateikia žiniasklaida, nepateikdama kaitos proceso, susidedančio iš įvairių modelių bei jėgų, analizės? Kaip keičiasi spaudos vaidmuo, kintant politinei sistemai, informacijos ir valdžios santykiams?
„Įvykių ir reakcijos spartinimas taip pat daro poveikį, nesvarbu, ar permainas laikytume geromis, ar blogomis. Žiniasklaidos kaita platesniu požiūriu sukelia valdžių kaitą arba prie jos prisideda. Informacija ir žinios yra demokratiškiausias valdžios šaltinis, keliantis pavojų kiekvienai politinei valdžiai“, – sako autorė.
Amerikiečių rašytojas, žurnalo redaktorius Alvinas Toffleris pabrėžia, kad visame pasaulyje naujomis žiniasklaidos priemonėmis siekiama patraukti atsakomybėn, o kartais ir nuversti vietos valdžią. 1968 metų „Prahos pavasaris“ ir mėginimai išsiveržti iš sovietų ideologinio aparato kontrolės turėjo įtakos tuo metu sustiprėjusiam Baltijos šalių politiniam aktyvumui, sužadinusiam viltį, jog priešinantis totalitariniam režimui, ateityje įmanoma išsikovoti laisvę.
1980 metais Lenkijoje buvo įkurtas „Solidarumo“ sąjūdis, skatinęs visuomenę išsikovoti teisę dalyvauti priimant svarbius lenkams sprendimus, pasižymėjo ideologiniu nuoseklumu ir spaudai kėlė savęs atpažinimo, tapatybės rekonstravimo, savimonės stiprinimo reikalavimus. „Naują socialistinį žmogų“ sukūrusi medijų sistema atmetė naujų vertybių, idėjų ir vilčių poreikį, paskleidusį destruktyvią propagandą ir informaciją, kurios tikslas buvo skleisti nusivylimą, abejones ir sustiprinti žmonių frustraciją. Neatitinkantis realybės pasaulio vaizdinys, kurį masinės komunikacijos kanalais transliavo spaudą kontroliavęs valdžios blokas, ne taip greitai transformavosi į realybės konstruktą, sudarytą iš įvairių nuomonių, faktų, žodžio laisvės ir žurnalistinės tiesos.

Komunikacijos poreikis
Kas visuomenėje sukelia komunikacijos poreikį, kodėl įvykus vieniems ar kitiems politinio, viešojo gyvenimo įvykiams, būtina gauti ir pasikeisti informacija, taip pat nustatyti bendrą orientaciją į esamus pasikeitimus? Autorės teigimu, tenkinant intensyvaus komunikavimo poreikį, žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių institutų, formuojantis viešąją nuomonę, taip pat atliekantis „deklaruotų interesų, faktų ir įvykių kaupimo, selekcionavimo ir paskirstymo vaidmenį“ (Bielinis, 2005:10). Demokratinėje visuomenėje informacija ir laisva spauda apibrėžiama kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, žinios ir pranešimai reikalingi, kad piliečiai suvoktų savo socialinę aplinką, žinotų, kaip į ją reaguoti, ir reaguodami apibrėžtų bendras nuostatas socialinei grupei.

Spaudos ir visuomenės vaidmenys
Pabrėžiant autonomiškos viešosios erdvės palaikymo ir laisvos žiniasklaidos sistemos, kaip vienos iš esminių politinės visuomenės institucijų, svarbą, išskiriamas spaudos įsipareigojimas „atskleisti visuomenei svarbius dalykus ir užtikrinti, kad viešieji asmenys privalėtų išaiškinti savo retoriką arba į viešąją erdvę įtraukiamus mitus, morales bei ideologijas“ (Sherover 1989).
Pagal vokiečių filosofą ir sociologą Jurgeną Habermą, kuris žiniasklaidos ir visuomenės bei demokratijos santykį tyrė viešumo aspektu, viešumas yra piliečių dalyvavimas didelėje, visą visuomenę apimančioje idėjų rinkoje arba dideliame forume, kurio debatų rezultatai daro įtaką valstybinei politikai.
Prisiimdamos skirtingus vaid­menis, spauda ir pilietinė visuomenė bendradarbiauja, iš dalies atlikdamos tas pačias funkcijas, pavyzdžiui, organizuodamos viešąsias diskusijas ir forumus, formuluodamos ir pateikdamos svarstytinas problemas visuomenei. Patariamoji funkcija yra abiejų sistemų dalis, nes spauda turi prižiūrėti valdžią, ir pilietinė visuomenė atlieka tą patį uždavinį, tik kitaip. Prie bendruomenėje konkrečiu laikotarpiu dominuojančių vertybių greičiausiai prisitaiko žiniasklaida, patenkinanti gyvybiškai svarbų komunikavimo poreikį. Žiniasklaida, informuojanti piliečius apie įvykius, nėra laisva pranešti ir spausdinti bet ką. Remiantis epistemo loginiais argumentais, žiniasklaida dėl savo subjektyvumo iš dalies praranda galimybę pranešti apie įvykius jų neinterpretuodama. „Ar keliant idealistinius uždavinius žurnalistikai, neverta atkreipti dėmesio į tai, kad spauda nėra laisva nei nuo vidaus problemų ir prieštaravimų, nei nuo išorės jėgų poveikio?“ – retoriškai klausia autorė.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...