Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

„Svarbiausia, kad tėvai nenumotų ranka į prastai kalbančią savo atžalą“ (Interviu su ekspertu)

Tėvų dėmesio vaikams labai reikia visada, tačiau ne visiems suaugusiems savo suplanuotoje darbotvarkėje pavyksta surasti laiko veiklai su jais. Dabar, kai vaikai neina į darželius, mokyklas ir tėvai suka galvas, kaip juos užimti, vienas iš variantų gali būti suplanuota bendra veikla. Tai puikus metas naujam šeimos ritualui – sutartu laiku kiekvieną dieną užsiimti atžalų kalbos lavinimu.
Patarimais tėvams karantino laikotarpiu sutiko pasidalinti Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos logopedė metodininkė Laimutė SIKORSKIENĖ.

Logopedė Laimutė Sikorskienė sako, kad nereikėtų tikėtis, jog vaiko kalba pasitaisys labai greitai, todėl svarbu susirūpinti kuo anksčiau.  Nuotrauka iš asmeninio albumo– Dažnai mažyliai kalba neaiškiai, kartais sava kalba, bet kada jau tėveliai turėtų susirūpinti ir kreiptis pagalbos į logopedą?
– Jei 2 metų vaikas nepasako nė vieno aiškaus žodžio.
Jei 2,5 metų vaikas pasako mažiau nei 12 žodžių.
Jei nesuprantate, ką sako 3 metų vaikas.
Jei aplinkiniai nesupranta, ką kalba jūsų 3,5 metų vaikas (nors jūs ir suprantate).
Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikimą, jei jis yra, nes kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jį pašalinti. Greitesnių rezultatų galima pasiekti tada, kai logopedas ir tėvai nuolatos bendradarbiauja (tėvai kartu su vaiku atlieka skirtas užduotis namuose). Svarbiausia, kad tėvai nenumotų ranka į savo prastai kalbančią atžalą – „ateis laikas ir prakalbės“. Laikas ne visada yra mūsų sąjungininkas – dažnai tenka susidurti su atvejais, kai vaikas pradeda lankyti darželį likus metams iki mokyklos. Per metus išmokyti vaiką taisyklingai kalbėti pavyksta ne visada. Tikėtina, kad toks vaikas mokykloje turės sunkumų mokantis skaityti ir rašyti. Dažnai tėvai tikisi greitų rezultatų, bet logopedo darbas yra ne toks kaip kepėjo ar kirpėjo, todėl galutinio rezultato kartais tenka laukti net kelerius metus.
– Kokie dažniausiai pasitaikantys kalbos ir kalbėjimo sutrikimai?
– Tai fonetiniai kalbėjimo sutrikimai, pasireiškiantys netaisyklingu garsų tarimu, vienų garsų keitimu kitais ar jų visišku netarimu, kai vaikai gerai girdi ir skiria kalbos garsus, turi pakankamai gerus žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžius. Dažniausiai netaisyklingai tariami garsai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l.
Taip pat fonologiniai kalbos sutrikimai, pasižymintys netaisyklingu garsų tarimu arba jų netarimu, vienų kalbos garsų pakeitimu kitais, kai vaikas blogai skiria kalbos garsus, sunkiai formuojasi žodžio garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai, iškyla sunkumų mokantis skaityti ir rašyti.
Kalbos neišsivystymas, pasireiškiantis vėluojančia kalbos raida, daugelio garsų netarimu, blogu kalbos suvokimu, skurdžiu žodynu, foneminės klausos nevisavertiškumu.
Specialistė sako, kad jei tėveliai nesupranta, ką sako jų trejų metų vaikas, būtina kreiptis į logopedą.– Kokių idėjų galėtumėte pasiūlyti, ką veikti kartu su vaikais namuose per karantiną?
– Vaikščiodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan.
Skatinkite vaiką papasakoti apie tai, ką jis mato ir jaučia.
Apibūdindami daiktą, visada nurodykite jo spalvą.
Paprašykite vaiko smulkiai ir nuosekliai papasakoti apie kokią nors laidą, matytą per televiziją.
Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti tai, ką jis išgirdo (pvz.: Ar tau patiko pasakojimas? Kodėl? Kas tau labiausiai patiko? Kodėl? ir t. t.).
Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pvz.: Kas aš toks? – apibūdinkite gyvūną: aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali laikyti mane ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti.).
Rodykite vaikui gražios ir taisyklingos kalbos modelį. Stenkitės, kad jūsų kalba būtų vaizdi, sklandi ir turtinga.
Pasistenkite surasti kuo daugiau panašios reikšmės žodžių, paverskite tai žaidimu (pvz.: eiti, sėlinti, sliūkinti, vėžlinti (pabandykite parodyti vaikui šiuos veiksmus, po to tegul jis pabando).
Deklamuokite eilėraščius arba dainuokite dainas kartu su vaiku.
Pasirinkite vaikui įdomią temą, pvz., motociklo remontas, sulūžusių durų taisymas, pyrago kepimas, pasakykite vaikui, kad jūs tiksliai nežinote, kaip tai daroma, ir paprašykite, kad jis nuosekliai papasakotų jums, kaip pats tai darytų.
Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors žmogų (pvz., klasės draugą). Jis turi pakankamai išsamiai papasakoti apie ką nors, neminėdamas vardo (kaip atrodo, kuo apsirengęs, ką veikia, mėgsta). Jūs arba kiti vaikai turi atspėti, apie ką kalbama.
Skatinkite vaiką kuo nors domėtis (rinkti pašto ženklus, lėles, mašinų paveikslėlius ir pan.).
Kalbėdami su vaiku vartokite įvairių laikų veiksmažodžius.
Kol vaikai bendravo mokykloje ar darželyje, jie mokėsi ir vieni iš kitų, o per karantiną tenka visko mokytis šeimoje.Perskaitykite trumpą ištrauką iš kokio nors teksto. Tegul vaikas papasakoja, ką įsiminė.
Pažaiskite žaidimą „Ką tu darytum, jeigu…“ Jūs galite pasakyti keletą variantų, pvz., ką tu darytum, jeigu pabudęs pamatytum, kad dangus žalias… Arba ką tu darytum, jeigu atėjęs maudytis pamatytum, kad vanduo raudonas… ir pan.
Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (mašinas sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje, – į kitą ir t. t.).
Skatinkite vaiką vartoti daugiau būdvardžių. Paimkite bet kokį paveikslėlį ir paprašykite vaiko apibūdinti nupieštą daiktą.
– Kas visgi lemia vaiko kalbos sutrikimus?
– Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Tam tikros kalbos ypatybės gali būti nulemtos genetinių priežasčių. Gimdymo metu patirtos traumos, deguonies stygius gali nulemti ne tik kalbos sutrikimus, bet dažnai ir pažintinių procesų neišlavėjimą, emocijų, elgesio ir socialinės raidos ypatumus.
Kalbos formavimuisi turi įtakos ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais persirgtos ligos, jų komplikacijos. Mažylio kalbos raidai įtaką daro ir artimų žmonių kalba. Jeigu šeimoje kalbama rišliai, taisyklingai, vartojant turtingą žodyną, vaikas natūraliai to mokosi. Bet visgi kalbos ir kalbėjimo sutrikimų pasitaiko dažnai, ir aš, kaip specialistė, galiu pasakyti, kad įdedant nemažai darbo ir pastangų, nuolat bendraujant ir bendradarbiaujant su logopedu, galima visus sunkumus įveikti ir pamiršti, kaip karantiną ar nemalonų sapną.
– Dėkojame už patarimus.

Komentarai baigti.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.