Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Net mažiausias rajonas ar regionas turi unikalumo...“ (Periferija – ne provincija?)

Jau keletą mėnesių Kazlų Rūdos kultūros centras turi naują vadovą. Lietuvoje šis žmogus gerai žinomas kaip klarnetininkas, meninių renginių ir programų prodiuseris, tačiau šios savivaldybės gyventojai apie naująjį vadovą vis dar ne itin daug ką žino. Tad nutarėme jį pristatyti, pasidomėti, kas paskatino bristi į akmenuotą kultūros upę. Į pateiktus Nijolės Linionienės klausimus Valdas ANDRIUŠKEVIČIUS mielai ir išsamiai atsakė.

Valdas ANDRIUŠKEVIČIUS. – Kadangi esate ne vietinis, papasakokite, iš kur kilęs, kaip pasirinkote muziką (kultūros kelią)?
– Esu kilęs nuo Šiaulių, 1996 metais baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kauno fakulteto klarneto specialybės studijas, įgydamas muzikos magistro laipsnį. Dabar studijuoju LMTA Kultūros vadybos magistrantūroje. Renginių organizavimu užsiėmiau dar mokydamasis Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, studijų metu. Pirmieji renginiai buvo daugiau lokalaus pobūdžio arba asmeninės saviraiškos įprasminimas: solo pasirodymai, dalyvavimas įvairiuose ansambliuose…
Dar studijų metais įsidarbinau šalies Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vidaus tarnybos I pulke, pučiamųjų instrumentų orkestro, kuris gyvavo iki 2009 metų, muzikantu. Jį panaikinus teko paragauti ir tikros vidaus tarnybos duonos: kalinių konvojavimo, objektų apsaugos, paieškos, riaušių malšinimo praktikos, esu užsitarnavęs vyresniojo leitenanto laipsnį, apdovanotas III laipsnio medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Tai buvo gera patirtis, dažnai pasitarnaujanti ir civiliniame gyvenime. O laisvu nuo tarnybos metu niekada neatsitraukiau nuo kultūros, renginių organizavimo, dalyvavau juose. Kūrėsi naujos įstaigos, organizacijos, buvau kviečiamas organizuoti festivalius, renginius. Labai džiaugiuosi, kad savo patirtimi dalijosi ir labai daug ko išmokė žinomiausi Lietuvos aktoriai Rūta Staliliūnaitė, Viktoras Valašinas, Petras Venslovas, Egidijus Stancikas, Doloresa Kazragytė, atlikėjai Rita Preikšaitė, Tomas Ladiga, Kristina Siurbytė, Ona Kolobovaitė, Liudas Mikalauskas – visų neišvardinsi. Didelė aprėptis ir patirtis, organizuojant renginius visoje Lietuvoje, sukūrė daug idėjų, atsirado partnerių, bendradarbių, bendraminčių. Šią patirtį tikiuosi panaudoti dabartinėje veikloje.
– Kas paskatino (sugundė) imtis šių pareigų? Ką žinojote apie šią kultūros įstaigą ir Kazlų Rūdą, kultūrinio gyvenimo – ir ne tik – situaciją šioje savivaldybėje apskritai? Gyvenate, regis, Kaune…
– Dažnai aplankydavo mintis, kad jau laikas grįžti į savo veiklos sferą. Yra posakis „išeiti iš komforto zonos“, tai šiuo atveju aš galvoju, kad „grįžau į savo zoną“. Dažnai pasidairydavau skelbimuose, darbo pasiūlymuose, tačiau netenkino arba pozicija, arba veiklos pobūdis: esu nebe jaunas (greit 50), eksperimentuoti laiko ne kažkiek, todėl ryžtis tikrai nebuvo lengva, tačiau susipažinęs su aplinka, išgirdęs valdžios nuomonę dėl perspektyvų – apsisprendžiau. Esu pažįstamas beveik su visų Lietuvos kultūros centrų vadybininkais ir vadovais – tai ir paskatino pabandyti jų duonos. Apie Kazlų Rūdą, kaip apie jaukų miestelį tarp Kauno ir Marijampolės, žinojau seniai, turėjau bendrakursių iš čia. Ir kultūros lauką pažinojau, nes teko bendradarbiauti ir su ilgamete šio centro direktore Žibute Večerskaite. Džiaugiuosi, kad ji ir dabar neatitolo nuo mūsų, ateina su senomis ir naujomis idėjomis, pasiūlymais (teišlieka šiokia tokia intrigėlė)… Situacija manęs nė kiek nestebino, nes per ilgametę praktiką esu matęs visko: netinkamo požiūrio, skepsio ir kitokių blogybių, kurias tenka ištverti renginių organizatoriams ir regionų kultūros darbuotojams. Daug įtakos turi vietinės valdžios požiūris, jis šiuo metu radikaliai keičiasi – tai džiugina, skatina perspektyvas. Tikiu, kad ir šioje savivaldybėje sukursime patrauklią aplinką.
