Kineziterapeuto Andriaus Fedosejevo teigimu, žmogaus stuburas dalyvauja daugumoje kūno judesių ir atlieka įvairias svarbias funkcijas. Mūsų stubure tarp slankstelių išsidėstę 23 diskai, kurie yra tarsi stuburo amortizatoriai. Tad jei juose atsiranda neigiamų pakitimų, sutrinka žmogaus savijauta, jaučiamas diskomfortas ir net skausmas.
Kokiais atvejais galima įtarti stuburo išvaržą?
Viena dažnai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinė stuburo išvarža. Tai stuburo tarpslankstelinio disko pažeidimas, kai plyšta diską supantis skaidulinis žiedas ir į išorinę disko pusę išsiveržia jo minkštasis branduolys. Dėl šių priežasčių užspaudžiami stuburo nervai. Esant stuburo išvaržai, dažnais atvejais žmogus jaučia nugaros skausmą, kuris plinta į galūnes. Jei išvarža yra kaklo srityje, skausmas gali būti jaučiamas rankose, jei juosmens srityje – kojose, dubenyje. Esant labai sudėtingiems atvejams, gali pasireikšti galūnių nejautra.
Dažniausiai išskiriami keturi pagrindiniai stuburo išvaržos tipai.
Protruzija – lengviausia stadija, nes skaidulinis žiedas nėra plyšęs, bet minkštasis branduolys pasistūmėjęs šiek tiek į šoną link nervinio audinio. Šioje stadijoje žmogus gali jausti šiokį tokį dirginimą ir neryškius simptomus, bet dažniausiai šio tipo išvarža išlieka besimptomė. Prolapsas – kai minkštasis branduolys remiasi į disko kraštą, bet žiedas dar nėra plyšęs ir turinys neišsiveržęs į lauką. Ekstruzija – skaidulinis žiedas jau yra plyšęs, o minkštasis branduolys prasiveržia į stuburo kanalą. Tai gali dirginti ir patį kanalą, ir stuburo nervus. Sekvestracija – didelis plyšimas, kai didžioji dalis stuburo disko turinio išsiveržia į stuburo kanalą.
Dažniausios stuburo išvaržos būna juosmeninėje ir kaklo dalyse. Juosmeninėje dalyje dažniausiai (apie 90 proc.) nukenčia pats paskutinis stuburo diskas. Kakle išvaržos atsiranda tarp paskutinio kaklinio ir pirmo krūtininio slankstelių. Kitaip tariant, stuburas nukenčia ten, kur gauna pačią didžiausią apkrovą. Pavojingiausios išvaržos yra trečio ir ketvirto laipsnio – ekstruzija ir sekvestracija, kai jau yra plyšęs disko skaidulinis žiedas, disko turinys išsiveržęs į stuburo kanalą ir dirgina nervus.
Dažniausiai apie stuburo išvaržą įspėja skausmas, prasidedantis kakle ar juosmenyje, ten, kur yra išvarža. Vėliau skausmas leidžiasi žemyn į ranką arba koją. Tad laikui bėgant vis mažiau skauda kaklą arba juosmenį ir vis daugiau ima skaudėti ranką, koją. Taip pat esant stuburo išvaržai, jaučiamas tirpimas, diskomfortas judinant kaklą ar juosmenį. Šie požymiai įspėja žmogų, kad reikia konsultuotis ir tirtis dėl stuburo išvaržos.
Kaip gydyti?
Geriausia stuburo išvaržą pradėti gydyti konservatyviai – kineziterapija ir reabilitacija. Naudingiausia asmeniškai pasikonsultuoti su specialistu, kuris specializuojasi gydyti būtent nugaros skausmus ir stuburo ligas. Pirmiausia būtina ištirti stuburą. Atlikti ortopedinius ir neurologinius testus. Testuoti jutimus, raumenų jėgą, refleksus. Stebėti, ar užspausta nervinė šaknelė. Testuoti judesius: kurie provokuoja skausmą, o kurie jį mažina. Tokiu atveju pacientui paskiriamos patogios pozicijos, kurių metu jis gali išvengti skausmų. Taip pat paskiriami pratimai, kuriuos žmogus turi atlikti namuose kelis kartus per dieną. Pacientas išmokomas vengti pozicijų, kurios yra jautresnės ir gali sukelti skausmą ar diskomfortą. Skatinamas judėti, nes gulėjimas lovoje tikrai nepadeda pagyti. Būtinas ir medikamentinis gydymas.
