Žymiausias lietuvių simbolistinės poezijos, brandžiausio psichologinio intelektualinio romano „Altorių šešėly“ kūrėjas, dramaturgas, mokslininkas, vertėjas Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 m. sausio 6 dieną. Tačiau daugelis nežinome, kad šios datos įsitvirtinimas rašytojo biografijoje buvo palyginti komplikuotas. Sausį į V. Mykolaičio-Putino muziejų Marijampolėje susirinkę literatūros mylėtojai išgirdo įdomią istoriją apie tai, kaip dėl tam tikrų aplinkybių būsimasis rašytojas buvo tai jauninamas, tai sendinamas, dėl to kai kurie šaltiniai pateikia klaidingą informaciją. Išsamų, įdomų pranešimą parengė čia dirbanti muziejininkė Valė Klesevičienė. Siūlome besidominčius šia išskirtine asmenybe susipažinti.
„Savo „Atsiminimuose“ V. Mykolaitis-Putinas rašo: „Aš, vyriausias savo tėvų sūnus, gimiau 1893 m. sausio 6 d. Ši data man yra žinoma tik iš motinos žodžių, kad aš gimiau per Tris Karalius, saulei tekant. Mano gimimo sutapimas su Trijų Karalių švente ir tolimesnio gyvenimo eigos apmąstymas jau dabar, senatvėje, paskatino mane parašyti eilėraštį „Sausis“, pirmąjį „Mano mėnesių“ cikle.“
Šios datos svarbą akcentuoja ir patys artimiausi rašytojui žmonės. Sesuo Magdalena Mykolaitytė-Slavėnienė knygoje „Putinas mano atsiminimuose“ rašo: „Mama vėliau visą savo gyvenimą prisimindavo ir mums, savo vaikams, vis pasakodavo, koks tas rytas buvęs gražus, giedras, ir Vincuko gimimas įvykęs kaip tik saulei tekant. Ji, motina, tada pagalvojus, kad ir Vincuko gyvenimas turėsiąs būti gražus, laimingas, saulėtas. Ar jis tikrai toks buvo?..(…) Užtat ir mūsų mama, būdama tikrai jautrios sielos, teikė didelę reikšmę tam Trijų Karalių saulėtekiui, kuriame gimė vienas iš iškiliausių Lietuvos poetų – Putinas.“
Sesuo knygoje pasakoja, kad gimęs berniukas Vincukas buvo labai gražus: „juodais garbanotais plaukučiais, mėlynomis, giedromis akutėmis.“ Kadangi naujagimis buvo silpnutis, motina maitinusi kiek galima dažniau, o maudžiusi tik labai šiltai prikūrentoje gryčioje. „Žiūrėjo, kad maudymo metu nebūtų vaikščiojama pro duris, kad kūdikio nepaliestų įsiveržusi žiemiško šalčio banga“. Ji pabrėžia, kad Vincukas gimė „silpno sudėjimo“, todėl jaunus tėvus ėmusi baimė, kad kūdikis gali tuoj mirti. O dar žiemos šaltis, tad skubėta jį pakrikštyti. Pakrikštytas Vincento vardu Gudelių bažnyčioje. Pats rašytojas apie tai kalba: „(…) gimusį per Tris Karalius, norėjo mane krikštyti Karolio – pas mus sako Karaliaus – vardu. Nežinau, dėl ko pakrikštijo Vincu – gal kad tas vardas mūsų krašte labai populiarus.“ Tačiau V. Mykolaičio-Putino brolis Juozas atsiminimuose, perduotuose mūsų muziejui, rašo, jog jam tėtė pasakojęs, kad savo pirmąjį sūnų pakrikštijo Vincu, nes tėvo netikras brolis, „močekos sūnus“, vardu Vincas, buvęs labai protingas ir geraširdis.