Taip, gyvenu Kaune ir kasryt važinėju 50 km pirmyn ir atgal, bet tai laikau didesniu privalumu negu trūkumu: yra laiko pagalvoti, pasvajoti, susidėlioti planus, paskambinti. O ir didmiesčio patirtį pritaikyti regiono veikloje – juk daugelis leidybos, reklamos, techninių reikmenų parduotuvių ir įstaigų yra ten, tai tenka viską suorganizuoti ir atvežti ko trūksta, nereikia „vaikyti“ tarnybinio transporto. O jei rimtai, daugiau patirties semiuosi iš savo kolegų, dirbančių panašiuose regionuose: Skuode, Prienuose, Birštone. Jie mielai dalijasi savo patirtimi ir įgūdžiais, tai didelė paspirtis pradedant veiklą valstybiniame sektoriuje, nes ji truputį skiriasi nuo mano patirties, vystant veiklą viešosiose įstaigose. Skiriasi įstatymai, finansavimo sąlygos, darbuotojų veiklos organizavimas.
– Kokią viziją turėjote čia eidamas ir kiek apskritai pažįstate regionų, provincijos gyvenimą, tarp jų ir kultūrinį? Be abejo, atvykstate su koncertais ar kitomis programomis – o plačiau? Pastaruoju metu vis nuskamba mintis, kad tikrieji dalykai (suprask – didžioji kultūra, menai) gyvuoja ir apskritai galimi tik dideliuose miestuose…
– Esu išmaišęs beveik visą Europą, teko būti Azijos valstybėse, neseniai grįžome iš koncertinės kelionės JAV ir tai man atsako į pagrindinių vizijų ir misijų klausimus – esame unikali valstybė! Net mažiausias rajonas ar regionas turi savo unikalumo, išskirtinumo, tik reikia tai atrasti, paviešinti ir įdėti pastangų bei sumanumo pritraukiant žmones. „Didžioji“ kultūra, sukoncentruota didmiesčiuose, jau pradeda konkuruoti pati su savimi ir greitai pradės mąstyti plačiau – važiuoti į regionus, rinkti žiūrovus, nes kitaip neišgyvens. Mūsų, kaip kultūros centro, paskirtis – kurti vietos kultūrą: skatinti meno mėgėjų kolektyvus, mainus su kaimyniniais rajonais, dalijimąsi patirtimi ir kultūringą laisvalaikio organizavimą. Žinoma, būtina ir profesionalaus meno sklaida, kurią su Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos Kultūros komiteto nariais esame aptarę ir planuojame vykdyti, nes tai yra viena pagrindinių kultūringos ir atsakingos bendruomenės kūrimo formų. Kad ir būtų pikta ekonomistams, tačiau pagrindiniai ekonomikos varikliai yra socialinės ir kultūros vystymo sferos. Tai deklaruoja įvairių mokslininkų straipsniai žymiausiuose pasaulio ekonomikos ir verslo politikos leidiniuose.
