Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ilgūnėliai, šilkūnėliai raštais mirga... (2020-ieji – Tautodailės metai)

Gali tik stebėtis rankšluosčių audėjų kruopštumu, išmone...Praverkime Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus tekstilės saugyklos duris… Per dešimtmečius čia sukauptas gausus ir vertingas tekstilės rinkinys – daugiau kaip 8000 vienetų. Tikri kraičio skrynių lobiai: tautiniai kostiumai, kasdieniai drabužiai, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės ir dar daug visokių grožybių. Tokia gausa galime pasigirti ne tik prieš regiono, bet ir prieš didžiuosius Lietuvos muziejus, dažnai jų muziejininkai naudojasi mūsų fondų eksponatais, rašydami straipsnius ar mokslinius darbus.
Atverkime rankšluosčių skrynią, kurioje saugoma 186 įvairiausiais, gražiausiais, sudėtingiausiais raštais išmarginti rankšluosčiai. Jie išausti XIX a. pabaigoje – XX a. (iki 8-ojo dešimtmečio) – tai vieni gražiausių lietuvių moterų audinių. Jie ne tik džiugina akį, bet ir parodo subtilų, lietuvių kaimo moterų grožio pajautimą derinant spalvas ir raštus, pritaikant rankšluosčiui puošybos elementus.
XIX a. – XX a. pirmoje pusėje Lietuvos kaime kiekvienuose namuose buvo staklės, moterys ilgais žiemos vakarais ausdavo. Juk teko šeimos narius aprengti, namų buityje visko reikėjo, o kur dar šeimos šventės, kai savo audiniais pasipuikuodama šeimininkė apdovanodavo mielus ir artimus žmones. Rankšluostis ir buvo vienas iš dažniausiai dovanojamų audinių. Austi mergaitės pradėdavo nuo 8–10 metų. Pradžioje nesudėtingas juosteles, po to padėdavo mamoms staklėse audinį „užtaisyti“. Taip metai po metų – ir pačios į stakles atsisėsdavo „kraičių austi“.
Rankšluosčius Lietuvoje ausdavo iš lininių, medvilninių, rečiau – kanapinių siūlų. XX a. antroje pusėje ataudams naudojo dirbtinį pluoštą (viskozę, acetatą). Kanapinių rankšluosčių muziejų fonduose daug išlikusių nėra, kadangi tokių kanapių, kurių pluoštą būtų galima gražiai lygiai suverpti Lietuvoje mažai augino. Buvo populiarios grūdinės, storo pluošto kanapės – tinkamos virvėms vyti. Kanapinio siūlo dažniausia nedažydavo, sakydavo, kad gražiai pilkas ir neblunka.
Šventiniai rankšluosčiai būdavo siuvinėjami, puošiami pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. …Visą dėmesį ir meilę Lietuvoje audėjos skyrė dainose apdainuotam lineliui. Tai pluoštas, iš kurio galima išausti pačias ploniausias, perregimas drobeles, skirtas nuometams, išeiginiams marškiniams, šventadieniams rankšluosčiams, skarelėms, nosinaitėms. Storesnės gijos puikiai tiko lovatiesėms, kasdieniams rankšluosčiams, paprastiems, kasdien dėvėjimui skirtiems, drabužiams. Liną moterys sugebėjo taip plonai ir lygiai suverpti, kad jis tiko net siūti mašina.
Lietuvoje audiniams buvo auginamos dvi linų veislės, vadintos mažybiniais vardais: ilgūnėliai ir šilkūnėliai. Tokie vardai kalba apie meilę ir pagarbą šiam labai svarbiam žmogaus gyvenime augalui. O tas lino kelias nuo sėklos, išbertos į žemę, vėliau melsvai „kaip mergelių akys“ žydinčio lauko iki nuometo, plono gražaus kraitinio rankšluosčio ar juostos, ilgas ir sudėtingas – taip gražiai, o kartu mįslingai vadinamas „lino kančia“. Pastudijavus lino paruošimo darbus, galima drąsiai sakyti, kad žodis „kančia“ čia labai tinka. Ir tik didelės kantrybės, kruopštumo dėka šis gležnas, melsvai žydintis augalėlis dešimtmečiams pratęsia savo gyvenimą.
Liną rankšluosčiams austi naudojo balintą ir natūralios spalvos. Balindamos linų sruogas moterys jas pavirindavo beržo, alksnio pelenų šarme, išskalaudavo ir džiovindavo saulėje ant tvoros ar karties. Išaustus rankšluosčius taip pat balindavo saulėje anksti pavasarį. Ryte šlapius audeklus patiesdavo sode ant žolės. Vakare suvyniodavo, parnešdavo į klėtį, ryte vėl patiesdavo ant saulės. Kartais palikdavo ir vasaros lietui audeklus išlyti. Taip kartais balindavo ir visą vasarą…
