Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Netikėtos nugaros skausmo priežastys ir kaip sau padėti

Daugeliui turbūt teko patirti ūmų surakinantį skausmą juosmens srityje, o gal net metų metus jausti nemalonų diskomfortą. Dažnai žmonės ieško stuburo pakitimų ar kitų svarbių skausmo priežasčių, nė neįtardami, kad jos gali būti visai nesudėtingos ir lengvai pašalinamos.
Kineziterapijos specialistas Andrius Fedosejevas žmonėms, besiskundžiantiems nugaros skausmais, atskleidžia šešias pagrindines ūmaus ir lėtinio skausmo priežastis ir pataria, kaip galime sau padėti.
Stuburas – sudėtingas mechanizmas. Sutrikus jo veiklai, svarbu išsiaiškinti priežastis. Dažniausiai padeda judesio terapija, manualinės technikos.1. Ūmus skausmas gali ištikti bet kada. „Ūmų skausmą dažniausiai sukelia staiga patempti raumenys, raiščiai, sausgyslės, o kartais labai dideli raumenų spazmai. Tik vienu iš dešimties atvejų jį galėtų sukelti stuburo išvarža ar onkologiniai susirgimai, kitos ligos. Stiprus, netikėtas patempimas sukelia ūmų uždegimą, kurio metu skausmas saugo kūną nuo pavojingo judėjimo. Tad skausmas tėra apsauginis mechanizmas, priverčiantis mus nedaryti tam tikrų judesių, kad kūnas sugytų“, – pasakoja A. Fedosejevas. Jaučiantiems ūmų skausmą specialistas pataria negulėti visą dieną lovoje ir išlikti kiek įmanoma aktyvesniems. „Reikėtų nesidėti ant juosmens jokių įtvarų, o miegant rasti patogias padėtis. Žinoma, pirmos kelios naktys būna sunkios, todėl prieš miegą galite išgerti priešuždegiminių vaistų, o gulėdami tarp kelių laikykite pagalvėlę.“
2. Lėtinis skausmas. Jis vargina daugybę pasaulio gyventojų. Pasak kineziterapeuto, dažniausiai pasitaikančios lėtinio skausmo priežastys – mažas fizinis aktyvumas, pasyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis sėdėjimas ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. „Tai sukelia raumenų disbalansą, tad keičiasi jų ilgis ir tonusas. Be to, kinta žmogaus laikysena, pečių juosta, lankstumas, klubo sąnarių ir juosmeninės dalies slankstelių mobilumas. Dėl šių minėtų priežasčių gali atsirasti lėtinis nugaros skausmas. Pats sėdėjimas nėra blogai, tačiau kai jis užima didžiąją dalį paros ir tęsiasi metų metus, tai tampa didele problema. Jeigu žmonės daugiau pajudėtų, veiksmingai pasportuotų, pasivaikščiotų, tuomet ši tema nebūtų tokia opi“, – tikina specialistas.
3. Per didelis fizinis krūvis ne mažiau pavojingas, nei sėdimas darbas. „Kita priežastis, dažniausiai sukelianti lėtinį nugaros skausmą – per didelis fizinis aktyvumas. Lėtinis skausmas dažniausiai vargina sportininkus, kuriems privalomos kelios treniruotės per dieną ir varžybos savaitgaliais. Organizmas nespėja visiškai atsistatyti, todėl fizinis aktyvumas turėtų būti nei per mažas, nei per didelis. Geriausia ieškoti viduriuko. Rekomenduojama intensyviai sportuoti 2–3 kartus per savaitę po vieną valandą. Tai pats optimaliausias variantas, kuris tinkamai palaikytų raumenų tonusą, mobilumą, judėjimo, širdies ir kraujagyslių sistemų funkciją“, – pasakoja A. Fedosejevas.
4. Ar kada susimąstėte, kad lėtinio skausmo priežastimi gali tapti judesio baimė? „Žmogus, įsivaizduodamas, kad jo nugara yra silpna, ar jau patyręs keletą ūmaus skausmo epizodų, pradeda akylai saugotis. Stengiasi nekelti, neapkrauti nugaros, atsargiai judėti, įtempti pilvo raumenis, neatsipalaiduoti atlikdamas kažkokius darbus. Dėl to nervų sistema, jausdama nuolatinį pavojų, pradeda saugoti nugarą, sukeldama skausmą. Asmuo, dažnai galvodamas, ar šis judesys nepakenks stuburui, tą psichologinį ratą praplečia. Nenatūralus judėjimas veda prie ilgalaikių raumenų įtempimų, kurie sukelia spazmus ir daro nugarą dar labiau skausmingą“, – akcentuoja kineziterapeutas.
