renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ilgūnėliai, šilkūnėliai raštais mirga... (2020-ieji – Tautodailės metai)

Gali tik stebėtis rankšluosčių audėjų kruopštumu, išmone...Praverkime Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus tekstilės saugyklos duris… Per dešimtmečius čia sukauptas gausus ir vertingas tekstilės rinkinys – daugiau kaip 8000 vienetų. Tikri kraičio skrynių lobiai: tautiniai kostiumai, kasdieniai drabužiai, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės ir dar daug visokių grožybių. Tokia gausa galime pasigirti ne tik prieš regiono, bet ir prieš didžiuosius Lietuvos muziejus, dažnai jų muziejininkai naudojasi mūsų fondų eksponatais, rašydami straipsnius ar mokslinius darbus.
Atverkime rankšluosčių skrynią, kurioje saugoma 186 įvairiausiais, gražiausiais, sudėtingiausiais raštais išmarginti rankšluosčiai. Jie išausti XIX a. pabaigoje – XX a. (iki 8-ojo dešimtmečio) – tai vieni gražiausių lietuvių moterų audinių. Jie ne tik džiugina akį, bet ir parodo subtilų, lietuvių kaimo moterų grožio pajautimą derinant spalvas ir raštus, pritaikant rankšluosčiui puošybos elementus.
XIX a. – XX a. pirmoje pusėje Lietuvos kaime kiekvienuose namuose buvo staklės, moterys ilgais žiemos vakarais ausdavo. Juk teko šeimos narius aprengti, namų buityje visko reikėjo, o kur dar šeimos šventės, kai savo audiniais pasipuikuodama šeimininkė apdovanodavo mielus ir artimus žmones. Rankšluostis ir buvo vienas iš dažniausiai dovanojamų audinių. Austi mergaitės pradėdavo nuo 8–10 metų. Pradžioje nesudėtingas juosteles, po to padėdavo mamoms staklėse audinį „užtaisyti“. Taip metai po metų – ir pačios į stakles atsisėsdavo „kraičių austi“.
Rankšluosčius Lietuvoje ausdavo iš lininių, medvilninių, rečiau – kanapinių siūlų. XX a. antroje pusėje ataudams naudojo dirbtinį pluoštą (viskozę, acetatą). Kanapinių rankšluosčių muziejų fonduose daug išlikusių nėra, kadangi tokių kanapių, kurių pluoštą būtų galima gražiai lygiai suverpti Lietuvoje mažai augino. Buvo populiarios grūdinės, storo pluošto kanapės – tinkamos virvėms vyti. Kanapinio siūlo dažniausia nedažydavo, sakydavo, kad gražiai pilkas ir neblunka.
Šventiniai rankšluosčiai būdavo siuvinėjami, puošiami pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. …Visą dėmesį ir meilę Lietuvoje audėjos skyrė dainose apdainuotam lineliui. Tai pluoštas, iš kurio galima išausti pačias ploniausias, perregimas drobeles, skirtas nuometams, išeiginiams marškiniams, šventadieniams rankšluosčiams, skarelėms, nosinaitėms. Storesnės gijos puikiai tiko lovatiesėms, kasdieniams rankšluosčiams, paprastiems, kasdien dėvėjimui skirtiems, drabužiams. Liną moterys sugebėjo taip plonai ir lygiai suverpti, kad jis tiko net siūti mašina.
Lietuvoje audiniams buvo auginamos dvi linų veislės, vadintos mažybiniais vardais: ilgūnėliai ir šilkūnėliai. Tokie vardai kalba apie meilę ir pagarbą šiam labai svarbiam žmogaus gyvenime augalui. O tas lino kelias nuo sėklos, išbertos į žemę, vėliau melsvai „kaip mergelių akys“ žydinčio lauko iki nuometo, plono gražaus kraitinio rankšluosčio ar juostos, ilgas ir sudėtingas – taip gražiai, o kartu mįslingai vadinamas „lino kančia“. Pastudijavus lino paruošimo darbus, galima drąsiai sakyti, kad žodis „kančia“ čia labai tinka. Ir tik didelės kantrybės, kruopštumo dėka šis gležnas, melsvai žydintis augalėlis dešimtmečiams pratęsia savo gyvenimą.
Liną rankšluosčiams austi naudojo balintą ir natūralios spalvos. Balindamos linų sruogas moterys jas pavirindavo beržo, alksnio pelenų šarme, išskalaudavo ir džiovindavo saulėje ant tvoros ar karties. Išaustus rankšluosčius taip pat balindavo saulėje anksti pavasarį. Ryte šlapius audeklus patiesdavo sode ant žolės. Vakare suvyniodavo, parnešdavo į klėtį, ryte vėl patiesdavo ant saulės. Kartais palikdavo ir vasaros lietui audeklus išlyti. Taip kartais balindavo ir visą vasarą…
