Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

450 senų daugiabučių prisijungs prie kito modernizacijos etapo

2019 m. rugpjūčio mėnesį aplinkos ministras kvietė Lietuvos gyventojus teikti paraiškas senų daugiabučių atnaujinimui. Paskutinio kvietimo metu iš visos Lietuvos buvo gauta 480 paraiškų, kurias vertino Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Iš visų pateiktų projektų tinkamais buvo pripažinti 457 projektai, kurių įgyvendinimo investicijų suma gali siekti daugiau nei 200 mln. eurų.
Remiantis konkurso metu nurodytomis sąlygomis, jei bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršys 150 mln. eurų, turėjo būti taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas. Vis dėlto dabartiniai Vyriausybės prioritetai pastatų energinio efektyvumo srityje paskatino sprendimą, lėmusį, kad bus finansuojami visi kvietime dalyvavę projektai, atitikę nustatytas sąlygas.

Ryškėja renovacijos kryptys ateičiai
Renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvoAnot BETA specialistų, kurie vertino paskutinio kvietimo metu gautas paraiškas, galima pastebėti vis labiau ryškėjančią kompleksinės renovacijos tendenciją – net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šio tipo programos, apimančios vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, yra parengtos ar jau įgyvendinamos net 39 iš 60 savivaldybių.
„Duomenys rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą duoda apčiuopiamus rezultatus. Vien tai, jog trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis ateinantiems dešimtmečiams – vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, – pabrėžia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
V. Serbenta atkreipia dėmesį, kad kompleksinė renovacija turi daugiau teigiamų pusių, nei pavienė, kadangi jos metu modernizuojami ne tik visi apibrėžto kvartalo daugiabučiai, bet ir inžinerinės sistemos, gyvenamųjų namų bendrosios erdvės. Galiausiai po renovacijos gyventojai gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimų ir sporto erdvėmis, o pats kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas.

20 proc. projektų sudaro didieji šalies miestai
Atlikto BETA vertinimo rezultatai parodo, kad pagal šį aplinkos ministro kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių atnaujinimo projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdos (36 daugiabučiai), Kauno (32) ir Vilniaus (29) miestų savivaldybėse.
„Tai džiugina – šiuose miestuose yra ypač didelė senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekianti net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų“, – sako Valius Serbenta.
Paskutinio kvietimo metu aktyvumu pasižymėjo ir Ukmergės rajono savivaldybė (24 paraiškos), Palangos miesto savivaldybė (21), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.
Marijampolės savivaldybėje planuojama įgyvendinti 7 daugiabučių namų atnaujinimo projektus.

Reikės aukštesnio energinio efektyvumo
Dar viena išryškėjusi renovacijos kryptis – energinio efektyvumo rodikliai planuojamuose daugiabučių projektuose yra numatyti aukštesni nei iki šiol. Pageidaujama, kad net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų paraiškų projektų po renovacijos pasiektų B energinio naudingumo klasę.
Ženkliai pagerėję daugiabučio energinio efektyvumo rodikliai yra naudingi ne tik finansiškai, bet kartu prisideda prie aplinkos tausojimo, nes renovuoti namai išmeta mažiau CO2 dujų emisijų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos ir į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2400 daugiabučių arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.

 

 

 

 

Užs. 331.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Tik šiaip sau besivažinėjant… (Istorijos be datų)

    2021-06-02Tik šiaip sau besivažinėjant... (Istorijos be datų)
    Besibaigiantis pavasaris ir jau visur atvertos savivaldybių „sienos“ paskatino sutvarkyti ne savo valia atidėtus reikalus. (Kas būtų galėjęs kada pamanyti, kad ilgus mėnesius negalėsi aplankyti už dešimties kitos kilometrų esančių artimųjų kapų ar valandą kitą pasisvečiuoti pas tolokai gyvenančią krikštamotę ypatinga jos gyvenimo proga?) Kitaip sakant – pribrendo būtinybė apsukti nemažą ratą šio krašto keliais. O kadangi šeštadienis, kaip reta šią gegužę, išpuolė net ir saulėtas, tai atsirado proga pasidairyti po vietas, kuriose seniai bebūta. Savo malonumui, neturint kokio didesnio visuomeninio tikslo. Vis dėlto – važiuoji, pamatai, imi svarstyti… …Daug būtų galima kalbėti apie gegužės gražumynus – pradedant dar tądien nespėjusia ...
  • Tikrai minėsime Sūduvos metus (Seimas sutarė dėl atmintinų metų 2022-aisiais)