Jei per šešias gydymo savaites nepastebima jokių teigiamų rezultatų, o kaip tik priešingai – skausmas didėja, rankoje arba kojoje mažėja jėga, galūnės tampa mažiau jautrios ar atsiranda kitokių komplikacijų, tokiu atveju rekomenduojamas chirurginis gydymas. Tačiau tikrai neverta skubėti operuotis neišbandžius konservatyvaus gydymo.
Kaip išvengti operacijos?
Stuburo išvaržos operacijos tikrai galima išvengti gydantis konservatyviai. Operacija atliekama tik tokiu atveju, kai žmogus nebejaučia galūnės, kai yra ryški neurologinė simptomatika. Jaučiant lokalų kaklo ar nugaros skausmą tikrai nereikėtų skubėti operuotis. Šiais laikais žmonės per daug skuba operuotis, neišbandę gydymo kurso, kineziterapijos galimybių. Didžioji dalis išvaržų sėkmingai gydomos konservatyviai, tačiau tai užtrunka. Sveikimas gali tęstis net iki pusės metų. Nereikia tikėtis pasveikti greitai. Bet jei žmogus yra kantrus, turi motyvacijos ir yra sąmoningas, jis tikrai pasieks gerų rezultatų.
Sužinojus apie stuburo išvaržą reikėtų kreiptis į kineziterapeutą arba į specialistą, kuris specializuojasi šioje srityje, pasikonsultuoti ir vadovautis jo rekomendacijomis. Labai dažnai pajutę nugaros skausmą žmonės pamano, kad atsirado stuburo išvarža, tačiau tai ne visada būna tiesa. Tik apžiūros metu nustačius, kad tai iš tiesų yra stuburo išvarža, pacientas siunčiamas atlikti magnetinio rezonanso tomografijos.
Žinoma, numoti ranka į skausmą nederėtų, nes negydoma išvarža tik blogėja. Tad pajutus pirmuosius skausmus, kurie iš stuburo plinta į koją ar ranką, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą.
Ar stuburo išvaržą įmanoma visiškai išgydyti?
Vis dar sklando mitas, kad stuburo išvaržos negydomos ir jei tokia atsirado, tai jau visam gyvenimui. Bet juk žmogus keičiasi visą gyvenimą – žyla plaukai, atsiranda raukšlių, iškrenta dantys ir pan. Tad nieko keisto, jog pokyčiai vyksta ir jo viduje, tačiau šie pakitimai neturėtų kenkti gerai žmogaus savijautai, gyvenimo kokybei, neturėtų pasireikšti skausmais ir trukdyti normaliai judėti. Tad atsakymas – taip, stuburo išvaržą tikrai galima išgydyti. Pirmiausia būtina apsišarvuoti kantrybe, susirasti gerą šios srities specialistą ir neskubėti operuotis. Be to, svarbu suvokti, kad stuburo išvaržai gydyti labai svarbu fizinis aktyvumas. Privalote nusiteikti, kad jei anksčiau nejudėjote, tai gydantis stuburo išvaržą mankšta ir judėjimas yra būtini. Be to, svarbu susireguliuoti ir kūno masę. Būtinas sveikas, kokybiškas miegas, sveika mityba, vartoti pakankamai skysčių. Žodžiu, norint pasveikti būtinos pastangos ir kantrybė.
Ar galima išvengti stuburo išvaržos?
Deja, 100 proc. išvengti stuburo išvaržos yra praktiškai neįmanoma. Visgi prevencijai būtinas reguliarus fizinis aktyvumas. Reikėtų mankštintis bent 2–3 kartus per savaitę po valandą ar net daugiau. Taip pat privaloma subalansuoti dienos režimą, kad visą dieną nesėdėtumėte prie kompiuterio, darbo stalo ar ant sofos. Reikėtų pasivaikščioti gryname ore, pajudėti, pasimankštinti, kad stuburas per dieną gautų įvairių judesių ir pozicijų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis stuburo sulinkimas vienoje pozicijoje, sėdint palenkus ar atlošus galvą, provokuoja stuburo disko pokyčius ir perkrovas. Viso to pasekmė – stuburo išvarža. Tad patartina visiems išlikti fiziškai aktyviems, mankštintis, judėti ir gyventi sveikai.