„Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo minčių visko atsisakyti? Praėjus porai savaičių šito paklausėme jo iniciatorių Darių KLIŠĮ. Taigi – jo atsakymai į klausimus bei pamąstymai apie šių dienų situaciją. – Kas besirengiant šeštosioms „Medynėms“ labiausiai neramino, buvo kitaip, nei anksčiau? Ar Jums bei svečiams nebuvo minčių visko atsisakyti, nes situacija, ypač rudenėjant prastėjo? O gal atrodė, kad prasčiausio scenarijaus vis dėlto nebus? – Taip, šiam festivaliui (kaip ir prieš tai buvusiems) atidavėme daug jėgų, tačiau projektą (dėl to jis ir yra projektas), kurį esi numatęs – kas ir kaip turi vykti, ...

Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą. Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems ...

Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. Eur. „Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: parama privertė pasitempti, ...

Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina pakeisti į stipresnį, nes gamykloje įrangai suteiktas slaptažodis yra labai pažeidžiamas. Maršrutizatoriaus pažeidžiamumu lengvai gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai. Alytuje gyvenantis 71 metų Algirdas sako, kad belaidį internetą namuose įsidiegė prieš kelerius metus. Anot senjoro, jam užteko ir laidinio interneto, tačiau Wi-Fi tinklo visada prašydavo dažnai į svečius užsukantys anūkai. „Vaikai naudoja planšetes, turi išmanius telefonus ir mėgsta jais žaisti. Sakė, kad jų žaidimai ir filmukai tiesiog ryja duomenis. Žentas padėjo nusipirkti maršrutizatorių ir paleisti belaidį internetą visame bute. Ir pats ėmiau naudotis Wi-Fi, kai vėliau įsigijau ...

Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su tėvais. Jie tam pritarė, o Rūtos mama ir savo žemę padovanojo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rūtos močiutė buvo gavusi tris hektarus žemės. Ją perpus padalijo abiem savo vaikams. Tad žmonos mamos dalyje ir kuriame savo ūkį. Tėvai padėjo įsigyti ir pirmuosius šilauogių krūmelius. Tada nusipirkome šimtą sodinukų, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Rolandas ir priduria, kad nors jis užaugo Anykščiuose, bet ...

Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant apie paskolos sumas, tai irgi buvo tarpinis variantas. Nors dabar galima sakyti, kad nebėra jokių vartojimo paskolų, kurios negalėtų būti išduodamos išimtinai internetu. Bet besikeičiant technologijoms, pasiūlai ir paklausai, neišvengiamai atsiranda daug klausimų tiems, kurie nespėja judėti kartu su visais pokyčiais. Prie to pridėjus ir nuolatinius teisinės bazės atnaujinimus, mes turime situaciją, kurioje yra daug nežinomųjų. Galbūt pats paskolos internetu atvejis nėra tiek sudėtingas, nes visgi tai nėra labai painus procesas. Tačiau sunkumai kylą kuomet mes norime pasiskolinti tinkamai, t.y. greitai ir pigiai. O pasirinkti kreditą, ...

Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje vyskupai priėmė sprendimą, kad nuo lapkričio 7 d. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, šv. Mišios bus aukojamos, bet ribojant tikinčiųjų skaičių. Parapijų klebonams išplatintos rekomendacijos, kaip užtikrinti bažnyčiose besimeldžiančių žmonių saugumą. Tikintieji karantino metu į bažnyčią įleidžiami su burną ir nosį dengiančiomis kaukėmis. Pamaldų dalyviams būtina garantuoti saugų plotą (10 kv. m vienam žmogui), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp susirinkusiųjų ar asmenų grupių, kurios gali būti iki 5 žmonių ar šeimos narių. Besimeldžiantys lauke taip pat turi laikytis dvejų metrų atstumo vienas ...

Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, kuriuos jis sukūrė per II pasaulinį karą, kai pats susižalojo čiurną. Tokiu būdu jis išsprendė nepatogių batų problemą ne tik sau, bet ir milijonams žmonių visame pasaulyje. Be abejo, batai vertinami dėl to, kad yra suvarstomi raišteliais. Todėl kiekvienas gali juos paverždamas ar atitinkamai – atlaisvindamas gali idealiai juos pritaikyti prie savo kojos apimčių. Visgi, ne tai buvo gydytojo sukurtų batų sėkmės paslaptis. Tai, kad pasaulis ir šiandien tebesikrausto dėl šių batų iš proto, lemia ypatingas jų padas su oro pagalvėlėmis. O taip pat ir ...

Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir jos teritorijoje. Visiems kitiems mokiniams, studentams išlieka reikalavimas dėvėti veido kaukes per pamokas, bendrose erdvėse, lankant neformaliojo švietimo veiklas. Kaukių gali nedėvėti asmenys, kurie negali dėvėti jų dėl sveikatos, tokiu atveju jie turėtų naudoti veido skydelį. Kaukėmis ar kitomis saugos priemonėmis darbuotojus turi aprūpinti darbdavys. Vaikų apsaugos priemonėmis rūpinasi tėvai. Jei ...

„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus. Ši programėlė nepakeičia įprasto epidemiologų atliekamo darbo, tik jį papildo – suteikiama galimybė paprasčiau informuoti tuos, kurių užsikrėtęs COVID-19 asmuo nepažįsta arba apie kuriuos galėjo pamiršti. „Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti ...

Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O dabar tik padūsaujame ją prisiminę. Tačiau kai kas šviesos sukaupė tiek, kad užteks ilgam laikui, rudens (ir galimai žiemos taip pat) pilkumui nuspalvinti – ne tik patiems, bet ir greta esančiam… Tokios mintys – grįžus į vasaros pabaigą, rugpjūtį, ir rudens pradžią – rugsėjį, kai netikėti susitikimai dar ir šiandien tebešildo bei tebestebina (nors lyg neturėtų, nes ir tie žmonės, ir tai, ką jie daro, ne pirmi metai žinoma). Tačiau paslaptis tikriausiai slypi tame, kad jie patys jau kone dešimtmetis visi drauge atranda kuo stebėtis bei ...

Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar kaip senoliai norėtų; augančiomis kainomis, blogu oru, menku derliumi… Kiti save „pririša“ prie serialų ir išgyvena svetimas problemas arba, kaip gerai pažįstama greitai 80-mečio sulauksianti močiutė, iki 3 valandos nakties sėdi feisbuke, miega iki pietų ir skundžiasi, kad jos vaikai ir anūkai iš rankų nepaleidžia telefonų ir su ja nebendrauja… Taip, visi mes nejučia tampame technologijų ir naujovių vergais. Tačiau ...

Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su Jonu Basanavičiumi ir kitais vėliau didelės įtakos Lietuvos istorijos posūkiams turėjusiais gimnazistais. Tačiau jo kelias vedė kitur – į Varšuvą studijuoti menų. Apie ankstyvąjį gyvenimo perio­dą informacijos pavyko surinkti nedaug, nuotrupas – o štai apie jo mokslus, kūrybą bei kitokią veiklą, įvertinimus įvairiuose šaltiniuose galima sužinoti daug. Mokėsi ne tik Varšuvoje: gilino žinias Peterburge, tobulinosi Romoje (čia yra ir vienas žymiausių ...

Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi savo krašto kūrėjais, ryžosi savo kūrybą bendruomenei pristatyti bibliotekoje. Pirmojoje tapybos parodėlėje – medžiai, jų lajų kaita įvairiais metų laikais. Kodėl medžiai? Galbūt todėl, kad medžiai sveikina ir lydi piešiančią laiškanešę per visą jos darbo dieną?Redos Stadalienės tapybos paroda Patašinės bibliotekoje veiks visą lapkritį. Karantino metu su parodos eksponatais galima susipažinti ir virtualioje parodoje, kuri patalpinta Patašinės ...

35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip ...