Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Šiuolaikinė kineziterapija gali daug... (Eksperto komentaras)

Andrius Fedosejevas, kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ vyriausiasis kineziterapeutas, konsultuoja pacientę. Šiuolaikinės kineziterapijos metodai labai ištobulėję, taikomos skirtingos jų technikos ir metodikos. Padėti, esant stuburo ar sąnarių negalavimams, individuali kineziterapija gali daug. Tik jaučiant ilgėliau nepraeinančius simptomus rekomenduotina kreiptis į individualiai su kiekvienu pacientu dirbantį kineziterapeutą. Mankštos, vedamos grupėms žmonių, labiau tinka profilaktikai arba kai skausmai nedideli, jų priežastys aiškios. Apie tai kalbamės su „Pažinimo laboratorijos“ ekspertu Andriumi Fedosejevu – kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ vyriausiuoju kineziterapeutu, kuris specializuojasi gydyti nugaros ir periferinių sąnarių skausmą, stuburo iškrypimus.
– Savo darbo pradžioje gyvendamas Kaune atvažiuodavote konsultuoti pacientų ir į Marijampolės privačią kliniką. Kiek žinau, ne vienam esate padėjęs. Dėl kokių problemų marijampoliečiai kreipdavosi dažniausiai?
– Marijampolėje problemos, kai reikalinga kineziterapeuto pagalba, panašios kaip ir Kaune ar kituose regionuose. Didžioji dalis pacientų kreipiasi dėl juosmens ar kaklo skausmų. Dažnai pasitaiko peties, klubo ir kelio sąnarių problemų. Pasitaiko ir sunkesnių pacientų dėl netinkamai gydytų stuburo tarpslankstelinio disko išvaržų. Didžioji dalis pacientų jautė lėtinio skausmo sindromus.
– Kokiais atvejais rekomenduotina individualiai parinkta judesio terapija, o ne mankštos, kurioms vadovauja su grupėmis žmonių dirbantys kineziterapeutai?
– Individualūs gydomieji pratimai yra skiriami visais skeleto-raumenų sistemos problemų ar skausmų atvejais. Grupiniai pratimai ir treniruotės skirtos sveikatinimui ir fizinei formai palaikyti.
Esant nugaros ar sąnarių skausmams, reikalingas specifinis gydymas – paciento apklausa, apžiūra, tinkamas ir aiškus problemos paaiškinimas jam. Tik po to specialistas apmoko pacientą reguliarių specifinių gydomųjų pratimų, ergonomikos (kaip prisitaikyti) darbe ir kasdienėje veikloje. Bendri pratimai grupėse padeda išvengti skausmų, tačiau netinka jau varginančiam skausmui ar problemoms gydyti.
– Ar atliekate ir manualinę terapiją, kuri padeda išgydyti, palengvinti stuburo ir sąnarių skausmus?
– Manualinę terapiją atlieku. Tik reikėtų suprasti, kad manualinės terapijos terminas yra labai platus, aprėpia daug mokyklų ir specifinių technikų. Dirbdamas su pacientais vadovaujuosi „Maitland“ manualinės terapijos mokyklos diagnostikos ir gydymo principais. Atlieku stuburo ir sąnarių mobilizacines technikas.
– Žmonės labai dažnai skundžiasi stuburo skausmais. Kokiais atvejais jiems gali padėti kineziterapija, manualinė terapija?
– Stuburo ar nugaros skausmus gydyti būtina pradėti nuo kineziterapijos. Svarbiausia sėkmės formulė gydant skausmus – paties paciento sąmoningumas ir noras sau padėti. Dažniausiai gydant nugaros skausmus pakanka suprantamai ir paprastai pacientui paaiškinti jo problemos priežastį, tinkamai sureguliuoti fizinį aktyvumą, modifikuoti laisvalaikio įpročius, darbo ergonomiką.
Stuburo mobilizacinės technikos reikalingos tikrai ne visiems pacientams. Bet jos puikiai veikia gydant stuburo tarpslankstelinio disko išvaržas, sumažėjus stuburo sąnarių mobilumui. Manualinę terapiją būtina derinti su gydomaisiais pratimais ir paciento mokymu.
– Ar dažnai tai gali tapti alternatyva operacijai?
– Stuburo operacijos atliekamos tik nepavykus išgydyti paciento kineziterapija. Taikant individualų specifinį kineziterapinį gydymą operacijų dažniausiai pavyksta išvengti. Stuburo operacija dažniausiai yra alternatyva po nepasisekusio kineziterapinio gydymo.
– O kokiais atvejais siūlote kreiptis į neurochirurgus?
– Pacientą nukreipiu neurochirurgui, jei gydant stuburą didėja ar per šešias savaites nesikeičia neurologiniai simptomai. Jeigu pacientui skausmas išlieka galūnės periferijoje, nesicentralizuoja link stuburo. Kai stiprėja galūnių tirpimas ir nejautra, mažėja raumenų jėga ar atsiranda šlapimo ir išmatų nelaikymas.
– Stuburo operacija, kaip mums aiškina gydytojai, nėra geriausia išeitis, tačiau būna, kad ji neišvengiama. Kartais ir po operacijų būna liekamųjų reiškinių. Kiek žinau, padedate ir tai spręsti. Kokie dažniausiai būna atvejai, kaip pavyksta padėti?
– Didžiausias liekamasis reiškinys po operacijos – judesio baimė ir tai, kad pacientas nežino tikrosios problemos priežasties. Operacija pašalina simptomą – skausmą, bet ne priežastį.
Po stuburo operacijos svarbu nuolatos bendrauti su pacientu, paaiškinti fizinio aktyvumo, sėdėjimo ir darbo vietos ergonomikos svarbą. Dažnai po operacijos reikia pacientui padėti psichologiškai įveikti kai kurių judesių baimę ir suteikti daugiau pasitikėjimo savo kūnu. Po operacijos pacientas privalo išlikti fiziškai aktyvus, stiprinti raumenyną, žinoti dalykus, kurių turėtų vengti arba atlikti dažniau. Žmogus yra pajėgus pats išsispręsti daugelį stuburo problemų ir nugaros skausmų, tačiau turi žinoti, nuo ko pradėti ir ką tinkamai daryti. Tam esame mes – kineziterapeutai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Niekada nežinai, kur atrasi…

