Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Ilgūnėliai, šilkūnėliai raštais mirga... (2020-ieji – Tautodailės metai)

Gali tik stebėtis rankšluosčių audėjų kruopštumu, išmone...Praverkime Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus tekstilės saugyklos duris… Per dešimtmečius čia sukauptas gausus ir vertingas tekstilės rinkinys – daugiau kaip 8000 vienetų. Tikri kraičio skrynių lobiai: tautiniai kostiumai, kasdieniai drabužiai, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės ir dar daug visokių grožybių. Tokia gausa galime pasigirti ne tik prieš regiono, bet ir prieš didžiuosius Lietuvos muziejus, dažnai jų muziejininkai naudojasi mūsų fondų eksponatais, rašydami straipsnius ar mokslinius darbus.
Atverkime rankšluosčių skrynią, kurioje saugoma 186 įvairiausiais, gražiausiais, sudėtingiausiais raštais išmarginti rankšluosčiai. Jie išausti XIX a. pabaigoje – XX a. (iki 8-ojo dešimtmečio) – tai vieni gražiausių lietuvių moterų audinių. Jie ne tik džiugina akį, bet ir parodo subtilų, lietuvių kaimo moterų grožio pajautimą derinant spalvas ir raštus, pritaikant rankšluosčiui puošybos elementus.
XIX a. – XX a. pirmoje pusėje Lietuvos kaime kiekvienuose namuose buvo staklės, moterys ilgais žiemos vakarais ausdavo. Juk teko šeimos narius aprengti, namų buityje visko reikėjo, o kur dar šeimos šventės, kai savo audiniais pasipuikuodama šeimininkė apdovanodavo mielus ir artimus žmones. Rankšluostis ir buvo vienas iš dažniausiai dovanojamų audinių. Austi mergaitės pradėdavo nuo 8–10 metų. Pradžioje nesudėtingas juosteles, po to padėdavo mamoms staklėse audinį „užtaisyti“. Taip metai po metų – ir pačios į stakles atsisėsdavo „kraičių austi“.
Rankšluosčius Lietuvoje ausdavo iš lininių, medvilninių, rečiau – kanapinių siūlų. XX a. antroje pusėje ataudams naudojo dirbtinį pluoštą (viskozę, acetatą). Kanapinių rankšluosčių muziejų fonduose daug išlikusių nėra, kadangi tokių kanapių, kurių pluoštą būtų galima gražiai lygiai suverpti Lietuvoje mažai augino. Buvo populiarios grūdinės, storo pluošto kanapės – tinkamos virvėms vyti. Kanapinio siūlo dažniausia nedažydavo, sakydavo, kad gražiai pilkas ir neblunka.
Šventiniai rankšluosčiai būdavo siuvinėjami, puošiami pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. …Visą dėmesį ir meilę Lietuvoje audėjos skyrė dainose apdainuotam lineliui. Tai pluoštas, iš kurio galima išausti pačias ploniausias, perregimas drobeles, skirtas nuometams, išeiginiams marškiniams, šventadieniams rankšluosčiams, skarelėms, nosinaitėms. Storesnės gijos puikiai tiko lovatiesėms, kasdieniams rankšluosčiams, paprastiems, kasdien dėvėjimui skirtiems, drabužiams. Liną moterys sugebėjo taip plonai ir lygiai suverpti, kad jis tiko net siūti mašina.
Lietuvoje audiniams buvo auginamos dvi linų veislės, vadintos mažybiniais vardais: ilgūnėliai ir šilkūnėliai. Tokie vardai kalba apie meilę ir pagarbą šiam labai svarbiam žmogaus gyvenime augalui. O tas lino kelias nuo sėklos, išbertos į žemę, vėliau melsvai „kaip mergelių akys“ žydinčio lauko iki nuometo, plono gražaus kraitinio rankšluosčio ar juostos, ilgas ir sudėtingas – taip gražiai, o kartu mįslingai vadinamas „lino kančia“. Pastudijavus lino paruošimo darbus, galima drąsiai sakyti, kad žodis „kančia“ čia labai tinka. Ir tik didelės kantrybės, kruopštumo dėka šis gležnas, melsvai žydintis augalėlis dešimtmečiams pratęsia savo gyvenimą.
Liną rankšluosčiams austi naudojo balintą ir natūralios spalvos. Balindamos linų sruogas moterys jas pavirindavo beržo, alksnio pelenų šarme, išskalaudavo ir džiovindavo saulėje ant tvoros ar karties. Išaustus rankšluosčius taip pat balindavo saulėje anksti pavasarį. Ryte šlapius audeklus patiesdavo sode ant žolės. Vakare suvyniodavo, parnešdavo į klėtį, ryte vėl patiesdavo ant saulės. Kartais palikdavo ir vasaros lietui audeklus išlyti. Taip kartais balindavo ir visą vasarą…