XX a. pradžioje norint paryškinti audimo raštą liną dažnai dažydavo natūraliais augaliniais dažais – pupų virkščiomis, ąžuolo, alksnio žieve. Žievę pamerkę laikydavo 2–3 dienas, į nukoštą vandenį merkdavo balintus lininius siūlus ir palikdavo porai dienų. Išimtus iš dažų siūlus išplaudavo, džiovindavo. Taip pat ruošdavo ir pupų nuovirą. Taip siūlai įgaudavo žalsvą, rusvą, melsvą atspalvį. XX a. pradžioje rankšluosčių audimui plačiai pradėta naudoti medvilninius siūlus. Bet medvilnę turėdavo pirkti, todėl jos naudojimas priklausė nuo ūkio turtingumo.
Audeklams lyginti naudojo kočėlus. Turtingesniuose ūkiuose (ypač Suvalkijoje) buvo naudojami ranka sukami mogliai (akmenų prikrauti prietaisai lyginimui).
Gale siuvinėtais inicialais ir monogramomis moterys rankšluosčius puošdavo visoje Lietuvoje. Rankšluosčiai pagal paskirtį ir audimo techniką bei puošybą buvo skirstomi į kasdienius ir šventinius. Kasdienių rankšluosčių rietimus laikydavo skrynioje, atsikirpdavo ir atsiūlėdavo tik tiek, kiek reikia. Šventinius sukarpydavo po 2–2,5 metro iš karto, o turėdamos laiko puošdavo siuvinėjimais, pinikais, kutais ar vąšeliu nertais mezginiais. Šiam darbui moterys skirdavo ypatingą dėmesį. Rankšluosčio puošyboje atsispindi ir laikmečio mados, ir vietovės tradicijos. Muziejaus fonduose didžioji dalis iki Antrojo pasaulinio karo išaustų rankšluosčių puošti spalvotais medvilniniais mazgytiniais pinikais. Šis būdas dažniausia sutinkamas Suvalkijos (Sūduvos) regione.
XX a. 6–8 dešimtmečiais labai išpopuliarėjo vąšeliu dažniausiai iš baltų medvilninių siūlų nerti mezginiai, dažnai išmezgant žodžius: „Ką myliu, tam dovanoju“, „Labas rytas“ ir kt. Visuose Lietuvos regionuose labai paplitęs puošimo būdas – inicialų, monogramų siuvinėjimas rankšluosčio gale. Dažniausia tai buvo daroma raudonais medvilniniais siūlais kryželiu. Siuvinėjami inicialai žmogaus, kuriam dovanojamas rankšluostis. Kartais prie raidžių išsiuvinėjamas ir skaičius – taip buvo numeruojami kraitiniai audiniai. Muziejaus fonduose yra keletas tokių sunumeruotų rankšluosčių. Tarp rankšluosčių su monogramomis vieną saugome ypatingą – tai kunigo, istoriko, visuomenės veikėjo Jono Totoraičio asmeninis rankšluostis.
Šventinius rankšluosčius kabindavo matomoje vietoje, dailioje rankšluostinėje. Pakeisdavo porą kartų per metus (prieš Kalėdas ar Velykas) arba kai laukdavo kunigo ar kito ypatingo svečio.
Kaip audimo raštai, puošybos elementai, taip ir šventinio rankšluosčio panaudojimo ir dovanojimo tradicijos bei mados laikui bėgant keitėsi. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje per vestuves buvo išdovanojama daugybė rankšluosčių: vyro giminėms, pabroliams, piršliui, muzikantams, o XX a. antroje pusėje rankšluostis buvo kabinamas ant sienos už jaunųjų ir ant jo iš rūtų šakelių išdėliojami jaunųjų inicialai. Gana ilgai dar buvo išlikusi tradicija per vestuves dovanoti rankšluostį piršliui. Jie buvo audžiami su žodžiais „Piršliui“ arba „Piršliui melagiui“. Iki XX a. pabaigos dar vis į paskutinę kelionę velionį palydėdavo karsto nešėjai, persirišę rankšluosčiu. Tai tradicija, išlikusi iš XIX a. Tokių rankšluosčių negrąžindavo – jie atitekdavo vyrams, kurie atliko šią kilmingą misiją.
O per krikštynas ar kitas šeimos šventes rankšluosčių nebedovanodavo. Nunyko mada rankšluostį naudoti ir kaip interjero puošybos elementą. Pasikeitus tradicijoms, sumažėjus paklausai ir audėjos jų vis mažiau audė. O ir pati audimo tradicija iš lėto nyko – šiandien Marijampolėje audžiančių rankšluosčius ar lovatieses moterų jau nebėra. Išliko tik saugomi jų darbai muziejų fonduose arba namuose – dukterų ar anūkių spintose, kaip prisiminimas apie mamą ar močiutę.
…Tyliai užveriame muziejaus fondų saugyklos duris, už kurių palikome dailiai sudėtus audinius, kuriuos saugome ateities kartoms.

Danutė KATKUVIENĖ, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus vyr. fondų saugotoj

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ

Romo LINIONIO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...