Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Marijampolietis Aivaras Vilutis atliko stažuotę NASA

Iš Marijampolės kilęs Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Iš stažuotės JAV, NASA Eimso (Ames) tyrimų centre, jis grįžo prieš kelias savaites, o šiandien jau pasiekęs Marijampolę, tėvų namus. Po to, kai parskrido iš Kalifornijos, dvi savaites atbuvo saviizoliacijoje Vilniuje.

Loreta AKELIENĖ

Tai ne turistinė nuotrauka atminimui prie garsaus ženklo. A. Vilutis čia dirbo.– Prašome papasakoti plačiau apie stažuotę NASA.
– Apie stažuotes NASA sužinojau dar nestudijuodamas neurobiofizikos. Visuomet maniau, kad ten gali pakliūti tik aeronautikos, aviacijos, mechanikos inžinieriai ar programuotojai. Sprendimas dalyvauti atrankoje buvo visiškai impulsyvus. Pamenu, kad dokumentus užpildžiau bene paskutinę akimirką.
Pirmas etapas buvo nacionalinė atranka. Ją organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Turėjau pasirinkti projektą iš NASA pateikto projektų sąrašo ir pagrįsti pasirinkimą, įrodyti savo motyvaciją, kompetencijas ir žinias, reikalingas stažuotei. Vėliau manęs laukė interviu su ekspertais. Interviu laukiau labiausiai – mokslas jau tapęs mano aistra, visuomet apie jį kalbu su užsidegimu.
– Koks buvo stažuotės tikslas? Ką veikėte NASA?
– Ten atlikau mokslinį darbą tema „Statistinio bioženklų klasifikatoriaus kūrimas“. Nors prieš stažuotę buvau pasirinkęs šiek tiek kitokią darbo temą, atvykęs ir pasikalbėjęs su savo darbo vadove dr. Diana Gentry sprendimą pakeičiau, nes prie tokio projekto dar niekas nebuvo dirbęs. Buvau pirmas, kuris idėją pradėjo versti realiu produktu.
Gyvenau ne pačioje NASA Eimso tyrimų bazėje, o Silicio slėnio sostinėje – San Chosė. Darbo diena prasidėdavo nuo apsaugos punktų ir pirštų antspaudų patikrinimo. Šiame vos dviejų aukštų pastate dirba mokslininkai, kurie yra atsakingi ne tik už tai, kokiomis sąlygomis pirmieji žmonės nusileis Marse, bet ir kada, kaip bus atrasta nežemiška gyvybė, kaip mes kolonizuosime kitas planetas. Jaučiausi tikrai neapsakomai.
– Kaip susidomėjote tokia nelabai girdėta studijų programa kaip neurobiofizika?
– Na, mano kelias link to buvo tikrai vingiuotas. Besimokydamas Rygiškių Jono gimnazijoje apie ket-verius metus lankiau teatro studiją prie Marijampolės dramos teatro. Mano vienintelė svajonė buvo vaidyba, planavau studijuoti aktorinį meistriškumą. Rimtai ruošiausi stojamiesiems, bet neįstojau, nes buvo didžiulis konkursas.
Taigi turėjau arba laukti metus arba pradėti studijuoti kažką kitą. Norėjosi kažko, susijusio su kūryba, taigi pasirinkau kūrybos komunikaciją Vilniaus universitete (VU). Prastudijavau ten dvejus su puse metų, iš kurių pusmetį teko mokytis pagal mainų programą Italijoje. Universitete, priklausančiame Vatikanui, aš buvau vienintelis mainų studentas, o paskaitos, pasirodo, vyksta tik italų kalba. Aš turėjau kitokią informaciją, taigi man buvo tikras šokas. Tas pusmetis buvo labai sunkus, bet negalėjau mesti ir grįžti namo, nes buvo pasirašyta sutartis.
Iš Italijos grįžęs pagalvojau, kad jei jau ištvėriau ten, tai ir čia noriu didelio iššūkio. Kilo mintis išmėginti, ar galiu daugiau. Taigi mečiau kūrybos komunikacijos studijas. Ieškojau kažko sunkaus, ko mokykloje nesupratau. Pasiėmiau akademines atostogas, ėmiau vaikščioti į VU biblioteką, skaityti įvairias knygas ir ieškoti srities, ką studijuosiu. Užsukau ir į tiksliųjų mokslų aukštą, tų, kurių visada mokykloje prisibijojau…
– Kodėl prisibijojote tiksliųjų mokslų?
