Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vieniši senoliai bijo, kad pamirš kalbėti

Antra karantino savaitė. Ištuštėjusi Marijampolė, bet čia dar pamatysi vieną kitą praeivį, gatvėmis riedančius automobilius. Didesnės tuštumos vaizdas kaimuose. Ar tu rytmetį važiuosi, ar per pietus, vargiai sutiksi kokį praeivį. Šalį apėmusi koronaviruso pandemija verčia žmones saugoti sveikatą, nekišti nosies iš namų, pamiršti keliones į bažnyčią, parduotuves, vaistines. Garbaus amžiaus gyventojams tokie išvykimai būdavo didžiausia galimybė pabendrauti. Ypač sunkiai šį saviizoliacijos metą išgyvena vieniši žmonės. „Suvalkiečio“ korespondentė domėjosi, kuo gyvi mūsų senjorai, ar turi, ką valgyti, su kuo pasikalbėti, kaip šiuo metu eina jų dienos. Bendravome irgi nuotoliniu būdu.

Visko turi, tik bendravimo stinga
Ponia Janina savo kieme jau pavasario sezoną atidarė, terasoje stalą, kėdes pasistatė – lauke gera ir laikraštį paskaityti.Marijampolėje daugiabutyje gyvenanti devyniasdešimtmetė Teresė, išgirdusi žurnalistės balsą, apsidžiaugė. Paklausta, ar netrukdome, marijampolietė atsakė, kad labai džiaugiasi galėdama pasikalbėti, nes bijo, jog pamirš kalbėti. Močiutė po vyro mirties gyvena viena. Pasakojo, kad iš namų nekelia kojos jau kelios savaitės.
„Vaikai dėl siaučiančios „koronos“ prisakė neiti iš namų. Maisto turiu ligi soties, vaistų taip pat. Viskuo pasirūpina vaikai. Tik ir jie bijo bendrauti su manimi, kad neužkrėstų, tad viską, ką atnešę, dažniausiai palieka prie durų. Tad man labai trūksta bendravimo, pasikalbėjimo. Kol šviesu, dar kažkaip lengviau, einu ir einu apie langus. Tai, žiūrėk, žmogus praeina, tai šuniukas prabėga. Kažkas parvažiuoja, kažkas išvažiuoja. Kai sutemsta, liūdniau būna, lyg ir nerimas koks nuo tos vienatvės užplūsta“, – pasakojo močiutė Teresė.

Gali ir kitiems padėti
R. Juknevičiaus gatvėje viename iš daugiabučių gyvenanti 78 metų Zita neslepia, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu gyvena kaip ir visi. „Rūpestis ima, kaip čia bus toliau“, – sako močiutė. Nors metų nemažai, ji dar sveika, pati apsirūpina viskuo, ko trūksta, ir kitiems skuba padėti.
„Maisto, muilo prisipirkau prieš keletą savaičių. Aš, kaip ir visi kiti, parduotuvėse „šlaviau lentynas“. Nusipirkau visko, ko gali prireikti, tad dabar apsipirkti einu tik retkarčiais.“ Marijampolietės teigimu, pikta, kad kiti pašiepia tuos „šluojančius lentynas“, bet taip žmonės darė ne iš godumo, o norėdami apsirūpinti ilgam laikui, kad dabar, kai sergančių koronavirusu vis daugiau, nereikėtų į parduotuvę dažnai vaikščioti.
Ponia Zita pasakojo, kad vienatvė jos neslegia. Turi katiną, jį vis pasivaikščioti į paupį išveda, o su žmonėmis tiesioginių kontaktų vengia. Su draugėmis ryšį palaiko telefonais, išsikalba. Labai norėjo nueiti į kapines, bet prigąsdino artimieji nekelti kojos toliau nuo namų. „Pagalbos man nereikia, aš pati dar galiu kitais pasirūpinti“, – sakė ponia Zita.

