renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vieniši senoliai bijo, kad pamirš kalbėti

Antra karantino savaitė. Ištuštėjusi Marijampolė, bet čia dar pamatysi vieną kitą praeivį, gatvėmis riedančius automobilius. Didesnės tuštumos vaizdas kaimuose. Ar tu rytmetį važiuosi, ar per pietus, vargiai sutiksi kokį praeivį. Šalį apėmusi koronaviruso pandemija verčia žmones saugoti sveikatą, nekišti nosies iš namų, pamiršti keliones į bažnyčią, parduotuves, vaistines. Garbaus amžiaus gyventojams tokie išvykimai būdavo didžiausia galimybė pabendrauti. Ypač sunkiai šį saviizoliacijos metą išgyvena vieniši žmonės. „Suvalkiečio“ korespondentė domėjosi, kuo gyvi mūsų senjorai, ar turi, ką valgyti, su kuo pasikalbėti, kaip šiuo metu eina jų dienos. Bendravome irgi nuotoliniu būdu.

Visko turi, tik bendravimo stinga
Ponia Janina savo kieme jau pavasario sezoną atidarė, terasoje stalą, kėdes pasistatė – lauke gera ir laikraštį paskaityti.Marijampolėje daugiabutyje gyvenanti devyniasdešimtmetė Teresė, išgirdusi žurnalistės balsą, apsidžiaugė. Paklausta, ar netrukdome, marijampolietė atsakė, kad labai džiaugiasi galėdama pasikalbėti, nes bijo, jog pamirš kalbėti. Močiutė po vyro mirties gyvena viena. Pasakojo, kad iš namų nekelia kojos jau kelios savaitės.
„Vaikai dėl siaučiančios „koronos“ prisakė neiti iš namų. Maisto turiu ligi soties, vaistų taip pat. Viskuo pasirūpina vaikai. Tik ir jie bijo bendrauti su manimi, kad neužkrėstų, tad viską, ką atnešę, dažniausiai palieka prie durų. Tad man labai trūksta bendravimo, pasikalbėjimo. Kol šviesu, dar kažkaip lengviau, einu ir einu apie langus. Tai, žiūrėk, žmogus praeina, tai šuniukas prabėga. Kažkas parvažiuoja, kažkas išvažiuoja. Kai sutemsta, liūdniau būna, lyg ir nerimas koks nuo tos vienatvės užplūsta“, – pasakojo močiutė Teresė.

Gali ir kitiems padėti
R. Juknevičiaus gatvėje viename iš daugiabučių gyvenanti 78 metų Zita neslepia, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu gyvena kaip ir visi. „Rūpestis ima, kaip čia bus toliau“, – sako močiutė. Nors metų nemažai, ji dar sveika, pati apsirūpina viskuo, ko trūksta, ir kitiems skuba padėti.
„Maisto, muilo prisipirkau prieš keletą savaičių. Aš, kaip ir visi kiti, parduotuvėse „šlaviau lentynas“. Nusipirkau visko, ko gali prireikti, tad dabar apsipirkti einu tik retkarčiais.“ Marijampolietės teigimu, pikta, kad kiti pašiepia tuos „šluojančius lentynas“, bet taip žmonės darė ne iš godumo, o norėdami apsirūpinti ilgam laikui, kad dabar, kai sergančių koronavirusu vis daugiau, nereikėtų į parduotuvę dažnai vaikščioti.
Ponia Zita pasakojo, kad vienatvė jos neslegia. Turi katiną, jį vis pasivaikščioti į paupį išveda, o su žmonėmis tiesioginių kontaktų vengia. Su draugėmis ryšį palaiko telefonais, išsikalba. Labai norėjo nueiti į kapines, bet prigąsdino artimieji nekelti kojos toliau nuo namų. „Pagalbos man nereikia, aš pati dar galiu kitais pasirūpinti“, – sakė ponia Zita.

