Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Net mažiausias rajonas ar regionas turi unikalumo...“ (Periferija – ne provincija?)

Jau keletą mėnesių Kazlų Rūdos kultūros centras turi naują vadovą. Lietuvoje šis žmogus gerai žinomas kaip klarnetininkas, meninių renginių ir programų prodiuseris, tačiau šios savivaldybės gyventojai apie naująjį vadovą vis dar ne itin daug ką žino. Tad nutarėme jį pristatyti, pasidomėti, kas paskatino bristi į akmenuotą kultūros upę. Į pateiktus Nijolės Linionienės klausimus Valdas ANDRIUŠKEVIČIUS mielai ir išsamiai atsakė.

Valdas ANDRIUŠKEVIČIUS. – Kadangi esate ne vietinis, papasakokite, iš kur kilęs, kaip pasirinkote muziką (kultūros kelią)?
– Esu kilęs nuo Šiaulių, 1996 metais baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kauno fakulteto klarneto specialybės studijas, įgydamas muzikos magistro laipsnį. Dabar studijuoju LMTA Kultūros vadybos magistrantūroje. Renginių organizavimu užsiėmiau dar mokydamasis Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, studijų metu. Pirmieji renginiai buvo daugiau lokalaus pobūdžio arba asmeninės saviraiškos įprasminimas: solo pasirodymai, dalyvavimas įvairiuose ansambliuose…
Dar studijų metais įsidarbinau šalies Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vidaus tarnybos I pulke, pučiamųjų instrumentų orkestro, kuris gyvavo iki 2009 metų, muzikantu. Jį panaikinus teko paragauti ir tikros vidaus tarnybos duonos: kalinių konvojavimo, objektų apsaugos, paieškos, riaušių malšinimo praktikos, esu užsitarnavęs vyresniojo leitenanto laipsnį, apdovanotas III laipsnio medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Tai buvo gera patirtis, dažnai pasitarnaujanti ir civiliniame gyvenime. O laisvu nuo tarnybos metu niekada neatsitraukiau nuo kultūros, renginių organizavimo, dalyvavau juose. Kūrėsi naujos įstaigos, organizacijos, buvau kviečiamas organizuoti festivalius, renginius. Labai džiaugiuosi, kad savo patirtimi dalijosi ir labai daug ko išmokė žinomiausi Lietuvos aktoriai Rūta Staliliūnaitė, Viktoras Valašinas, Petras Venslovas, Egidijus Stancikas, Doloresa Kazragytė, atlikėjai Rita Preikšaitė, Tomas Ladiga, Kristina Siurbytė, Ona Kolobovaitė, Liudas Mikalauskas – visų neišvardinsi. Didelė aprėptis ir patirtis, organizuojant renginius visoje Lietuvoje, sukūrė daug idėjų, atsirado partnerių, bendradarbių, bendraminčių. Šią patirtį tikiuosi panaudoti dabartinėje veikloje.
– Kas paskatino (sugundė) imtis šių pareigų? Ką žinojote apie šią kultūros įstaigą ir Kazlų Rūdą, kultūrinio gyvenimo – ir ne tik – situaciją šioje savivaldybėje apskritai? Gyvenate, regis, Kaune…
– Dažnai aplankydavo mintis, kad jau laikas grįžti į savo veiklos sferą. Yra posakis „išeiti iš komforto zonos“, tai šiuo atveju aš galvoju, kad „grįžau į savo zoną“. Dažnai pasidairydavau skelbimuose, darbo pasiūlymuose, tačiau netenkino arba pozicija, arba veiklos pobūdis: esu nebe jaunas (greit 50), eksperimentuoti laiko ne kažkiek, todėl ryžtis tikrai nebuvo lengva, tačiau susipažinęs su aplinka, išgirdęs valdžios nuomonę dėl perspektyvų – apsisprendžiau. Esu pažįstamas beveik su visų Lietuvos kultūros centrų vadybininkais ir vadovais – tai ir paskatino pabandyti jų duonos. Apie Kazlų Rūdą, kaip apie jaukų miestelį tarp Kauno ir Marijampolės, žinojau seniai, turėjau bendrakursių iš čia. Ir kultūros lauką pažinojau, nes teko bendradarbiauti ir su ilgamete šio centro direktore Žibute Večerskaite. Džiaugiuosi, kad ji ir dabar neatitolo nuo mūsų, ateina su senomis ir naujomis idėjomis, pasiūlymais (teišlieka šiokia tokia intrigėlė)… Situacija manęs nė kiek nestebino, nes per ilgametę praktiką esu matęs visko: netinkamo požiūrio, skepsio ir kitokių blogybių, kurias tenka ištverti renginių organizatoriams ir regionų kultūros darbuotojams. Daug įtakos turi vietinės valdžios požiūris, jis šiuo metu radikaliai keičiasi – tai džiugina, skatina perspektyvas. Tikiu, kad ir šioje savivaldybėje sukursime patrauklią aplinką.