Esu numatęs neapsiriboti tik renginių organizavimu, bet taip pat rūpintis viso regiono kultūros lauko aura, jos kūrimu, vietos bendruomenių įveiklinimu, nes vienas lauke – ne karys (čia iš praktikos…), bendrai kurti patrauklią aplinką ir organizuoti veiklas ne tik Kazlų Rūdoje, bet ir visoje savivaldybėje. Tai visapusiška veikla, įtraukiant vietos bendruomenes, verslą, ūkininkus, visus, kuriems tai gali ir turi atnešti naudos. Aš tai vadinu „kultūrinio turizmo“ organizavimu. Reikia to vietos bendruomenei ar ne – parodys laikas, tačiau geros iniciatyvos anksčiau ar vėliau prigyja ir atranda savo vietą. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra daug unikalių vietų, talentingų menininkų, iniciatyvių žmonių, kurie suinteresuoti savo krašto progresu. Tikiu, kad kartu tikrai sukursime įdomių ir patrauklių dalykų, kurie džiugins ne tik vietos gyventojus, bet privilios ir kaimynus.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip galvojate juos spręsti – nepaisant to, kad bet kokius planus ar norus dabar drumsčia ir dar kurį laiką drums situacija dėl pandemijos, karantino? Bet viskas kažkada baigsis…
– Pagrindinė Kazlų Rūdos prob-lema – koncertų salė, kurios praktiškai nėra. Yra tik patalpa, kurioje gali vykti renginiai, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje to nebepakanka. Atsimenu savo pirmąją darbo dieną (2019 m. spalio 1 d.): atėjęs į darbą pirmiausia išgirdau, kad salėje pro stogą varva vanduo – teko organizuoti ne renginį o darbininkų brigadą… Tačiau čia radau daug iniciatyvių ir veiklių žmonių: vieniems reikėjo tik paskatinimo ir palaikymo, kitiems reikia suprasti, kad niekas kitas už juos darbo nepadarys – tenka mokytis rašyti projektus, skaičiuoti sąmatas, ieškoti idėjų ir jų realizavimo būdų. Bendra žmogiškųjų išteklių situacija čia nėra bloga. Trūksta konkrečių specialistų, jie labai nenoriai dairosi į regionus, visi spraudžiasi į didmiesčius, tačiau jei tinkamai organizuosime veiklas, sukursime palankią aplinką, jie atkreips dėmesį ir į mus. Juo labiau kad jau planuojama kultūros centro renovacija, ji turėtų prasidėti 2021 metais. Tai tikrai ne kasdienis iššūkis, kuris pareikalaus visų susitelkimo, supratimo, kažkiek ribos ir veiklą. Džiugu jausti tvirtą savivaldybės vadovų poziciją ir požiūrių lygiagretumą, tai nuteikia optimistiškai ir perspektyviai. Per pakankamai trumpą laiką spėjome suorganizuoti ir pateikti kelis projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jau šiemet kviesime į „Rimvydo Žigaičio menų festivalį“. Kazlų Rūdoje gimusio ir augusio kompozitoriaus vardo festivalyje galėsime mėgautis profesionalų – kamerinio choro „Polifonija“, Lietuvos kamerinio orkestro, Kauno valstybinio choro ir autoriniais Gintarės Jautakaitės (JAV), Liudo Mikalausko – koncertais.
Didžiausias iššūkis buvo renginių ciklo „Kalėdos Kazlų Rūdoje“ organizavimas, nes renginių lygio kartelė buvo suformuota dar prieš man įsidarbinant, visiems tai buvo nauja ir nežinoma, tačiau buvo smagu matyti visų suinteresuotumą ir norą. Tad, neskaitant nežymių nesėkmių, viskas pavyko ir atsiliepimai buvo palankūs. Aktyvūs renginių lankytojai jau turėjo galimybę susitikti nemokamuose koncertuose su Deiviu ir Renata Norvilais, Vaida Genyte, o Vasario 16-osios proga – su emocinguoju Martynu Levickiu. Šiuo metu kultūros centras dirba nuotoliniu būdu, kaip ir visos valstybinės įstaigos, tačiau tai labai geras laikas paruošti kai kuriuos perspektyvinius planus, pasiūlymus, pagalvoti apie festivalio organizavimą, vasaros renginius parke. Taip, taip – yra idėjų vasarą organizuoti koncertus ir renginius Kazlų Rūdos parke, kuris nuo seno buvo ir yra poilsio zona, tad kviečiame miestiečius, kauniečius ir marijampoliečius sekti reklamą ir naudotis proga kultūringai pailsėti gryname ore.
