Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Kol vaidiname, tol esame“ (Istorijos kontekste)

2007-ieji – Kalvarijos teatras po „Aukso paukštės“ apdovanojimų ceremonijos. Įvertintas ne tik už R. Kaškausko „Meilės keturkampį“, bet ir nuoseklų ilgametį darbą. Prieš šimtą metų ar dar anksčiau Lietuvoje gimė tai, ką dabar vadiname vienu apibendrinančiu vardu TEATRAS. Teatrų, pačių įvairiausių, tapusių didelės visos Europos ir net pasaulio šio žanro kūrėjų bendruomenės dalimi, pas mus dabar daug. Ir šioje gausoje, deja, ne visada pastebimi, o kartais net ir ignoruojami mėgėjų kolektyvai: jų veikla, šventės ir dešimt-mečius šį žanrą puoselėję žmonės. O juk ne kas kitas – vaidintojų būreliai ar kitaip besivadinantys lietuvių sambūriai – prisidėjo prie valstybės kūrimo, žmonių švietimo prieinamiausia forma, lietuvybės puoselėjimo. Tyrinėtojai teigia, kad XIX a. baigiantis iki maždaug 1917 metų Lietuvoje buvo vaidinama daugiau nei 200 vietovių…
„Kalvarijos krašto teatras šimt-mečio vygėj“ – taip vadinasi prieš penketą metų išleista solidi knyga, kurios reikšmė tinkamai įvertinta veikiausiai bus tik ateityje. Joje begalė vertingos medžiagos apie šio regiono kultūrinį – teatrinį, šviečiamąjį – vyksmą: kaimuose ir miesteliuose, mokyklose ir visuomeninėse organizacijose, šviesuolių kluonuose ar kiemuose ir jau kultūros įstaigose… Surinkta daugybė faktų iš spaudos – pradedant pačia XX a. pradžia, kalbinta per 60 žmonių, surinkta daugybė vertingų fotografijų ir kitos medžiagos…

Kodėl prisimename šią knygą?
Todėl, kad jos sutiktuvėmis buvo paminėtas reikšmingas jubiliejus: Kalvarijos mėgėjų teatro „Titnagas“ 30-metis. Taigi, šie metai taip pat neeiliniai – 35-metis. Jubiliejui buvo ruošiamasi iš anksto, bet įvyko tai, kas įvyko, net ir Tarptautinė teatro diena (kovo 27-oji) visame pasaulyje liko nepaminėta. Nežinia, kaip dar ilgai gyvensime be gyvos kultūros, tad belaukiant tikrosios šventės nutarėme pavartyti knygą, kurioje „Titnagui“ irgi tenka nemažas skyrius, prisiminti kai kuriuos išskirtinius momentus – o jų tikrai daug.
Rasa Januškienė, ilgus metus besidarbuojanti Kalvarijos kultūros centre, „Titnago“ kolektyvo narė, yra ir viena svarbiausių minėtos knygos sudarytojų. Ji surinko daugybę medžiagos iš praeities, o teatro istorija kurta, viskas išgyventa kartu su visais. Rasa ir pasiūlė pažvelgti į „Titnago“ veiklą per svarbiausius Lietuvos mėgėjų teatrams renginius – krivūles.
„Petras Bielskis su studentais atgaivino Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo teatrą, ir tai buvo naujos mėgėjiškų teatrų bangos pradžia. Nuo 1988 metų krivūlė buvo šaukiama įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose. Mėgėjiškų teatrų sąjūdžio siela, Klaipėdos universiteto docentas, Klojimo teatrų draugijos pirmininkas Petras Bielskis sakė: „Susirinkta ypatingais metais: prieš 120 metus Palangoje buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas, prieš 115 metų atgavome lietuvišką raštą…Tada pasakėme pasauliui: „Mes esame! Turime praeitį, istoriją, kalbą, galime ir norime kalbėti lietuviškai. Ir tas pirmasis vaidinimas nebuvo pramoga – tai buvo svarbus, likiminis faktas. Liaudiškasis teatras, būręs, kvietęs, ypatingomis priemonėmis raginęs priešintis, yra vienas didžiausių dvasinio paveldo turtų. Todėl ir į krivūles renkamės kaip į atlaidus, pateisindami viltis tų, kurie prieš 120 metų daug kuo rizikuodami viešai prabilo… Kol vaidinam, tol esam, ir jokie pavojai nei mūsų tautiškumui, nei kultūrai negresia. Jūs nesate tik kokie nors vietiniai vaidintojai, jūs esate reikšmingi europiniu mastu“.