Nuo vienatvės ginasi skaitydama
Baraginėje gyvenanti ponia Liudvika sako, kad dabar visų svarbiausias rūpestis turi būti sveikata. Baraginės kaime gyvenanti Liudvika, paskambinusi į redakciją, teiravosi, kaip jai šiomis karantino sąlygomis užsisakyti „Suvalkiečio“ laikraštį. „Paštininkė neužeina, tiems mobiliems laiškininkams aš nemoku paskambinti“, – sakė močiutė.
Ponia Liudvika neslėpė, kad jai šiuo metu labai liūdnos dienos. Sūnų palaidojusi 85 metų moteris gyvena viena. Anksčiau į bažnyčią nueidavo, tad buvo lengviau sielvartą išgyventi. Vienai namuose labai sunku. „Verkiu ir verkiu“, – pasakojo ponia Liudvika.
Su kaimynais ji bendrauja nedaug. Labas pasisako ir eina kas sau. Močiutė pasakojo, kad Gižuose buvo Mišios už mirusius šeimos narius, klebonas siūlė atlaikyti jas vienas, bet ji pasakė labai norinti dalyvauti. Klebonas sutiko, priėmė kelis šeimos narius.
Valgio, vaistų ji nestokoja, dukra parūpina, anūkas kur reikia nuveža. Tik trūksta bendravimo. „Tomis vienatvės valandomis man laikraštis padeda. Skaitau, neatitrūkstu nuo pasaulio, žinau, kas kur vyksta. Nežinia, ką daryčiau, jeigu ir be jo likčiau“, – guodėsi ponia Liudvika.
„Suvalkiečio“ redakcija pasirūpino, kad močiutė laikraštį gautų.

Su kaimynais – per tvorą
Šiomis dienomis kaimai lyg išmirę. Meškučių kaime gyvenanti ponia Janina griežtai laikosi karantino reikalavimų. Jeigu pamiršta ką nors, vaikai primena, kad reikia saugotis, mamą ir respiratoriumi aprūpino. „Sūnus, atvažiavęs iš Vilniaus, liepė net kiemo vartus užsirakinti, kad kas nors be reikalo nevaikščiotų, liepia vengti kontaktų“, – pasakoja Janina.
Vaikai mamą saugo ir lanko. Maisto, vaistų atveža, kad tik ji niekur neitų. Anot Janinos, su artimiausiais kaimynais jie per tvorą pasikalba, pasiklausia vieni kitų, ar pagalbos nereikia. „Šitiek metų kaimynystėje gyvename, sutariame, tad ir dabar bėdoje visi kartu“, – kalba ponia Janina.
Garbaus amžiaus sulaukusi moteris nesiskundžia niekuo. Aišku, bendravimo trūksta. Anksčiau ir į bažnyčią nuvažiuodavo, ir į parduotuves porą kartų per savaitę, ir svečiuodavosi. Dabar reikia gyventi kitaip. Bet ponia Janina nepasiduoda niūrioms nuotaikoms, sako, kad Sibire žmonės išgyveno, abu jos tėvai buvo išvežti, ji pas močiutę užaugo, tad ir dabar išgyvens.

Besisaugantį ir Dievas saugo
Trakiškių kaime gyvenanti ponia Aldona pasakojo mažai išeinanti iš namų. Nebent kai į kiemą specialioji parduotuvė, prekiaujanti maisto produktais, atvažiuoja. Pritrūkus kokių nors prekių, apiperka savi, kaimynai padeda. Sunkiai vaikštanti močiutė sako, kad kompiuterio namie neturi, nemokėtų juo naudotis, tad visas išsigelbėjimas jai – laikraštis. Todėl buvo susirūpinusi, kad paštininkai neužeina pas ją. Problemą pavyko išspręsti, močiutė galės „Suvalkietį“ skaityti ir toliau. Be abejo, ji neslepia, kad žinios apie vis labiau plintančią ligą neramina, bet tiki, kad jeigu laikysis nurodymų, bus namuose, liga aplenks.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi

    2021-05-15Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
    Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji ...
  • Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt

    2021-05-14Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt
    Pranešame, kad penktadienio naktį, nuo gegužės 14 dienos 22 val. iki gegužės 15 dienos 6 val. ryto, dėl vykdomų techninių darbų neveiks internetinė svetainė www.1808.lt. Minėtuoju laiku svetainėje nebus galimybės užsiregistruoti tyrimams, pasitikrinti jų rezultatus bei registruotis vakcinacijai. Atlikus techninius darbus, svetainė www.1808.lt veiks kaip ir anksčiau. SAM Spaudos tarnyba
  • „Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)

    2021-05-12„Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)
    Taip vadinasi nuo gegužės 5-osios „Saulėračio“ galerijoje veikianti paroda, skirta mūsų kraštą savo darbais garsinusiam (ir tebegarsinančiam iki šiol – jau iš Anapus) Romanui Krasninkevičiui. Liaudies meno meistrui, grafikui, turėjusiam išskirtinę Dievo dovaną kiaurai permatyti žmogų ir gyvenimo sanklodą bei visa tai pavaizduoti savo darbuose. Gyvenimas jam atseikėjo tiek, kad būtų užtekę ir keletui žmonių: nuo tada, kai aštuoniolikmetis buvo išvarytas į frontą – iki alinančios ligos aptemdytų paskutiniųjų metų ir dienų… Tie dešimtmečiai – tai vargas, kalėjimai, tarnyba kariuomenėje, artimųjų praradimai, gyvenimas rūsiuose ir palėpėse, globojant benamius, nuskriaustus gyvulėlius bei paukščius. Ir dienos bei naktys, nuo kitų darbų likusios ...
  • Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“

    2021-05-12Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“
    Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijoje tradicijos nesikeičia net ir įvedus nuotolinį mokymą. O kaipgi kitaip! Juk čia mokosi tokie aktyvūs vaikai ir dirba kūrybingi mokytojai. Rusų kalbos mokytoja Nina Bridžiuvienė kiekvienais metais organizuoja Abėcėlės šventę. Šiemet ji taip pat įvyko. Šeštos ir aštuntos klasės mokiniai namuose mokėsi žodžius, pasidarė kaukes ir nufilmavo puikų spektaklį „Pagrandukas“, kuriame tradiciniai pasakų žvėreliai – zuikis, lapė, vilkas, lokys eilėmis pasakojo Pagrandukui apie tai, ko jie mokosi mokykloje. Pagrindiniai šio spektaklio žiūrovai – gimnazijos penktokai, kuriems šeštoje klasėje teks rinktis antrą užsienio kalbą. Taip vaikai supažindinami su rusų kalba. Tačiau šiemet žiūrovų buvo gerokai daugiau. Sumanioji III gimnazijos ...
  • Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį

    2021-05-12Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį
    Tęsdamas pažintį su Lietuvos ūkininkais ir pramonės įmonėmis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svečiavosi Suvalkijoje. Aplankęs jaunąjį mėsinių galvijų augintoją ir modernią šaldytų duonos gaminių įmonę, ministras susipažino su skirtingiems sektoriams atstovaujančių veiklų pasiekimais ir kasdienybe. Karjeros kryptį padiktavo patirtis tėvų ūkyje Pirmasis K. Navicko sustojimas Suvalkijoje buvo Marijampolės savivaldybės Gudinės kaime pas mėsinių galvijų augintoją, 24-erių Mykolą Šveikauską. Jaunas vaikino amžius ir pasirinkta karjeros kryptis žavi ir stebina, tačiau jaunasis ūkininkas paaiškina, jog toks sprendimas buvo neišvengiamas. Mykolas pripažino, kad dar būdamas paauglys žinojo, jog savo gyvenimą sies su žemės ūkiu ir mėsiniais gyvuliais, mat mėsinius galvijus nemažai metų augino jo ...
  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...