Sesuo Magdalena atsiminimų knygoje taip pat pabrėžia, jog mama minėdavo, kad „mūsų Vincukas, kaip retas kitas kūdikis, pradėjęs vaikščioti būdamas dešimties mėnesių amželio.“ Ir priduria, kad „Putinas, jau praėjus 65-eriems metams nuo jo gimimo, tą beaugančio žmogaus pasaulyje svarbųjį įvykį – galią atsistoti ant savo kojų, pajėgą žengti savistovų žingsnį – atžymi eilėraščiu „Pirmieji žingsniai“. Tai pirmasis eilėraštis iš ciklo „Septynios dienos“.
„Atsiminimuose“ rašytojas pasakoja: „Metrikuose gimimo data įrašyta sausio 13 d. Kai reikėjo stoti į gimnaziją, paaiškėjo, kad esu jau „per senas“. Mat daug laiko sugaišau Gudelių ir Marijampolės pradžios mokyklose. Tada klebonas Sakalauskas, prikalbinęs tėvą leisti mane į mokslą, lengvai mostelėjo ranka: „Kas čia mus kontroliuos“, ir išrašė metrikus, kad esu gimęs 1894 m. Šita data ir žymima visuose mano dokumentuose, kol seminarijoje kilo šventimų kunigu klausimas. Pasirodė, kad esu metais per jaunas. O čia karo metai: reiktų man, baigusiam seminariją, stoti į kariuomenę. Tada teko atitaisyti metrikų „klaidą“ ir grįžti prie tikrosios gimimo datos – 1893 m.“
Prelatas Mykolas Krupavičius, kuris buvo V. Mykolaičio-Putino kaimynas, augo gretimame Igliškėlių kaime, su būsimu poetu susipažino Seinų kunigų seminarijoje. Paskutiniais studijų metais jį kartu su Vincu į Seinus nuveždavo ir parveždavo Putino tėvas. Straipsnyje „Vincui Mykolaičiui-Putinui mirus“, išspausdintame laikraštyje „Draugas“ 1967 m. birželio 17 dieną, M. Krupavičius akcentuoja, jog Putino gimimo datos įvairiuose leidiniuose skiriasi: Lietuvos enciklopedijoje nurodoma 1893 m. sausio 6 diena, Seinų vyskupijos 1910 m. elenche – 1894 m. vasario 5 d., Vaclovo Biržiškos kalendoriuje – 1894 m. sausio 24 d., Vytauto Didžiojo universiteto penkerių metų (1927-1932) ataskaitoje – taip pat 1894 m. sausio 24 diena…
Reaguodamas į M. Krupavičiaus straipsnį, asmuo, pasirašęs Pr. Č. inicialais, 1967 m. liepos 22 d. „Draugo“ numeryje pamini, kad iš tiesų, stojant į gimnaziją, buvo nustatyta amžiaus riba – iki 12 metų, o Putinui stojimo metu jau buvo suėję 12, todėl turėjo vieneriais „pasijauninti“: buvo nurodyti 1894-ieji. Datos taip pat galėjo skirtis ir dėl to, kad keitėsi kalendorius, reikėjo senojo kalendoriaus datas pakeisti naujuoju stiliumi.
Tačiau šiandien tvirtai žinome, kad V. Mykolaitis-Putinas gimė 1893 m. sausio 6 dieną, todėl prasmingai 2020-aisiais minėjome 127-ąsias jo gimimo metines: sausio 6 dieną – V. Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje Pilotiškėse, o sausio 10 dieną – jo muziejuje Marijampolėje. Tad tokia trumpa rašytojo gimimo ir pirmųjų žingsnių istorija.
Kaip žinome, tolimesnis V. Mykolaičio-Putino gyvenimo kelias buvo gana sudėtingas, pareikalavęs nelengvų sprendimų, bet subrandinęs neprilygstamą kūrėją, kuris, kaip tie Trys Karaliai, dovanojo Lietuvai auksą – neprilygstamos vertės kūrinius, smilkalus – ypatingos būties potyrį tarp dviejų aušrų ir nepakartojamą „Rūpintojėlį“ bei mirą – ištikimybę žmogui ir sau…“
Paruošė Nijolė LINIONIENĖ
Romo LINIONIO nuotrauka