Kasmet po spektaklį – ir prizą…
2019-ieji – Lietuvos mėgėjų teatrų krivūlei Smilgiuose pasibaigus, su organizatoriais ir mecenatais. Kalvarijos „Titnagas“ dalyvavo daugelyje šių ypatingų sambūrių, beveik niekada namo negrįždavo be apdovanojimų… 1991 m. Anykščių r. Griežionėliuose suvaidino Liudvikos Didžiulienės-Žmonos komediją „Paskubėjo“ – tai buvo IV Lietuvos klojimo teatrų krivūlė.
1997 m. Klaipėdoje vykusioje X klojimo teatrų krivūlėje kolektyvui įteikta pagrindinė „Valstiečių laikraščio“ premija už S. Kapnio komediją „Plutelė ir pelės“; 1998 m. komedija „Numanė“, suvaidinta XI krivūlėje Ožkabaliuose, pelnė Šilalės rajono Laukuvos seniūnijos premiją.
1999 m. rugpjūčio 21–22 dienomis surengtas tautos suvažiavimas, pavadintas Didžiąja Med-vėgalio krivūle. Kalvarijiečiai čia suvaidino Vydūno pjesę „Numanė“. Kolektyvui paskirta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos premija, o režisieriui Kęstučiui Krasnickui – kultūros ministro padėkos raštas. Šis spektaklis buvo suvaidintas 35 kartus.
Juozo Židanavičiaus-Seirijų Juozo komedija „Moterims neišsimeluosi“ 2000 m. parodyta XIII klojimo teatrų krivūlėje Niūronyse – už ją teatras apdovanotas „Valstiečių laikraščio“ premija. 2002 m. Agluonėnuose suvaidinta komedija „Knarkia paliepus“ (iš viso suvaidinta 15 kartų) kolektyvui pelnė Klaipėdos universiteto premiją.
„Jaunikis iš Kauno“, kurį žiūrovai matė 18 kartų, 2003 metais rodytas XVI krivūlėje Laukuvoje, teatrui įteikta Klaipėdos universiteto premija – ir ne tik. „Titnagui“ perduotas krivūlės (susirinkimo, sueigos) simbolis, o tai reiškė, kad kalvarijiečiams patikima būsimoji XVII šventė. 2004 m. Karališkajame parke buvo pastatytas simbolinis klojimas, „Titnagas“ šioje krivūlėje suvaidino Žemaitės veikalą „Mūsų gerasis“ (iš viso parodytas 15 kartų), kolektyvas ir režisierius Kęstutis Krasnickas, pelnęs ir daug padėkos žodžių už šventės organizavimą, buvo įvertinti Laukuvos seniūnijos pirmąja premija. Spektaklis „Mirta Činčiberaitė arba 15000 litų“, 2005 m. suvaidintas XVIII krivūlėje Marcinkonyse, teatrui pelnė Žemės ūkio ministerijos premiją. Jis buvo populiarus, parodytas 23 kartus.
2010 m. XXII klojimo teatrų krivūlėje Tautkaičiuose buvo parodyta I. Lisenkos-Konyčiaus komedija „Gyvieji nabašninkai“ (už antraplanį vaidmenį apdovanota artistė Rasa Januškienė). 2016 m. Anykščių r. Niūronyse vyko XXVIII klojimo teatrų krivūlė. Stasio Ylos komedija „Aš nenoriu Jurgio“ įvertinta Anykščių kultūros centro premija. Vaidinimas ilgai gyvavo, parodytas 43 kartus.
2019 m. XXXI krivūlėje Smilgiuose (Panevėžio r.) Lietuvos klojimo teatro patriarcho kunigo Jono Katelės didysis prizas ir vyskupo emerito Jono Kaunecko įsteigtas piniginis prizas atiteko Kalvarijos „Titnagui“. Šis apdovanojimas, anot komisijos, ne tik už spektaklį „Brangusai pabučiavimas“ (jį, kaip ir visus nuo teatro gyvavimo pradžios, režisavo Kęstutis Krasnickas). „Vertinami buvo ne tik šiandienos spektakliai, bet ir kolektyvo istorija, jo indėlis į klojimo teatrų veiklą, į mėgėjiško teatro puoselėjimą, sklaidą Lietuvoje, už stabilią, augančią teatrinę estetiką“, – sakė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Rimantas Balsys. Diplomas įteiktas Reimundui Tyrui, pripažįstant jį unikaliu liaudies menininku, ryškiu liaudinio teatro vaidila. „Brangusai pabučiavimas“ suvaidintas 15 kartų…

Ne vien krivūlės…
Nors tai – išskirtiniai renginiai, bet įvairių švenčių, projektų, kuriuose dalyvavo ir rengė „Titnagas“, daugybė. 2005 m. pirmo viešo vaidinimo Keturakio „Amerika pirtyje“ 100-mečiui Sūduvoje penki šio krašto mėgėjų teatrai – Kalvarijos „Tit-nagas“, Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“, Kazlų Rūdos teatras-studija „Kazlų vaidilos“, Griškabūdžio kaimo teatras ir Šakių Zanavykų teatras – pastatė trijų veiksmų komediją „Amerika pirtyje“. Bendras spektaklis suvaidintas Tautkaičiuose, Šakiuose ir J. Jablonskio tėviškėje Rygiškių kaime, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Rumšiškėse. Kalvarijiečiai čia vaidino II veiksmą, o atskirai jį parodė dar 21 kartą… 2009 m. „Amerika pirtyje“ pateko tarp 15 geriausių Lietuvos mėgėjų teatrų pastatymų. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kalvarijoje prie Trobių užeigos kieme surengtas lietuviškas vakaras, skirtas „Amerikos pirtyje“ 120-mečiui.
Lietuvos šimtmečio dainų šventėje 2018 m. teatrą išgarsino „Pasaka apie Sūduvos ąžuolą“, o spektaklis „Pasaka apie Joną Basanavičių“ pateko tarp 7 geriausių Lietuvos mėgėjų teatrų pastatymų. 2005 m. teatrui įteikta Marijampolės apskrities kultūros nominacija ir Didžiojo Angelo statulėlė. 2007 m. kolektyvui įteikta Aukso paukštės statulėlė ir nominacija „Geriausias mėgėjų teatras ir vadovas“. 2012 m. režisieriui K. Krasnickui įteikta LKC asociacijos nominacija „Geriausias metų meno kūrėjas“ ir statulėlė „Auksinis feniksas“…
Tarptautinės teatro dienos proga kasmet įvertinami bei pagerbiami ryškiausius vaidmenis sukūrę „Titnago“ artistai. 2006 m. nominaciją „Už meilę teatrui“ ir „Titano“ statulėlę pelnė Reimundas Tyras. Vėlesniais metais – Vitalijus Jankauskas, Evelina Varnagirytė, Aurimas Galianovas, Renata Sinkevičiūtė, Rasa Matulevičienė, Robertas Degutis…

Nijolė LINIONIENĖ

Nuotraukos iš „Titnago“ teatro archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...