Taip, gyvenu Kaune ir kasryt važinėju 50 km pirmyn ir atgal, bet tai laikau didesniu privalumu negu trūkumu: yra laiko pagalvoti, pasvajoti, susidėlioti planus, paskambinti. O ir didmiesčio patirtį pritaikyti regiono veikloje – juk daugelis leidybos, reklamos, techninių reikmenų parduotuvių ir įstaigų yra ten, tai tenka viską suorganizuoti ir atvežti ko trūksta, nereikia „vaikyti“ tarnybinio transporto. O jei rimtai, daugiau patirties semiuosi iš savo kolegų, dirbančių panašiuose regionuose: Skuode, Prienuose, Birštone. Jie mielai dalijasi savo patirtimi ir įgūdžiais, tai didelė paspirtis pradedant veiklą valstybiniame sektoriuje, nes ji truputį skiriasi nuo mano patirties, vystant veiklą viešosiose įstaigose. Skiriasi įstatymai, finansavimo sąlygos, darbuotojų veiklos organizavimas.
– Kokią viziją turėjote čia eidamas ir kiek apskritai pažįstate regionų, provincijos gyvenimą, tarp jų ir kultūrinį? Be abejo, atvykstate su koncertais ar kitomis programomis – o plačiau? Pastaruoju metu vis nuskamba mintis, kad tikrieji dalykai (suprask – didžioji kultūra, menai) gyvuoja ir apskritai galimi tik dideliuose miestuose…
– Esu išmaišęs beveik visą Europą, teko būti Azijos valstybėse, neseniai grįžome iš koncertinės kelionės JAV ir tai man atsako į pagrindinių vizijų ir misijų klausimus – esame unikali valstybė! Net mažiausias rajonas ar regionas turi savo unikalumo, išskirtinumo, tik reikia tai atrasti, paviešinti ir įdėti pastangų bei sumanumo pritraukiant žmones. „Didžioji“ kultūra, sukoncentruota didmiesčiuose, jau pradeda konkuruoti pati su savimi ir greitai pradės mąstyti plačiau – važiuoti į regionus, rinkti žiūrovus, nes kitaip neišgyvens. Mūsų, kaip kultūros centro, paskirtis – kurti vietos kultūrą: skatinti meno mėgėjų kolektyvus, mainus su kaimyniniais rajonais, dalijimąsi patirtimi ir kultūringą laisvalaikio organizavimą. Žinoma, būtina ir profesionalaus meno sklaida, kurią su Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos Kultūros komiteto nariais esame aptarę ir planuojame vykdyti, nes tai yra viena pagrindinių kultūringos ir atsakingos bendruomenės kūrimo formų. Kad ir būtų pikta ekonomistams, tačiau pagrindiniai ekonomikos varikliai yra socialinės ir kultūros vystymo sferos. Tai deklaruoja įvairių mokslininkų straipsniai žymiausiuose pasaulio ekonomikos ir verslo politikos leidiniuose.