XX a. pradžioje norint paryškinti audimo raštą liną dažnai dažydavo natūraliais augaliniais dažais – pupų virkščiomis, ąžuolo, alksnio žieve. Žievę pamerkę laikydavo 2–3 dienas, į nukoštą vandenį merkdavo balintus lininius siūlus ir palikdavo porai dienų. Išimtus iš dažų siūlus išplaudavo, džiovindavo. Taip pat ruošdavo ir pupų nuovirą. Taip siūlai įgaudavo žalsvą, rusvą, melsvą atspalvį. XX a. pradžioje rankšluosčių audimui plačiai pradėta naudoti medvilninius siūlus. Bet medvilnę turėdavo pirkti, todėl jos naudojimas priklausė nuo ūkio turtingumo.
Audeklams lyginti naudojo kočėlus. Turtingesniuose ūkiuose (ypač Suvalkijoje) buvo naudojami ranka sukami mogliai (akmenų prikrauti prietaisai lyginimui).
Gale siuvinėtais inicialais ir monogramomis moterys rankšluosčius puošdavo visoje Lietuvoje. Rankšluosčiai pagal paskirtį ir audimo techniką bei puošybą buvo skirstomi į kasdienius ir šventinius. Kasdienių rankšluosčių rietimus laikydavo skrynioje, atsikirpdavo ir atsiūlėdavo tik tiek, kiek reikia. Šventinius sukarpydavo po 2–2,5 metro iš karto, o turėdamos laiko puošdavo siuvinėjimais, pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. Šiam darbui moterys skirdavo ypatingą dėmesį. Rankšluosčio puošyboje atsispindi ir laikmečio mados, ir vietovės tradicijos. Muziejaus fonduose didžioji dalis iki Antrojo pasaulinio karo išaustų rankšluosčių puošti spalvotais medvilniniais mazgytiniais pinikais. Šis būdas dažniausia sutinkamas Suvalkijos (Sūduvos) regione.
XX a. 6–8 dešimtmečiais labai išpopuliarėjo vąšeliu dažniausiai iš baltų medvilninių siūlų nerti mezginiai, dažnai išmezgant žodžius: „Ką myliu, tam dovanoju“, „Labas rytas“ ir kt. Visuose Lietuvos regionuose labai paplitęs puošimo būdas – inicialų, monogramų siuvinėjimas rankšluosčio gale. Dažniausia tai buvo daroma raudonais medvilniniais siūlais kryželiu. Siuvinėjami inicialai žmogaus, kuriam dovanojamas rankšluostis. Kartais prie raidžių išsiuvinėjamas ir skaičius – taip buvo numeruojami kraitiniai audiniai. Muziejaus fonduose yra keletas tokių sunumeruotų rankšluosčių. Tarp rankšluosčių su monogramomis vieną saugome ypatingą – tai kunigo, istoriko, visuomenės veikėjo Jono Totoraičio asmeninis rankšluostis.
Šventinius rankšluosčius kabindavo matomoje vietoje, dailioje rankšluostinėje. Pakeisdavo porą kartų per metus (prieš Kalėdas ar Velykas) arba kai laukdavo kunigo ar kito ypatingo svečio.
Kaip audimo raštai, puošybos elementai, taip ir šventinio rankšluosčio panaudojimo ir dovanojimo tradicijos bei mados laikui bėgant keitėsi. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje per vestuves buvo išdovanojama daugybė rankšluosčių: vyro giminėms, pabroliams, piršliui, muzikantams, o XX a. antroje pusėje rankšluostis buvo kabinamas ant sienos už jaunųjų ir ant jo iš rūtų šakelių išdėliojami jaunųjų inicialai. Gana ilgai dar buvo išlikusi tradicija per vestuves dovanoti rankšluostį piršliui. Jie buvo audžiami su žodžiais „Piršliui“ arba „Piršliui melagiui“. Iki XX a. pabaigos dar vis į paskutinę kelionę velionį palydėdavo karsto nešėjai, persirišę rankšluosčiu. Tai tradicija, išlikusi iš XIX a. Tokių rankšluosčių negrąžindavo – jie atitekdavo vyrams, kurie atliko šią kilmingą misiją.
O per krikštynas ar kitas šeimos šventes rankšluosčių nebedovanodavo. Nunyko mada rankšluostį naudoti ir kaip interjero puošybos elementą. Pasikeitus tradicijoms, sumažėjus paklausai ir audėjos jų vis mažiau audė. O ir pati audimo tradicija iš lėto nyko – šiandien Marijampolėje audžiančių rankšluosčius ar lovatieses moterų jau nebėra. Išliko tik saugomi jų darbai muziejų fonduose arba namuose – dukterų ar anūkių spintose, kaip prisiminimas apie mamą ar močiutę.
…Tyliai užveriame muziejaus fondų saugyklos duris, už kurių palikome dailiai sudėtus audinius, kuriuos saugome ateities kartoms.

Danutė KATKUVIENĖ, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus vyr. fondų saugotoj

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ

Romo LINIONIO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

    2020-12-02Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
    Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi ...
  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...