Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ilgūnėliai, šilkūnėliai raštais mirga... (2020-ieji – Tautodailės metai)

Gali tik stebėtis rankšluosčių audėjų kruopštumu, išmone...Praverkime Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus tekstilės saugyklos duris… Per dešimtmečius čia sukauptas gausus ir vertingas tekstilės rinkinys – daugiau kaip 8000 vienetų. Tikri kraičio skrynių lobiai: tautiniai kostiumai, kasdieniai drabužiai, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės ir dar daug visokių grožybių. Tokia gausa galime pasigirti ne tik prieš regiono, bet ir prieš didžiuosius Lietuvos muziejus, dažnai jų muziejininkai naudojasi mūsų fondų eksponatais, rašydami straipsnius ar mokslinius darbus.
Atverkime rankšluosčių skrynią, kurioje saugoma 186 įvairiausiais, gražiausiais, sudėtingiausiais raštais išmarginti rankšluosčiai. Jie išausti XIX a. pabaigoje – XX a. (iki 8-ojo dešimtmečio) – tai vieni gražiausių lietuvių moterų audinių. Jie ne tik džiugina akį, bet ir parodo subtilų, lietuvių kaimo moterų grožio pajautimą derinant spalvas ir raštus, pritaikant rankšluosčiui puošybos elementus.
XIX a. – XX a. pirmoje pusėje Lietuvos kaime kiekvienuose namuose buvo staklės, moterys ilgais žiemos vakarais ausdavo. Juk teko šeimos narius aprengti, namų buityje visko reikėjo, o kur dar šeimos šventės, kai savo audiniais pasipuikuodama šeimininkė apdovanodavo mielus ir artimus žmones. Rankšluostis ir buvo vienas iš dažniausiai dovanojamų audinių. Austi mergaitės pradėdavo nuo 8–10 metų. Pradžioje nesudėtingas juosteles, po to padėdavo mamoms staklėse audinį „užtaisyti“. Taip metai po metų – ir pačios į stakles atsisėsdavo „kraičių austi“.
Rankšluosčius Lietuvoje ausdavo iš lininių, medvilninių, rečiau – kanapinių siūlų. XX a. antroje pusėje ataudams naudojo dirbtinį pluoštą (viskozę, acetatą). Kanapinių rankšluosčių muziejų fonduose daug išlikusių nėra, kadangi tokių kanapių, kurių pluoštą būtų galima gražiai lygiai suverpti Lietuvoje mažai augino. Buvo populiarios grūdinės, storo pluošto kanapės – tinkamos virvėms vyti. Kanapinio siūlo dažniausia nedažydavo, sakydavo, kad gražiai pilkas ir neblunka.
Šventiniai rankšluosčiai būdavo siuvinėjami, puošiami pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. …Visą dėmesį ir meilę Lietuvoje audėjos skyrė dainose apdainuotam lineliui. Tai pluoštas, iš kurio galima išausti pačias ploniausias, perregimas drobeles, skirtas nuometams, išeiginiams marškiniams, šventadieniams rankšluosčiams, skarelėms, nosinaitėms. Storesnės gijos puikiai tiko lovatiesėms, kasdieniams rankšluosčiams, paprastiems, kasdien dėvėjimui skirtiems, drabužiams. Liną moterys sugebėjo taip plonai ir lygiai suverpti, kad jis tiko net siūti mašina.
Lietuvoje audiniams buvo auginamos dvi linų veislės, vadintos mažybiniais vardais: ilgūnėliai ir šilkūnėliai. Tokie vardai kalba apie meilę ir pagarbą šiam labai svarbiam žmogaus gyvenime augalui. O tas lino kelias nuo sėklos, išbertos į žemę, vėliau melsvai „kaip mergelių akys“ žydinčio lauko iki nuometo, plono gražaus kraitinio rankšluosčio ar juostos, ilgas ir sudėtingas – taip gražiai, o kartu mįslingai vadinamas „lino kančia“. Pastudijavus lino paruošimo darbus, galima drąsiai sakyti, kad žodis „kančia“ čia labai tinka. Ir tik didelės kantrybės, kruopštumo dėka šis gležnas, melsvai žydintis augalėlis dešimtmečiams pratęsia savo gyvenimą.
Liną rankšluosčiams austi naudojo balintą ir natūralios spalvos. Balindamos linų sruogas moterys jas pavirindavo beržo, alksnio pelenų šarme, išskalaudavo ir džiovindavo saulėje ant tvoros ar karties. Išaustus rankšluosčius taip pat balindavo saulėje anksti pavasarį. Ryte šlapius audeklus patiesdavo sode ant žolės. Vakare suvyniodavo, parnešdavo į klėtį, ryte vėl patiesdavo ant saulės. Kartais palikdavo ir vasaros lietui audeklus išlyti. Taip kartais balindavo ir visą vasarą…
XX a. pradžioje norint paryškinti audimo raštą liną dažnai dažydavo natūraliais augaliniais dažais – pupų virkščiomis, ąžuolo, alksnio žieve. Žievę pamerkę laikydavo 2–3 dienas, į nukoštą vandenį merkdavo balintus lininius siūlus ir palikdavo porai dienų. Išimtus iš dažų siūlus išplaudavo, džiovindavo. Taip pat ruošdavo ir pupų nuovirą. Taip siūlai įgaudavo žalsvą, rusvą, melsvą atspalvį. XX a. pradžioje rankšluosčių audimui plačiai pradėta naudoti medvilninius siūlus. Bet medvilnę turėdavo pirkti, todėl jos naudojimas priklausė nuo ūkio turtingumo.
Audeklams lyginti naudojo kočėlus. Turtingesniuose ūkiuose (ypač Suvalkijoje) buvo naudojami ranka sukami mogliai (akmenų prikrauti prietaisai lyginimui).
Gale siuvinėtais inicialais ir monogramomis moterys rankšluosčius puošdavo visoje Lietuvoje. Rankšluosčiai pagal paskirtį ir audimo techniką bei puošybą buvo skirstomi į kasdienius ir šventinius. Kasdienių rankšluosčių rietimus laikydavo skrynioje, atsikirpdavo ir atsiūlėdavo tik tiek, kiek reikia. Šventinius sukarpydavo po 2–2,5 metro iš karto, o turėdamos laiko puošdavo siuvinėjimais, pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. Šiam darbui moterys skirdavo ypatingą dėmesį. Rankšluosčio puošyboje atsispindi ir laikmečio mados, ir vietovės tradicijos. Muziejaus fonduose didžioji dalis iki Antrojo pasaulinio karo išaustų rankšluosčių puošti spalvotais medvilniniais mazgytiniais pinikais. Šis būdas dažniausia sutinkamas Suvalkijos (Sūduvos) regione.
XX a. 6–8 dešimtmečiais labai išpopuliarėjo vąšeliu dažniausiai iš baltų medvilninių siūlų nerti mezginiai, dažnai išmezgant žodžius: „Ką myliu, tam dovanoju“, „Labas rytas“ ir kt. Visuose Lietuvos regionuose labai paplitęs puošimo būdas – inicialų, monogramų siuvinėjimas rankšluosčio gale. Dažniausia tai buvo daroma raudonais medvilniniais siūlais kryželiu. Siuvinėjami inicialai žmogaus, kuriam dovanojamas rankšluostis. Kartais prie raidžių išsiuvinėjamas ir skaičius – taip buvo numeruojami kraitiniai audiniai. Muziejaus fonduose yra keletas tokių sunumeruotų rankšluosčių. Tarp rankšluosčių su monogramomis vieną saugome ypatingą – tai kunigo, istoriko, visuomenės veikėjo Jono Totoraičio asmeninis rankšluostis.
Šventinius rankšluosčius kabindavo matomoje vietoje, dailioje rankšluostinėje. Pakeisdavo porą kartų per metus (prieš Kalėdas ar Velykas) arba kai laukdavo kunigo ar kito ypatingo svečio.
Kaip audimo raštai, puošybos elementai, taip ir šventinio rankšluosčio panaudojimo ir dovanojimo tradicijos bei mados laikui bėgant keitėsi. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje per vestuves buvo išdovanojama daugybė rankšluosčių: vyro giminėms, pabroliams, piršliui, muzikantams, o XX a. antroje pusėje rankšluostis buvo kabinamas ant sienos už jaunųjų ir ant jo iš rūtų šakelių išdėliojami jaunųjų inicialai. Gana ilgai dar buvo išlikusi tradicija per vestuves dovanoti rankšluostį piršliui. Jie buvo audžiami su žodžiais „Piršliui“ arba „Piršliui melagiui“. Iki XX a. pabaigos dar vis į paskutinę kelionę velionį palydėdavo karsto nešėjai, persirišę rankšluosčiu. Tai tradicija, išlikusi iš XIX a. Tokių rankšluosčių negrąžindavo – jie atitekdavo vyrams, kurie atliko šią kilmingą misiją.
O per krikštynas ar kitas šeimos šventes rankšluosčių nebedovanodavo. Nunyko mada rankšluostį naudoti ir kaip interjero puošybos elementą. Pasikeitus tradicijoms, sumažėjus paklausai ir audėjos jų vis mažiau audė. O ir pati audimo tradicija iš lėto nyko – šiandien Marijampolėje audžiančių rankšluosčius ar lovatieses moterų jau nebėra. Išliko tik saugomi jų darbai muziejų fonduose arba namuose – dukterų ar anūkių spintose, kaip prisiminimas apie mamą ar močiutę.
…Tyliai užveriame muziejaus fondų saugyklos duris, už kurių palikome dailiai sudėtus audinius, kuriuos saugome ateities kartoms.

Danutė KATKUVIENĖ, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus vyr. fondų saugotoj

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ

Romo LINIONIO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...