Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Žurnalistai rašo istoriją

Pasak dr. Andriaus Vaišnio, Vilniaus universiteto profesoriaus, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjo, būtina padėkoti žurnalistams ir vaizdo operatoriams, kad tebegauname ne tik pranešimus, bet ir vaizdo, garso žinias iš sudėtingų vietų, rizikingų sveikatai aplinkybių.
Žurnalistikos istorija – bent jau iš kelių šimtų metų – leidžia įsitikinti tuo, kad žiniasklaida ne tik „rašo pirmąjį istorijos juodraštį“, bet ir palieka svarbiausius liudijimus apie krizių pradžias ir pabaigas.
Pasak profesoriaus, štai penkios žiniasklaidos patirčių charakteristikos (nuo aprašyto Londono maro XVII a. iki AIDS epochos…), kurios išlieka aktualios krizių akivaizdoje:
1. Visuomenės interesas žinoti: žurnalistikos turinys ikikriziniu laikotarpiu – probleminių klausimų kėlimas krizei artėjant; ką žurnalistas sužinojo pirmas? Žurnalistika rašo (fiksuoja) krizės dienoraštį – tai publikacijos, vertos analizės, turinčios išliekamąją vertę.
2. Socialinės panikos ir depresijos reiškinys: atsakingas medijų vaidmuo pasirenkant ekspertus, kitus šaltinius panikai įveikti; žurnalistika atsakinga už informaciją apie socialiai pažeidžiamas grupes – jų padėties atspindėjimą krizės aplinkybėmis; vienintelio šaltinio metodikos atmetimas; pagarba teisei; atsakingosios medijos negali būti nutildytos remiantis valdžios tikslu ar uždaviniu suvaldyti paniką, depresiją ar kitokią krizės apraišką – jos turi išlaikyti kritiškumą ir budėti ties įvykiais, o ne vykdyti valdžios nurodymus.
3. Pagarba specialistui (gydytojui, ugniagesiui, gelbėtojui, etc.): kompetencijos vertinimas; pakitusi kritikos samprata ir objektyvių duomenų pateikimas iš atsakingų už krizės valdymą institucijų ir pareigūnų.
4. Sveikatos (aplinkosaugos) žurnalistika ir politikos žurnalistikos sąveika: naujas – socialinės atsakomybės vaidmuo krizės laikotarpiu informuojant apie neatsakingus sprendimus ar atvejus;
5. Kintanti žiniasklaidos psichologija: kada/kaip informuota visuomenė gali jaustis saugi; reakcija į asmens stigmatizavimo pavojų (bent trys ypatumai: ryškūs žmonių skirtumai; užkrėsti žmonės; atskirti žmonės: „mes“ – „jie“); socialinė žurnalisto atsakomybė ir asmeninė rizika tenkinant auditorijų interesą.

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.