Esu numatęs neapsiriboti tik renginių organizavimu, bet taip pat rūpintis viso regiono kultūros lauko aura, jos kūrimu, vietos bendruomenių įveiklinimu, nes vienas lauke – ne karys (čia iš praktikos…), bendrai kurti patrauklią aplinką ir organizuoti veiklas ne tik Kazlų Rūdoje, bet ir visoje savivaldybėje. Tai visapusiška veikla, įtraukiant vietos bendruomenes, verslą, ūkininkus, visus, kuriems tai gali ir turi atnešti naudos. Aš tai vadinu „kultūrinio turizmo“ organizavimu. Reikia to vietos bendruomenei ar ne – parodys laikas, tačiau geros iniciatyvos anksčiau ar vėliau prigyja ir atranda savo vietą. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra daug unikalių vietų, talentingų menininkų, iniciatyvių žmonių, kurie suinteresuoti savo krašto progresu. Tikiu, kad kartu tikrai sukursime įdomių ir patrauklių dalykų, kurie džiugins ne tik vietos gyventojus, bet privilios ir kaimynus.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip galvojate juos spręsti – nepaisant to, kad bet kokius planus ar norus dabar drumsčia ir dar kurį laiką drums situacija dėl pandemijos, karantino? Bet viskas kažkada baigsis…
– Pagrindinė Kazlų Rūdos prob-lema – koncertų salė, kurios praktiškai nėra. Yra tik patalpa, kurioje gali vykti renginiai, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje to nebepakanka. Atsimenu savo pirmąją darbo dieną (2019 m. spalio 1 d.): atėjęs į darbą pirmiausia išgirdau, kad salėje pro stogą varva vanduo – teko organizuoti ne renginį o darbininkų brigadą… Tačiau čia radau daug iniciatyvių ir veiklių žmonių: vieniems reikėjo tik paskatinimo ir palaikymo, kitiems reikia suprasti, kad niekas kitas už juos darbo nepadarys – tenka mokytis rašyti projektus, skaičiuoti sąmatas, ieškoti idėjų ir jų realizavimo būdų. Bendra žmogiškųjų išteklių situacija čia nėra bloga. Trūksta konkrečių specialistų, jie labai nenoriai dairosi į regionus, visi spraudžiasi į didmiesčius, tačiau jei tinkamai organizuosime veiklas, sukursime palankią aplinką, jie atkreips dėmesį ir į mus. Juo labiau kad jau planuojama kultūros centro renovacija, ji turėtų prasidėti 2021 metais. Tai tikrai ne kasdienis iššūkis, kuris pareikalaus visų susitelkimo, supratimo, kažkiek ribos ir veiklą. Džiugu jausti tvirtą savivaldybės vadovų poziciją ir požiūrių lygiagretumą, tai nuteikia optimistiškai ir perspektyviai. Per pakankamai trumpą laiką spėjome suorganizuoti ir pateikti kelis projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jau šiemet kviesime į „Rimvydo Žigaičio menų festivalį“. Kazlų Rūdoje gimusio ir augusio kompozitoriaus vardo festivalyje galėsime mėgautis profesionalų – kamerinio choro „Polifonija“, Lietuvos kamerinio orkestro, Kauno valstybinio choro ir autoriniais Gintarės Jautakaitės (JAV), Liudo Mikalausko – koncertais.
Didžiausias iššūkis buvo renginių ciklo „Kalėdos Kazlų Rūdoje“ organizavimas, nes renginių lygio kartelė buvo suformuota dar prieš man įsidarbinant, visiems tai buvo nauja ir nežinoma, tačiau buvo smagu matyti visų suinteresuotumą ir norą. Tad, neskaitant nežymių nesėkmių, viskas pavyko ir atsiliepimai buvo palankūs. Aktyvūs renginių lankytojai jau turėjo galimybę susitikti nemokamuose koncertuose su Deiviu ir Renata Norvilais, Vaida Genyte, o Vasario 16-osios proga – su emocinguoju Martynu Levickiu. Šiuo metu kultūros centras dirba nuotoliniu būdu, kaip ir visos valstybinės įstaigos, tačiau tai labai geras laikas paruošti kai kuriuos perspektyvinius planus, pasiūlymus, pagalvoti apie festivalio organizavimą, vasaros renginius parke. Taip, taip – yra idėjų vasarą organizuoti koncertus ir renginius Kazlų Rūdos parke, kuris nuo seno buvo ir yra poilsio zona, tad kviečiame miestiečius, kauniečius ir marijampoliečius sekti reklamą ir naudotis proga kultūringai pailsėti gryname ore.