    2021-06-09Niekada nežinai, kur atrasi...
    …arba – kas laukia tavęs už artimiausio kampo. Arba – kuo susiję ir ką kiekvienam iš mūsų nulems visai atsitiktiniai dalykai. Tokių „arba“ kiekvieno gyvenime – begalė. Tik ne visi tai pastebime, o pastebėję nesusiejame kažkokių tariamų smulkmenų, atsitiktinumų, pusiau nugirstų pokalbių į vieną – ažūrinį, keistai išmargintą – audinį. O štai gabi, jauna (ir jau pelniusi „Auksinį kryžių“ už pjesę „Terapijos“) dramaturgė Birutė Kapustinskaitė šias tariamas smulkmenas, pokalbius ir jų nuotrupas, nuojautas „suaudė“ į tokį audinį ir pavadino „Niekada nežinai“. Tai pjesė, apie kurią pati autorė yra sakiusi maždaug taip: „Niekada nežinai, nes ir negali žinoti… Tai penki dešimties ...
  • Laukia etnokultūrinės šių metų vasaros stovyklos

    2021-06-09
    Šią vasarą, kaip ir kasmet, šalyje vyks ne viena etnokultūrinė vasaros stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, domisi mūsų istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis, mėgsta žygius ir laužus. Siekdama palengvinti etnokultūrinių stovyklų paiešką, Etninės kultūros globos taryba parengė jų sąrašą. Jame stovyklos suskirstytos pagal tai, kuriame etnografiniame regione jos vyks: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje) ar Žemaitijoje. Suvalkijoje (Sūduvoje) šiemet vyks dvi stovyklos, skirtos tradicinio kankliavimo entuziastams ir jų kūrybiniams ieškojimams. Kankliuoti mokys ir paskaitas skaitys Laimutė Proškutė, Laura Lukenskienė, Vytautas Alenskas, Liuda Kašina ...
  • Parodoje – „vilko vaiko“ dalia

    2021-06-09
    Birželio 7 d. Vilniuje, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodoje – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Ekspozicijoje ir joje įrengtuose terminaluose galima pamatyti ir išgirsti autentiškus „vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimus. „Vilko vaikai“ – tai 3–16 metų vaikai, kurie po Antrojo pasaulinio karo iš Rytų Prūsijos vieni ar dažniausiai su ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Tik šiaip sau besivažinėjant… (Istorijos be datų)

    2021-06-02Tik šiaip sau besivažinėjant... (Istorijos be datų)
    Besibaigiantis pavasaris ir jau visur atvertos savivaldybių „sienos“ paskatino sutvarkyti ne savo valia atidėtus reikalus. (Kas būtų galėjęs kada pamanyti, kad ilgus mėnesius negalėsi aplankyti už dešimties kitos kilometrų esančių artimųjų kapų ar valandą kitą pasisvečiuoti pas tolokai gyvenančią krikštamotę ypatinga jos gyvenimo proga?) Kitaip sakant – pribrendo būtinybė apsukti nemažą ratą šio krašto keliais. O kadangi šeštadienis, kaip reta šią gegužę, išpuolė net ir saulėtas, tai atsirado proga pasidairyti po vietas, kuriose seniai bebūta. Savo malonumui, neturint kokio didesnio visuomeninio tikslo. Vis dėlto – važiuoji, pamatai, imi svarstyti… …Daug būtų galima kalbėti apie gegužės gražumynus – pradedant dar tądien nespėjusia ...
  • Tikrai minėsime Sūduvos metus (Seimas sutarė dėl atmintinų metų 2022-aisiais)

    2021-06-02
    Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų. Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ...
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.