– Per šventinį Martyno Levickio koncertą būta nesusikalbėjimo tarp KC darbuotojų ir į renginį norėjusių patekti žmonių (redakcija gavo keletą skundų). Jie piktinosi sužinoję, kad nors kvietimai staigiai ištirpo, salėje buvo ne viena tuščia vieta…
– Girdime šias pastabas tiesiogiai – ir publika galėtų kreiptis tiesiai į kultūros centro administraciją, nes laikraštis neišspręs salės dydžio prob-lemos. Iš patirties: tokią situaciją esu turėjęs ir žinojau, kad taip dar bus. 1998 metais, kuomet Kauno menininkų namai buvo užmiršti ir nelankomi, tuometis vadovas aktorius Viktoras Valašinas pakvietė aktorę Rūtą Staliliūnaitę kurti literatūrinį teatrą, kuriame dalyvavo žymiausi tuo metu Kauno dramos teatro aktoriai. Paskelbus renginį taip pat buvo platinami kvietimai (ne bilietai!) ir lygiai taip pat žmonės piktinosi, kad netilpo, nes salėje tik 120 vietų! Tačiau paskelbus trečią renginį visi su džiaugsmu stovėjo eilėje prie kvietimų ir džiaugėsi gavę! Manau, tai gali išspręsti tik laikas, kai publika supras, kad reikia vertinti tai, ką gauna, ir mokėti tuo naudotis prasmingai, nes daugelyje šalių tokio lygio nemokamų koncertų jau seniai nebūna! Jie stebisi mūsų galimybėmis. O tie, kurie gavo kvietimus ir neatėjo gal vardan kažkokio „protesto“, tegul pagalvoja apie savo sveikatą ir neina į polikliniką vardan „protesto“, kai negaluoja, nes jiems gal nepatinka aplinka ar paslaugos kokybė (kai sveiki – visi drąsūs ir išmintingi). Taip ir čia – nieko nevertini, kol neprarandi. Taigi, ateityje šių problemų bus! O gerbiamus kultūros mėgėjus kviečiu suprasti, kad Kazlų Rūdoje gyvena beveik 5000 gyventojų, visoje savivaldybėje beveik 12000, o salėje telpa tik 400 – tai koks gudruolis galėtų išspręsti šią problemą?! Vertinkime tai, ką gauname, naudokimės proga ir nesipykime vien dėl to, kad kažkas vyksta ne taip, kaip norime. Mes tikėjomės antplūdžio, todėl sugalvojome, kaip kontroliuoti žmonių srautus. Visus, kurie negavo kvietimų, asmeniškai kviečiau ateiti į renginį, nes žinojau, kad „gobšuolių“ visur pasitaiko ir dalis gavę kvietimus už dyką tikrai neateis. Tad čia ir prasideda viena pagrindinių mano misijų – auditorijos savivertės ugdymas.
– Aktyviai dalyvaujate įvairiuose projektuose, jei neklystu, neseniai viešėjote užsienyje – ar tai nesusikirs su vadovavimu kultūros centrui?
– Taip. Ir ateityje planuojame ne vieną koncertą ir programą pasiūlyti Lietuvos žiūrovams. Prieš kelias savaites grįžome iš koncertinės kelionės JAV, kur lietuvių bendruomenėms pristatėme roko operą „Priesaika“. Su didžiausia pagarba atlikėjams leidžiu save vadinti šio kūrinio prodiuseriu, nors prodiuseriai esame visi, kurie prisidėjo prie šio įvykio: patriotinio roko grupė „Thundertale“ („Perkūno sakmė“), kompozitoriai Jonas Chockevičius ir Laurynas Baškys, režisierius Nerijus Petrokas, solistai… Jei kas dar nematėte, kviečiu sekti reklamą ir rudenį atvykti į Marijampolės kultūros centrą.
2019 m. vasarą su Kauno tautinių šokių klubu „Suktinis“ turėjome koncertinį turą Japonijoje. Aplankėme septynis miestus ir sušokome penkis koncertus. Pastaruoju metu su žinomais Lietuvos atlikėjais kuriame ir organizuojame daug koncertinių programų, kurios vyksta visoje Lietuvoje.