– Daugelis draugų, su kuriais lankiau teatro studiją, buvo pasirinkę mediciną, rimtai tam ruošėsi. O man geriau sekėsi kalba, literatūra, rašyti. Manau, gal tokia aplinka mane demotyvavo, jaučiausi esąs nepakankamai stiprus tiksliesiems mokslams. O gal tiesiog neskyriau jiems laiko, neturėjau kantrybės? Sekėsi neblogai, bet netraukė. Mokyklos aplinkoje visi gyrė būsimus medikus… Šiandien manau, kad per daug buvo kalbama apie mediciną, o niekas neaiškino apie mokslininkus, mokslinius tyrimus. Tai, ką aš dabar studijuoju, yra pasirengimas būti mokslininku. O tada mokykloje turėjau apie tai per mažai žinių. Nenorėjau būti mediku, nepasitikėjau savo jėgomis, todėl nesirinkau tiksliųjų mokslų. Kaip dabar matau, mokytojams gal trūksta įkvėpimo, jie neskatina plačiau domėtis, o tik išmoko pagal programą. Kritiškas visų požiūris išgąsdino mane, aš tenorėjau saugiai pabaigti mokyklą tais egzaminais, kurie tikrai sekėsi – iš humanitarinių dalykų.
Jaunimui reikia ne tik mokytis, dirbti, bet ir linksmintis.– Tai kaip visgi susidomėjote tiksliaisiais mokslais?
– Universiteto bibliotekoje suradau kelias astrobiologijos knygas. Lietuvoje niekas to nemoko, o šis mokslas tyrinėja gyvybės atsiradimą. Man tie dalykai labai įdomūs. Astrobiofizika ne tik reikalauja mokslo žinių, bet ir filosofavimo. Ieškodamas panašios studijų programos Vilniaus universitete radau neurobiofiziką. Šios programos studentai mokosi chemijos, programavimo, biologijos, fizikos. Taigi norint įstoti reikėjo būti išlaikius tiksliųjų dalykų egzaminus. Grįžęs iš Italijos turėjau 3 mėnesius pasiruošti brandos egzaminams eksternu. Ir taip praėjus trejiems metams vėl laikiau abitūros biologijos ir chemijos egzaminus, kuriems pasiruošiau savarankiškai iš vadovėlių. Išlaikiau labai gerai ir įstojau į nemokamą vietą neurobiofizikos studijų programoje. Štai kokia ilga mano kelionė iki šios profesijos.
– Ar esate patenkintas studijų kokybe?
– Viskas labai patiko nuo pat pirmo kurso. Baigiamąjį darbą įprastai studentai renkasi 3-ame ar 4-ame kurse. Aš galvojau, kad esu vyresnis, todėl turiu pradėti anksčiau. Pirmame kurse nuėjau į laboratoriją, gavau mokslinio darbo projektą, pradėjau kaupti praktinę patirtį.
Paskaitos labai įdomios. Kurse mūsų tik 10 studentų, taigi dėstytojai gerai išaiškina, nekyla problemų. Einu kasdien į universitetą su entuziazmu, anksčiau taip niekur nesijaučiau. Taigi atradau savo sritį.
NASA tyrimų centre dirbau mokslinį darbą laboratorijoje, paskaitų neturėjau. Kaip tik tuo laiku ten atidarė naują NASA „Biosciences Collaborative“ laboratorijų kompleksą, skirtą biomokslams. Kai pamačiau tą naują įrangą, supratau, kad mes viską ir čia, Lietuvoje, turime – VU mokslinių tyrimų bazė labai stipri. Jei norisi kokybiško mokslinio darbo, viską galima padaryti čia, tai labai mane nudžiugino. Turiu pasakyti ir tai, kad NASA specialistai lietuvius labai vertina. Iš Lietuvos pas juos ateina motyvuoti studentai, pasiruošę stažuotėms. Ir mano atveju nekilo jokių problemų.
– Kokie Jūsų ateities planai?
– Dabar dirbu iš namų prie to paties projekto, kaip ir Kalifornijoje, analizuoju duomenis prie kompiuterio. Bendradarbiauju su savo darbo vadove, kalbamės apie tolimesnius mano planus, ji domisi, ar galėčiau grįžti į Kaliforniją, gal studijuoti toliau, tęsti darbą. Turiu planų po bakalauro baigimo tolimesnes studijas rinktis užsienyje. Bet kokiu atveju mokslinis darbas yra globalus, visų šalių mokslininkai bendradarbiauja tarpusavyje.
Po stažuotės JAV man atsiveria geros galimybės. Jau ėmiau ieškoti tarp geriausių dešimties universitetų pasaulyje, kur galėčiau siekti magistro, daktaro laipsnio.
Galvoju, jei sugebėjau nuo vaidybos iki NASA nueiti šitokį kelią, tai gal turiu šansų patekti ir į tuos geriausius universitetus. Pabandžiau dar vieną kartą nenuvertinti savęs, kaip darydavau anksčiau. Mokslai ten labai brangūs, šeima neišgalėtų mokėti, bet universitetai siūlo stipendijas, bandysiu pretenduoti.
Mano svajonė – grįžti po studijų į tėvynę, dėstyti, atvežti naują mokslo sritį, tokią kaip astrobiologija. Lietuvoje nieko šioje srityje kol kas nėra daroma. Taigi kryptingai einu pamažu link šių tikslų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

    2020-12-02Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
    Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi ...
  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...