– Per šventinį Martyno Levickio koncertą būta nesusikalbėjimo tarp KC darbuotojų ir į renginį norėjusių patekti žmonių (redakcija gavo keletą skundų). Jie piktinosi sužinoję, kad nors kvietimai staigiai ištirpo, salėje buvo ne viena tuščia vieta…
– Girdime šias pastabas tiesiogiai – ir publika galėtų kreiptis tiesiai į kultūros centro administraciją, nes laikraštis neišspręs salės dydžio prob-lemos. Iš patirties: tokią situaciją esu turėjęs ir žinojau, kad taip dar bus. 1998 metais, kuomet Kauno menininkų namai buvo užmiršti ir nelankomi, tuometis vadovas aktorius Viktoras Valašinas pakvietė aktorę Rūtą Staliliūnaitę kurti literatūrinį teatrą, kuriame dalyvavo žymiausi tuo metu Kauno dramos teatro aktoriai. Paskelbus renginį taip pat buvo platinami kvietimai (ne bilietai!) ir lygiai taip pat žmonės piktinosi, kad netilpo, nes salėje tik 120 vietų! Tačiau paskelbus trečią renginį visi su džiaugsmu stovėjo eilėje prie kvietimų ir džiaugėsi gavę! Manau, tai gali išspręsti tik laikas, kai publika supras, kad reikia vertinti tai, ką gauna, ir mokėti tuo naudotis prasmingai, nes daugelyje šalių tokio lygio nemokamų koncertų jau seniai nebūna! Jie stebisi mūsų galimybėmis. O tie, kurie gavo kvietimus ir neatėjo gal vardan kažkokio „protesto“, tegul pagalvoja apie savo sveikatą ir neina į polikliniką vardan „protesto“, kai negaluoja, nes jiems gal nepatinka aplinka ar paslaugos kokybė (kai sveiki – visi drąsūs ir išmintingi). Taip ir čia – nieko nevertini, kol neprarandi. Taigi, ateityje šių problemų bus! O gerbiamus kultūros mėgėjus kviečiu suprasti, kad Kazlų Rūdoje gyvena beveik 5000 gyventojų, visoje savivaldybėje beveik 12000, o salėje telpa tik 400 – tai koks gudruolis galėtų išspręsti šią problemą?! Vertinkime tai, ką gauname, naudokimės proga ir nesipykime vien dėl to, kad kažkas vyksta ne taip, kaip norime. Mes tikėjomės antplūdžio, todėl sugalvojome, kaip kontroliuoti žmonių srautus. Visus, kurie negavo kvietimų, asmeniškai kviečiau ateiti į renginį, nes žinojau, kad „gobšuolių“ visur pasitaiko ir dalis gavę kvietimus už dyką tikrai neateis. Tad čia ir prasideda viena pagrindinių mano misijų – auditorijos savivertės ugdymas.
– Aktyviai dalyvaujate įvairiuose projektuose, jei neklystu, neseniai viešėjote užsienyje – ar tai nesusikirs su vadovavimu kultūros centrui?
– Taip. Ir ateityje planuojame ne vieną koncertą ir programą pasiūlyti Lietuvos žiūrovams. Prieš kelias savaites grįžome iš koncertinės kelionės JAV, kur lietuvių bendruomenėms pristatėme roko operą „Priesaika“. Su didžiausia pagarba atlikėjams leidžiu save vadinti šio kūrinio prodiuseriu, nors prodiuseriai esame visi, kurie prisidėjo prie šio įvykio: patriotinio roko grupė „Thundertale“ („Perkūno sakmė“), kompozitoriai Jonas Chockevičius ir Laurynas Baškys, režisierius Nerijus Petrokas, solistai… Jei kas dar nematėte, kviečiu sekti reklamą ir rudenį atvykti į Marijampolės kultūros centrą.
2019 m. vasarą su Kauno tautinių šokių klubu „Suktinis“ turėjome koncertinį turą Japonijoje. Aplankėme septynis miestus ir sušokome penkis koncertus. Pastaruoju metu su žinomais Lietuvos atlikėjais kuriame ir organizuojame daug koncertinių programų, kurios vyksta visoje Lietuvoje.
Šios ir daugelis kitų patirčių užgrūdino mane kaip organizatorių, papildė žinių bagažą, sukūrė ir išplėtė pažinčių ratą. Visa tai ne trukdo, o tik papildo mano patirtį, plečia akiratį ir tai stengiuosi pritaikyti dabartinėje veikloje – regiono viešinimui ir gyventojų kultūrinio edukavimo bei savivertės kūrimui. Tikiu regiono galimybėmis ir kviečiu visus ne tik kritikuoti kas „ne taip“, o siūlyti: ką padaryti, kad būtų TAIP!
– Dėkoju už pokalbį, plačias ir gilias įžvalgas, pozityvumą ir sėkmės įgyvendinant gražius planus.

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.