XX a. pradžioje norint paryškinti audimo raštą liną dažnai dažydavo natūraliais augaliniais dažais – pupų virkščiomis, ąžuolo, alksnio žieve. Žievę pamerkę laikydavo 2–3 dienas, į nukoštą vandenį merkdavo balintus lininius siūlus ir palikdavo porai dienų. Išimtus iš dažų siūlus išplaudavo, džiovindavo. Taip pat ruošdavo ir pupų nuovirą. Taip siūlai įgaudavo žalsvą, rusvą, melsvą atspalvį. XX a. pradžioje rankšluosčių audimui plačiai pradėta naudoti medvilninius siūlus. Bet medvilnę turėdavo pirkti, todėl jos naudojimas priklausė nuo ūkio turtingumo.
Audeklams lyginti naudojo kočėlus. Turtingesniuose ūkiuose (ypač Suvalkijoje) buvo naudojami ranka sukami mogliai (akmenų prikrauti prietaisai lyginimui).
Gale siuvinėtais inicialais ir monogramomis moterys rankšluosčius puošdavo visoje Lietuvoje. Rankšluosčiai pagal paskirtį ir audimo techniką bei puošybą buvo skirstomi į kasdienius ir šventinius. Kasdienių rankšluosčių rietimus laikydavo skrynioje, atsikirpdavo ir atsiūlėdavo tik tiek, kiek reikia. Šventinius sukarpydavo po 2–2,5 metro iš karto, o turėdamos laiko puošdavo siuvinėjimais, pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. Šiam darbui moterys skirdavo ypatingą dėmesį. Rankšluosčio puošyboje atsispindi ir laikmečio mados, ir vietovės tradicijos. Muziejaus fonduose didžioji dalis iki Antrojo pasaulinio karo išaustų rankšluosčių puošti spalvotais medvilniniais mazgytiniais pinikais. Šis būdas dažniausia sutinkamas Suvalkijos (Sūduvos) regione.
XX a. 6–8 dešimtmečiais labai išpopuliarėjo vąšeliu dažniausiai iš baltų medvilninių siūlų nerti mezginiai, dažnai išmezgant žodžius: „Ką myliu, tam dovanoju“, „Labas rytas“ ir kt. Visuose Lietuvos regionuose labai paplitęs puošimo būdas – inicialų, monogramų siuvinėjimas rankšluosčio gale. Dažniausia tai buvo daroma raudonais medvilniniais siūlais kryželiu. Siuvinėjami inicialai žmogaus, kuriam dovanojamas rankšluostis. Kartais prie raidžių išsiuvinėjamas ir skaičius – taip buvo numeruojami kraitiniai audiniai. Muziejaus fonduose yra keletas tokių sunumeruotų rankšluosčių. Tarp rankšluosčių su monogramomis vieną saugome ypatingą – tai kunigo, istoriko, visuomenės veikėjo Jono Totoraičio asmeninis rankšluostis.
Šventinius rankšluosčius kabindavo matomoje vietoje, dailioje rankšluostinėje. Pakeisdavo porą kartų per metus (prieš Kalėdas ar Velykas) arba kai laukdavo kunigo ar kito ypatingo svečio.
Kaip audimo raštai, puošybos elementai, taip ir šventinio rankšluosčio panaudojimo ir dovanojimo tradicijos bei mados laikui bėgant keitėsi. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje per vestuves buvo išdovanojama daugybė rankšluosčių: vyro giminėms, pabroliams, piršliui, muzikantams, o XX a. antroje pusėje rankšluostis buvo kabinamas ant sienos už jaunųjų ir ant jo iš rūtų šakelių išdėliojami jaunųjų inicialai. Gana ilgai dar buvo išlikusi tradicija per vestuves dovanoti rankšluostį piršliui. Jie buvo audžiami su žodžiais „Piršliui“ arba „Piršliui melagiui“. Iki XX a. pabaigos dar vis į paskutinę kelionę velionį palydėdavo karsto nešėjai, persirišę rankšluosčiu. Tai tradicija, išlikusi iš XIX a. Tokių rankšluosčių negrąžindavo – jie atitekdavo vyrams, kurie atliko šią kilmingą misiją.
O per krikštynas ar kitas šeimos šventes rankšluosčių nebedovanodavo. Nunyko mada rankšluostį naudoti ir kaip interjero puošybos elementą. Pasikeitus tradicijoms, sumažėjus paklausai ir audėjos jų vis mažiau audė. O ir pati audimo tradicija iš lėto nyko – šiandien Marijampolėje audžiančių rankšluosčius ar lovatieses moterų jau nebėra. Išliko tik saugomi jų darbai muziejų fonduose arba namuose – dukterų ar anūkių spintose, kaip prisiminimas apie mamą ar močiutę.
…Tyliai užveriame muziejaus fondų saugyklos duris, už kurių palikome dailiai sudėtus audinius, kuriuos saugome ateities kartoms.