Nuo vienatvės ginasi skaitydama
Baraginėje gyvenanti ponia Liudvika sako, kad dabar visų svarbiausias rūpestis turi būti sveikata. Baraginės kaime gyvenanti Liudvika, paskambinusi į redakciją, teiravosi, kaip jai šiomis karantino sąlygomis užsisakyti „Suvalkiečio“ laikraštį. „Paštininkė neužeina, tiems mobiliems laiškininkams aš nemoku paskambinti“, – sakė močiutė.
Ponia Liudvika neslėpė, kad jai šiuo metu labai liūdnos dienos. Sūnų palaidojusi 85 metų moteris gyvena viena. Anksčiau į bažnyčią nueidavo, tad buvo lengviau sielvartą išgyventi. Vienai namuose labai sunku. „Verkiu ir verkiu“, – pasakojo ponia Liudvika.
Su kaimynais ji bendrauja nedaug. Labas pasisako ir eina kas sau. Močiutė pasakojo, kad Gižuose buvo Mišios už mirusius šeimos narius, klebonas siūlė atlaikyti jas vienas, bet ji pasakė labai norinti dalyvauti. Klebonas sutiko, priėmė kelis šeimos narius.
Valgio, vaistų ji nestokoja, dukra parūpina, anūkas kur reikia nuveža. Tik trūksta bendravimo. „Tomis vienatvės valandomis man laikraštis padeda. Skaitau, neatitrūkstu nuo pasaulio, žinau, kas kur vyksta. Nežinia, ką daryčiau, jeigu ir be jo likčiau“, – guodėsi ponia Liudvika.
„Suvalkiečio“ redakcija pasirūpino, kad močiutė laikraštį gautų.

Su kaimynais – per tvorą
Šiomis dienomis kaimai lyg išmirę. Meškučių kaime gyvenanti ponia Janina griežtai laikosi karantino reikalavimų. Jeigu pamiršta ką nors, vaikai primena, kad reikia saugotis, mamą ir respiratoriumi aprūpino. „Sūnus, atvažiavęs iš Vilniaus, liepė net kiemo vartus užsirakinti, kad kas nors be reikalo nevaikščiotų, liepia vengti kontaktų“, – pasakoja Janina.
Vaikai mamą saugo ir lanko. Maisto, vaistų atveža, kad tik ji niekur neitų. Anot Janinos, su artimiausiais kaimynais jie per tvorą pasikalba, pasiklausia vieni kitų, ar pagalbos nereikia. „Šitiek metų kaimynystėje gyvename, sutariame, tad ir dabar bėdoje visi kartu“, – kalba ponia Janina.
Garbaus amžiaus sulaukusi moteris nesiskundžia niekuo. Aišku, bendravimo trūksta. Anksčiau ir į bažnyčią nuvažiuodavo, ir į parduotuves porą kartų per savaitę, ir svečiuodavosi. Dabar reikia gyventi kitaip. Bet ponia Janina nepasiduoda niūrioms nuotaikoms, sako, kad Sibire žmonės išgyveno, abu jos tėvai buvo išvežti, ji pas močiutę užaugo, tad ir dabar išgyvens.

Besisaugantį ir Dievas saugo
Trakiškių kaime gyvenanti ponia Aldona pasakojo mažai išeinanti iš namų. Nebent kai į kiemą specialioji parduotuvė, prekiaujanti maisto produktais, atvažiuoja. Pritrūkus kokių nors prekių, apiperka savi, kaimynai padeda. Sunkiai vaikštanti močiutė sako, kad kompiuterio namie neturi, nemokėtų juo naudotis, tad visas išsigelbėjimas jai – laikraštis. Todėl buvo susirūpinusi, kad paštininkai neužeina pas ją. Problemą pavyko išspręsti, močiutė galės „Suvalkietį“ skaityti ir toliau. Be abejo, ji neslepia, kad žinios apie vis labiau plintančią ligą neramina, bet tiki, kad jeigu laikysis nurodymų, bus namuose, liga aplenks.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...