Šios ir daugelis kitų patirčių užgrūdino mane kaip organizatorių, papildė žinių bagažą, sukūrė ir išplėtė pažinčių ratą. Visa tai ne trukdo, o tik papildo mano patirtį, plečia akiratį ir tai stengiuosi pritaikyti dabartinėje veikloje – regiono viešinimui ir gyventojų kultūrinio edukavimo bei savivertės kūrimui. Tikiu regiono galimybėmis ir kviečiu visus ne tik kritikuoti kas „ne taip“, o siūlyti: ką padaryti, kad būtų TAIP!
– Dėkoju už pokalbį, plačias ir gilias įžvalgas, pozityvumą ir sėkmės įgyvendinant gražius planus.

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žiedinė ekonomika – jau ne apie mus. Ji – apie vaikus ir anūkus

    2021-10-16Žiedinė ekonomika – jau ne apie mus. Ji – apie vaikus ir anūkus
    „Mes iki senatvės gal dar turėsime vandens ir maisto. O mūsų vaikams jau gali būti dėl to didelių problemų“, – pokalbio metu pasvarstė bičiulė Dalia. Išties – visas mąstantis pasaulis supranta, kad ateis metas, kai išseks nafta, kad bus sunku atgaivinti nualintą dirvožemį, o vandens problema jau ir šiandien kai kuriose šalyse yra didžiulė. Bendraujant su pašnekovais, išsiskiria jaunimo pozicija: jie, atrodo, puikiai suvokia, kas jų laukia ateityje, jei šiandieniai – tiek pasaulio galingųjų, tiek valstybių vadovų, tiek ir kiekvieno mūsų – sprendimai gamtosaugos klausimais bus tik „paviršiniai“. Ar jaučiamės kalti, kai už keletą eurų nusiperkame pakuotę su tūkstančiu polietileninių maišelių kasdieniniams ...
  • Ir lietaus vanduo gali būti įdarbinamas

    2021-10-16Ir lietaus vanduo gali būti įdarbinamas
    Kazlų Rūdoje veikianti įmonė UAB „IKEA Industry Lietuva“ taip pat daug dėmesio skiria tvarumui ir žiedinei ekonomikai. Liepos mėnesį buvo baigtas milijono vertės aplinkosauginis projektas – įrengtas 70 metrų kaminas, padedantis didinti kvapų sklaidą ir dar labiau sumažinti jų koncentraciją aplink esančiame rajone. Tuomet „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė sakė: „Rūpinamės savo verslo tvarumu, nuolat įgyvendiname aplinkosaugos gerinimo projektus. Siekiame, kad gyventojai jaustųsi patogiai ir komfortiškai savo mieste.“ UAB „IKEA Industry Lietuva“ tvarios plėtros vadovė Emilija Jelisejevienė sako, kad įmonė gamina medžio drožlių plokštę, kuria aprūpina ne tik Kazlų Rūdos baldų gamyklą, bet ir didžiąją daugumą Lietuvos baldų gamintojų, ...
  • Drauge su negalią turinčiais žmonėmis dirbantis treneris: jie primena, kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime

    2021-10-16Drauge su negalią turinčiais žmonėmis dirbantis treneris: jie primena,  kaip svarbu džiaugtis tuo, ką turime
    Negalią turintys žmonės ir jų šeimos nariai dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir ribotomis integracijos visuomenėje galimybėmis. Tačiau drauge su jais dirbantys specialistai ir savanoriai užtikrinti, kad negalia nekliudo aktyviai leisti laisvalaikį, užmegzti naujas pažintis ir taip praplėsti savo akiratį. Pasak jų, darbas drauge su negalią turinčiais žmonėmis, jų šeimos nariais suteikia naujų ir naudingų patirčių patiems užsiėmimų organizatoriams. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį Praėjusiais metais Šakių mieste prasidėjęs ir iki šiol tebesitęsiantis projektas „Negalią turinčių asmenų ir jų šeimos narių integracija į visuomenę“ skirtas skatinti socialinę atskirtį patiriančių ir negalią turinčių žmonių, jų šeimos narių integraciją ir didinti jų užimtumą. Šakių miesto ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.