Danutė KATKUVIENĖ, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus vyr. fondų saugotoj

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ

Romo LINIONIO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...
  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...
  • Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia

    2022-01-12Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia
    Praėjusiais metais turėjau garbės dalyvauti Marijampolės kultūros centre vykusiuose renginiuose, skirtuose originalaus kūrėjo, grafiko Romano Krasninkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Noriu pasidalinti keletu minčių apie patirtus įspūdžius. Lapkritį (gimė šio mėnesio 18 d.) marijampoliečiai Kultūros centre surengtoje mokslinėje konferencijoje „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ prisiminė savo miesto legendą – Romaną Krasninkevičių, kurį talentu ir gyvenimo būdo neįprastumu drąsiai galėčiau prilyginti rokiškėnų Lionginui Šepkai. Tik rokiškėnai, regis, labiau savo kraštiečio talentą pripažįsta ir juo didžiuojasi: ne tik atminimo lenta Pandėlyje pasirūpinę, bet ir solidų leidinį apie didįjį meistrą yra išleidę, ir nuolatine ekspozicija Rokiškio dvare pasirūpinę, ir L. Šepkos vardu pavadintą bei jo atminimui ...
  • Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims

    2022-01-10Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims
      Ruošiatės slidinėti kalnuose, o gal tiesiog reikalinga patogi ir šilta žieminė apranga laisvalaikio leidimui gamtoje? Slidinėjimo kelnės moterims, kurias pristato specializuoti tiekėjai, yra pritaikytos pačioms atšiauriausioms gamtos sąlygoms, tuo pačiu jas patogu dėvėti. Skaitykite toliau ir sužinosite viską apie žieminių slidinėjimo kelnių pasirinkimą. Aukšta kokybė ir patogumas Slidinėjimo kelnės yra specialiai sukurtos taip, kad būtų patogios, nevaržytų judesių, tačiau tuo pačiu suteiktų pakankamai didelę apsaugą net nuo paties žvarbiausio šalčio. Su jomis galėsite patogiai slidinėti, vaikščioti po miškus šaltos žiemos metu, naudoti visiems laisvalaikio poreikiams lauke. Pagamintos iš kokybiškų medžiagų žieminės kelnės užtikrina atsparumą nuo drėgmės, vėjo ir šalčio, yra pašiltintos ir maloniai ...
  • Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“

    2022-01-10Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“
    Nusprendus „sukti“ vieną ar kitą verslą, potencialiai geros idėjos, deja, neužteks. Jau pačioje pradžioje, kai tvarkomi su įmonės steigimu susiję reikalai, dažnas ima piktintis dėl bereikalingos biurokratijos. Deja, legaliame verslo pasaulyje kiekvienai įmonei yra taikomos vienodos taisyklės ir reikalavimai. Vienas pirmųjų darbų – nuspręsti, kokio juridinio asmens pavadinimo santrumpa puikuosis greta įmonės vardo. Vienas dažniausių pasirinkimų, o tiksliau – sprendimų, priimtų įvertinus atitinkamus niuansus – uždaroji akcinė bendrovė. Svarbu pabrėžti, jog, be kitų ypatybių, UAB – ribotos civilinės atsakomybės privatus asmuo, kai šios nariai už įsipareigojimų nevykdymą atsako tik įmonės, o ne asmeniniu turtu. Žinant, koks „֧slidus“ reikalas yra tas ...
  • Kur įsigyti pramoninius padėklus?

    2022-01-10Kur įsigyti pramoninius padėklus?
    Jeigu Jums reikalingi pramoniniai padėklai – labai svarbu suprasti, kad tai yra sertifikuoti gaminiai, kurie yra kuriami pagal tam tikrą standartą. Štai todėl norėdami sutaupyti galite rasti pigesnius, tačiau ne specialiai standartą atitinkančius gaminius, kurie, deja, ir trumpiau tarnauja, ir tuo pačiu kelia pavojų darbo vietoje. Pramoniniai padėklai siūlomi daugelyje vietų. Juos siūlo alsena.lt ir kitos žinomos įmonės. Kad rasti būtų galima paprasčiau – pateiksime kelias gaires, kurios pagreitins paieškas. Kaina. Natūralu, kad norisi nesumokėti labai daug, tačiau gauti gerą kokybę. Tai tikrai yra įmanoma. Tik reikia sekti akcijas bei kitus pasiūlymus. Svarbiausia nepirkti klastočių, kurie kainuoja pigiau, tačiau savo kokybe, deja, labai ...
  • Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės

    2022-01-08Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės
    Paskutinę praėjusių metų dieną neeilinio svečio sulaukė Želsvos biblioteka. Kraštiečius aplankė prieš dvidešimt penkerius metus į Jungtines Amerikos Valstijas išvykęs Laimis Urbonas. Svečias atvyko ne tuščiomis rankomis. Gimtojo kaimo bibliotekai žymus fotografas padovanojo savo fotografijų albumą „Lietuva“. Jame daugiau nei šimtas nuotraukų su gražiausiais Lietuvos gamtos vaizdais, architektūriniais statiniais, yra ir nuotraukų iš Želsvos apylinkių. 2016 metais Laimis tapo projekto „We love Lithuania“ nugalėtoju. Parodai jis pateikė puikių nuotraukų, atspindinčių gimtosios šalies grožį. Svečią priėmusi bibliotekos vadovė Irena Lunskienė džiaugiasi talentingais Želsvos žmonėmis, nepamirštančiais gimtojo krašto. Tai istorija Pasak Irenos Lunskienės, jos planuose suburti visus Želsvos apylinkių išeivius, kad jie turėtų nuolatinį ryšį ...
  • Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos

    2022-01-08Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos
    Prieš pat Naujuosius metus Marijampolės kultūros centre buvo surengtas susitikimas su pernai rugsėjo mėnesį vykusio projekto „Kultūros savaitė“ dalyviais ir kartu atidaryta fotografo Andriaus Burbos fotografijų paroda „Kultūros savaitės atgarsiai“. Joje įamžintos šio projekto baigiamojo koncerto įspūdingiausios akimirkos. Kalėdoms sugrįžo į namus Kalėdoms į namus sugrįžo šio projekto dalyviai – dabar užsienyje gyvenantys mūsų kraštiečiai Didžiosios Britanijos Kento filharmonijos orkestro įkūrėjas Marius Reklaitis, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Kamilė Zaveckaitė, dabar studijuojanti Austrijos sostinėje Vienoje. Tikėtasi sulaukti ir Berlyne gyvenančios dainininkės Lauros Latvaitytės-Zaman, bet dėl pandemijos apribojimų ji šventėms negrįžo.   Susitikime dalyvavo ir dabar Vilniuje gyvenantis marijampolietis fotografas A. Burba, išgarsėjęs savo nuotraukomis, kuriose ...
  • Jaunieji Marijampolės atlikėjai – anapus sienos surengtame festivalyje

    2022-01-08Jaunieji Marijampolės atlikėjai – anapus sienos surengtame festivalyje
    Neseniai vyko Kaliningrado (Karaliaučiaus) lietuvių kalbos mokytojų asociacijos organizuotas vaikų folkloro kolektyvų ir solistų festivalis „Skambėk skambėk, lietuviška dainele“, kuriame dalyvavo ir keletas kolektyvų iš Suvalkijos regiono. Nuotoliniu būdu surengtame konkurse savo kūrybą pristatė Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir kultūros centro atstovai. Jame dalyvavo ir Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijos bei Marijonų gimnazijos jaunieji atlikėjai. Jubiliejinis, jau dvidešimtasis, Karaliaučiaus krašto vaikų lietuviškos muzikos festivalis iš viso sukvietė beveik 300 atlikėjų, tarp kurių buvo solistai, vokalinės grupės ir folkloro ansambliai. Daugumą dalyvių sudarė kaimyninės šalies – Rusijos Federacijos atlikėjai, bet, be Suvalkijos atstovų, įrašus konkursui atsiuntė ir keli atlikėjai iš Vilniaus. Pasak festivalio organizatoriaus, ...
  • Įsibėgėjęs NBA sezonas: lyderiai, autsaideriai ir šio vakaro kovos

    2022-01-05Įsibėgėjęs NBA sezonas: lyderiai, autsaideriai ir šio vakaro kovos
    NBA sezonas jau kaip reikiant įsibėgėjo ir yra jau ne viena komanda, kuri viršijo 30 sužaistų rungtynių kiekį. Tai yra daugiau negu sezono trečdalis, kadangi šį sezoną komandos žais po 82 rungtynes reguliariajame sezone. Rytų konferencijoje kol kas pirmauja Bruklino „Nets“ su Kevinu Durantu ir Jamesu Hardenu priešaky ir per 30 rungtynių iškovojo 21 pergalę ir patyrė 9 pralaimėjimus. Laipteliu žemiau žygiuoja Artūro Karnišovo vadovaujama Čikagos „Bulls“ ekipa su 18 pergalių 10 rungtynių. Vėjuotojo miesto atstovai šią savaitę buvo iškritę dėl COVID-19 viruso, tad keletas jų rungtynių buvo nukeltos. Čikagai į nugarą, kiek netikėtai, kvėpuoja Klivlendo „Cavaliers“ ekipa, kuri per 31 rungtynes turi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.