    2021-06-02
    Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų. Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ...
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Pasauliui reikia žiedų ir… poezijos (Sukaktis)

    2021-05-26Pasauliui reikia žiedų  ir... poezijos (Sukaktis)
    Nijolė LINIONIENĖ …1991 metų gegužės 24 dieną Kazlų Rūdos viešojoje bibliotekoje (dabar – Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka) gimė ypatingas reiškinys – Kazlų Rūdos krašto literatų ir menininkų klubas, pavadintas, tiesa, ne iš karto, gražiu ir paslaptingu „Girių versmės“ vardu. Jo turtas – kuriantys žmonės, kuriuos pakalbėti apie poeziją, pasidalinti savo kūryba tąsyk pakvietė Vitalija Filipova, nuo pradžios visų tik vardu vadinama. Ir jau 30 metų Vitalija vis dar visus myli, buria, skatina, organizuoja… Kiek būta smagių ir prasmingų savojo būrio susirinkimų, kelionių pas bičiulius ir renginių, priimant svečius pas save, kaip džiaugtasi pirmosiomis kukliomis knygelėmis – ir 2016 metais išėjusiu solidžiu ...
  • Antroji „Sibiro Madonos“ laida

    2021-05-26
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido antrąją knygos „Sibiro Madona“ laidą. Pirmoji laida pasirodė šių metų pradžioje ir buvo išpirkta per 2 mėnesius. „Mums žinoma daugiau kaip trys tūkstančiai tremties vietų, apie 1200 kalinimo vietų, apie 700–800 represuotųjų kapinių, tačiau tik vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio Jono Maldučio“, – sako knygos „Sibiro Madona“ sudarytoja Birutė Panumienė. Pasak LGGRTC vyr. istorikės Birutės Panumienės, centre yra surinkta apie 70 tūkst. represuotų Lietuvos piliečių prisiminimų ir apie 50 tūkst. nuotraukų iš represuotų vietų. Apie Korbiko arba kitaip vadinamą Sibiro Madoną taip ...
  • Muziejų naktis Paežerių dvare

    2021-05-26Muziejų naktis Paežerių dvare
    Penktadienio, gegužės 21-osios, pavakarę visus, išsiilgusius renginių, į oficialų turizmo sezono atidarymą pakvietė Vilkaviškio sav. Paežerių dvaras, kuriame vyko Muziejų nakties renginys „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvarų kasdienybė“. Marija BURBIENĖ Po didelę Paežerių dvaro teritoriją pasklidę Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus lankytojai mėgavosi ne tik vakaro gaiva, bet ir galėjo ledainėje ir oficinoje nemokamai apžiūrėti senovinės technikos, buities rakandų ekspozicijas, pasigrožėti apylinkėmis iš 17 metrų aukščio belvederio bokšto, dalyvauti edukacijose „Senojo pašto paslaptys“, „Istorija iš močiutės šėpukės“, „Tai iš sapno pasakėlės pas vaikus keliauja lėlės“ ir kitose, pavaikščioti po dvaro rūmus ir susipažinti su jo istorija, taip pat pasiklausyti puikaus koncerto ant ...
  • Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale

    2021-05-26Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale
    Šiais metais organizuotame 26-ajame moksleivių konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ dalyvavo 140 moksleivių iš visos šalies. Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas turi ilgametės patirties ruošti mokinius šiam konkursui. Ne kartą jie laimėję prizines vietas. Šiemet Kalvarijos gimnazijos gimnazistas Lukas Kubilius, vienintelis iš Suvalkijos moksleivių, taip pat pateko į šio konkurso respublikinį finalą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos stadione įrengtame palapinių miestelyje vyresnių klasių moksleiviai varžėsi dėl geriausio Lietuvos kariuomenės ir karo istorijos žinovo vardo. Dalyvaudamas ketvirtą kartą Lukas garbingai atstovavo savo kraštui ir gimnazijai. Dalį jo atsakymų komisija įvertino aukščiausiais balais, tačiau patekti tarp prizininkų nepavyko. „Suvalkiečio“ informacija