5. Nuolat patiriančius stresą dažniau kamuoja nugaros skausmai. Psichologinė įtampa ir stresas – labai svarbus faktorius, lemiantis ūmų ir lėtinį skausmą. Kai mus veikia stresas, psichologinė įtampa, esame neramūs, nervų sistema jaučia pavojų, gali skaudėti nugarą. Jeigu žmogus mano, kad jo nugara yra silpna, arba bijo, kad nepasikartotų ūmus skausmas, stresas tos vietos jautrumą dar labiau padidina. Ką reikėtų daryti, jei pajautėte ūmų nugaros skausmą po didelio psichologinio streso? „Pirmiausia reikėtų nurimti ir atrasti patogias pozicijas, taip pat vertėtų išlikti aktyviam, kiek tai įmanoma. Jei skausmas intensyvus, galima vartoti prieš-uždegiminius vaistus. Kartais pagrindinė skausmo priežastis gali būti ne pačiame stubure. Tai labiau susiję su vidinės sistemos išbalansavimu. Rekomenduoju atrasti sveikus būdus, kaip atsipalaiduoti ir pašalinti stresą. Mankšta, įvairūs meditacijos būdai, kvėpavimo pratimai ir hobis atitraukia nuo problemų, sumažina stresą, o kartu galima imtis ir priemonių nuo nugaros skausmo“, – pataria specialistas.
Esant sunkesnei negaliai, patartina kreiptis į specialistą.6. Juosmens skausmas po gimdymo. Ar verta sunerimti? Dažnai moteris po gimdymo vargina juosmens skausmas. Šiuo atveju A. Fedosejevas pataria: „Reikėtų atlikti pratimus, kurie stiprina pilvo, nugaros raumenis ir stabilizuoja juosmenį. Taip pat reikėtų lavinti dubens dugno raumenis, kurie nėštumo metu atsipalaiduoja, antraip gali atsirasti šlapimo nelaikymo problemų. Nereikėtų pulti daryti daug tempimo pratimų, bet sustiprinti, stabilizuoti juosmenį ir pakoreguoti laikyseną, daugiau judėti, tuomet viskas bus gerai.“ Jeigu jaučiate, kad problema rimtesnė, po gimdymo kreipkitės į specialistus, kad įvertintų raumenų būklę.
Ar žinojote, kad stuburo išvaržos dažnai ilgai išlieka besimptomės? Labai dažnai kineziterapeuto pacientai nustemba išgirdę, jog įvairūs stuburo pakitimai, tokie kaip išvaržos, osteochondrozė, ataugos ilgą laiką nesukelia skausmo. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad didžioji žmonių dalis turi stuburo išvaržas ir kitų pakitimų, bet nugaros skausmas jų nevargina. O tokį skausmą pajutus, pasak kineziterapeuto, patariama pernelyg neįsibauginti, nes dažniausiai jį sukelia mažas aktyvumas ir ilgas sėdėjimas. Kineziterapeuto konsultacija ir pagalba šiais atvejais gali daug padėti.
Specialistas nepataria naudoti įvairių įtvarų, korsetų. Laikysenos koreguokliai, skirti pečių juostai, galbūt ir gali padėti, bet tikrai ne visais atvejais. „Laikyseną reikėtų koreguoti ne specialiais korsetais, liemenėmis, bet pratimais“, – tikina A. Fedosejevas.
Dar vienas kineziterapeuto patarimas norintiems išvengti juosmens ir nugaros skausmų – reguliarus vaikščiojimas. Tai geriausias vaistas ne tik nugarai, bet ir visam kūnui. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, lyginančių ėjimo ir specifinių nugaros pratimų naudą. Gauti rezultatai buvo gana panašūs. Taigi reguliarus vaikščiojimas nors po 30 minučių, o idealiausia – vieną valandą per dieną – puiki prevencija nugaros skausmui, širdies ir kraujagyslių ligoms. Taip pat patariama užsiimti mėgstamomis sporto šakomis. Jei aktyviai gyvenant ir judant nugaros skausmas nepraeina, reikėtų konsultuotis ne su „Google“ daktaru“, o vykti pas specialistą“, – akcentuoja A. Fedosejevas.

Komentarai baigti.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.