Į klausimus apie pasaulį kamuojančią koronaviruso pandemiją paprašėme atsakyti Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoją, gydytoją epidemiologą Paulių Gradecką.
-Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad šiuo metu Lietuvoje gali būti apie 3,5 tūkst. gyventojų, užsikrėtusių koronavirusu. Ką manote apie tai, ar tokie dideli skaičiai realūs?
– Manau, kad užsikrėtusiųjų netgi daugiau, nes dabar iš sergančių koronavirusu fiksuojama tik nedidelė dalis, kitiems dar nepasireiškę klinikiniai požymiai. Be to, šiuo metu Lietuvoje paskelbta ir gripo epidemija, tad dalis žmonių, ypač jaunų, pajutę karščiavimą, gerklės perštėjimą, bėgančią nosį, šiuos simptomus priskiria virusinei kvėpavi
mo takų infekcijai ir perserga lengvai būdami namuose, į gydymo įstaigas net nesikreipia.
– Ar manote, kad tai blogai?
– Manau, kad kaip tik jie elgiasi pozityviai. Žaidimai su skaičiais įdomūs tik statistikai, pasilyginti su latviais ar estais, kas daugiau atvejų fiksuos, nors tai nelyginami dalykai, kiekvienos šalies skirtinga aplinka ir situacija. Jeigu nekyla pavojaus gyvybei, žmonės gali gydytis namuose.
– Ar užsikrėtimų dar daugės? Kaip manote, kada pasieksime piką ir koks bus užsikrėtusiųjų skaičius?
– Manau, kad ligos atvejų daugės. Prognozuoti, kada bus pikas, sunku. Norėčiau tikėti, kad piko sulauksime balandžio pabaigoje ir gegužę, o ne gegužės ir birželio mėnesiais.
– Ar egzistuoja tikimybė, kad šio viruso nepavyks suvaldyti?
– Labai tikėtina. Yra įvairūs scenarijai. Ši pandemija kelia nežinomybę, nes iki šiol koronaviruso infekcijos pasireikšdavo tik protrūkiais, neturėdavo potencijos sukelti pandemiją. Taip pat susirgimai nebuvo ir sezoniniai. Šis koronavirusas elgiasi kitaip. Bijomasi, kad jis taps sezoninis ir kiekvienais metais sugrįš. Tokių tendencijų bijo epidemiologai. Klinikos srities specialistai, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai baiminasi, kad nesuvaldžius viruso, sergančiųjų bus tiek daug, jog sveikatos apsaugos sistema nepajėgs visiems užtikrinti gydymo.
– Kokios priemonės svarbiausios įveikiant koronavirusą?
– Egzistuoja trys priemonių grupės. Pirmoji pati nesudėtingiausia, kuri prieinama visiems – asmens higiena: rankų plovimas, čiaudėjimo kultūra, veido apsaugos priemonių naudojimas, dezinfekavimas.
Antra priemonė – specifinis įstaigų, namų laiptinių, gatvių dezinfekavimas. Už trečią priemonių grupę atsakinga Vyriausybė. Tai izoliacija, karantino paskelbimas. Galėtų su virusu sėkmingai kovoti ir ketvirta priemonių grupė, kurios dar neturime. Tai vakcinacija ir medikamentai, įveikiantys koronavirusą.
– Kaip Lietuvos kontekste kovoti su šia pandemija sekasi Marijampolės regionui?
– Sekasi taip, kaip septintam pagal dydį miestui ir aštuntai pagal dydį apskričiai. Dažniausiai Marijampolė lyginasi su Alytumi, tad šiuo atveju mūsų situacija lyg ir geresnė. Su didesniais miestais negalime lygintis, nes ten kiti žmonių srautai, daugybė parvykstančių iš užsienio. Keturi koronaviruso susirgimai nėra didelis skaičius. Situacija normali.
– Kada prognozuojate Lietuvoje koronaviruso pandemijos pabaigą?
– Tai pats sunkiausias dalykas. Neįmanoma prognozuoti. Kinija sakosi nugalėjusi koronaviruso plitimą, bet pavienių atvejų dar užfiksuojama. Be to, Kinija – uždara šalis. Mes esame atvira ekonomika grįsta šalis, jeigu liks nesustiprinta sienų kontrolė, prognozės bus sudėtingos. Sakyčiau, kad birželį galbūt bus atšaukiamos kai kurios karantino priemonės, neliks koronaviruso sezoniškumo. Viena aišku, kad gyvenimas po koronaviruso nebebus toks, koks buvo, dalis gyvenimo atributų, kuriuos turėjome ligi šiol, turės išnykti. Kitaip žiūrėsime ir į infekcinių ligų apsaugą.
– Ačiū už pokalbį. Didelės sėkmės.
Paruošė Loreta TUMELIENĖ. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka