Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Kol vaidiname, tol esame“ (Istorijos kontekste)

2007-ieji – Kalvarijos teatras po „Aukso paukštės“ apdovanojimų ceremonijos. Įvertintas ne tik už R. Kaškausko „Meilės keturkampį“, bet ir nuoseklų ilgametį darbą. Prieš šimtą metų ar dar anksčiau Lietuvoje gimė tai, ką dabar vadiname vienu apibendrinančiu vardu TEATRAS. Teatrų, pačių įvairiausių, tapusių didelės visos Europos ir net pasaulio šio žanro kūrėjų bendruomenės dalimi, pas mus dabar daug. Ir šioje gausoje, deja, ne visada pastebimi, o kartais net ir ignoruojami mėgėjų kolektyvai: jų veikla, šventės ir dešimt-mečius šį žanrą puoselėję žmonės. O juk ne kas kitas – vaidintojų būreliai ar kitaip besivadinantys lietuvių sambūriai – prisidėjo prie valstybės kūrimo, žmonių švietimo prieinamiausia forma, lietuvybės puoselėjimo. Tyrinėtojai teigia, kad XIX a. baigiantis iki maždaug 1917 metų Lietuvoje buvo vaidinama daugiau nei 200 vietovių…
„Kalvarijos krašto teatras šimt-mečio vygėj“ – taip vadinasi prieš penketą metų išleista solidi knyga, kurios reikšmė tinkamai įvertinta veikiausiai bus tik ateityje. Joje begalė vertingos medžiagos apie šio regiono kultūrinį – teatrinį, šviečiamąjį – vyksmą: kaimuose ir miesteliuose, mokyklose ir visuomeninėse organizacijose, šviesuolių kluonuose ar kiemuose ir jau kultūros įstaigose… Surinkta daugybė faktų iš spaudos – pradedant pačia XX a. pradžia, kalbinta per 60 žmonių, surinkta daugybė vertingų fotografijų ir kitos medžiagos…

Kodėl prisimename šią knygą?
Todėl, kad jos sutiktuvėmis buvo paminėtas reikšmingas jubiliejus: Kalvarijos mėgėjų teatro „Titnagas“ 30-metis. Taigi, šie metai taip pat neeiliniai – 35-metis. Jubiliejui buvo ruošiamasi iš anksto, bet įvyko tai, kas įvyko, net ir Tarptautinė teatro diena (kovo 27-oji) visame pasaulyje liko nepaminėta. Nežinia, kaip dar ilgai gyvensime be gyvos kultūros, tad belaukiant tikrosios šventės nutarėme pavartyti knygą, kurioje „Titnagui“ irgi tenka nemažas skyrius, prisiminti kai kuriuos išskirtinius momentus – o jų tikrai daug.
Rasa Januškienė, ilgus metus besidarbuojanti Kalvarijos kultūros centre, „Titnago“ kolektyvo narė, yra ir viena svarbiausių minėtos knygos sudarytojų. Ji surinko daugybę medžiagos iš praeities, o teatro istorija kurta, viskas išgyventa kartu su visais. Rasa ir pasiūlė pažvelgti į „Titnago“ veiklą per svarbiausius Lietuvos mėgėjų teatrams renginius – krivūles.
„Petras Bielskis su studentais atgaivino Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo teatrą, ir tai buvo naujos mėgėjiškų teatrų bangos pradžia. Nuo 1988 metų krivūlė buvo šaukiama įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose. Mėgėjiškų teatrų sąjūdžio siela, Klaipėdos universiteto docentas, Klojimo teatrų draugijos pirmininkas Petras Bielskis sakė: „Susirinkta ypatingais metais: prieš 120 metus Palangoje buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas, prieš 115 metų atgavome lietuvišką raštą…Tada pasakėme pasauliui: „Mes esame! Turime praeitį, istoriją, kalbą, galime ir norime kalbėti lietuviškai. Ir tas pirmasis vaidinimas nebuvo pramoga – tai buvo svarbus, likiminis faktas. Liaudiškasis teatras, būręs, kvietęs, ypatingomis priemonėmis raginęs priešintis, yra vienas didžiausių dvasinio paveldo turtų. Todėl ir į krivūles renkamės kaip į atlaidus, pateisindami viltis tų, kurie prieš 120 metų daug kuo rizikuodami viešai prabilo… Kol vaidinam, tol esam, ir jokie pavojai nei mūsų tautiškumui, nei kultūrai negresia. Jūs nesate tik kokie nors vietiniai vaidintojai, jūs esate reikšmingi europiniu mastu“.

Kasmet po spektaklį – ir prizą…
2019-ieji – Lietuvos mėgėjų teatrų krivūlei Smilgiuose pasibaigus, su organizatoriais ir mecenatais. Kalvarijos „Titnagas“ dalyvavo daugelyje šių ypatingų sambūrių, beveik niekada namo negrįždavo be apdovanojimų… 1991 m. Anykščių r. Griežionėliuose suvaidino Liudvikos Didžiulienės-Žmonos komediją „Paskubėjo“ – tai buvo IV Lietuvos klojimo teatrų krivūlė.
1997 m. Klaipėdoje vykusioje X klojimo teatrų krivūlėje kolektyvui įteikta pagrindinė „Valstiečių laikraščio“ premija už S. Kapnio komediją „Plutelė ir pelės“; 1998 m. komedija „Numanė“, suvaidinta XI krivūlėje Ožkabaliuose, pelnė Šilalės rajono Laukuvos seniūnijos premiją.
1999 m. rugpjūčio 21–22 dienomis surengtas tautos suvažiavimas, pavadintas Didžiąja Med-vėgalio krivūle. Kalvarijiečiai čia suvaidino Vydūno pjesę „Numanė“. Kolektyvui paskirta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos premija, o režisieriui Kęstučiui Krasnickui – kultūros ministro padėkos raštas. Šis spektaklis buvo suvaidintas 35 kartus.
Juozo Židanavičiaus-Seirijų Juozo komedija „Moterims neišsimeluosi“ 2000 m. parodyta XIII klojimo teatrų krivūlėje Niūronyse – už ją teatras apdovanotas „Valstiečių laikraščio“ premija. 2002 m. Agluonėnuose suvaidinta komedija „Knarkia paliepus“ (iš viso suvaidinta 15 kartų) kolektyvui pelnė Klaipėdos universiteto premiją.
„Jaunikis iš Kauno“, kurį žiūrovai matė 18 kartų, 2003 metais rodytas XVI krivūlėje Laukuvoje, teatrui įteikta Klaipėdos universiteto premija – ir ne tik. „Titnagui“ perduotas krivūlės (susirinkimo, sueigos) simbolis, o tai reiškė, kad kalvarijiečiams patikima būsimoji XVII šventė. 2004 m. Karališkajame parke buvo pastatytas simbolinis klojimas, „Titnagas“ šioje krivūlėje suvaidino Žemaitės veikalą „Mūsų gerasis“ (iš viso parodytas 15 kartų), kolektyvas ir režisierius Kęstutis Krasnickas, pelnęs ir daug padėkos žodžių už šventės organizavimą, buvo įvertinti Laukuvos seniūnijos pirmąja premija. Spektaklis „Mirta Činčiberaitė arba 15000 litų“, 2005 m. suvaidintas XVIII krivūlėje Marcinkonyse, teatrui pelnė Žemės ūkio ministerijos premiją. Jis buvo populiarus, parodytas 23 kartus.
2010 m. XXII klojimo teatrų krivūlėje Tautkaičiuose buvo parodyta I. Lisenkos-Konyčiaus komedija „Gyvieji nabašninkai“ (už antraplanį vaidmenį apdovanota artistė Rasa Januškienė). 2016 m. Anykščių r. Niūronyse vyko XXVIII klojimo teatrų krivūlė. Stasio Ylos komedija „Aš nenoriu Jurgio“ įvertinta Anykščių kultūros centro premija. Vaidinimas ilgai gyvavo, parodytas 43 kartus.
2019 m. XXXI krivūlėje Smilgiuose (Panevėžio r.) Lietuvos klojimo teatro patriarcho kunigo Jono Katelės didysis prizas ir vyskupo emerito Jono Kaunecko įsteigtas piniginis prizas atiteko Kalvarijos „Titnagui“. Šis apdovanojimas, anot komisijos, ne tik už spektaklį „Brangusai pabučiavimas“ (jį, kaip ir visus nuo teatro gyvavimo pradžios, režisavo Kęstutis Krasnickas). „Vertinami buvo ne tik šiandienos spektakliai, bet ir kolektyvo istorija, jo indėlis į klojimo teatrų veiklą, į mėgėjiško teatro puoselėjimą, sklaidą Lietuvoje, už stabilią, augančią teatrinę estetiką“, – sakė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. Rimantas Balsys. Diplomas įteiktas Reimundui Tyrui, pripažįstant jį unikaliu liaudies menininku, ryškiu liaudinio teatro vaidila. „Brangusai pabučiavimas“ suvaidintas 15 kartų…

Ne vien krivūlės…
Nors tai – išskirtiniai renginiai, bet įvairių švenčių, projektų, kuriuose dalyvavo ir rengė „Titnagas“, daugybė. 2005 m. pirmo viešo vaidinimo Keturakio „Amerika pirtyje“ 100-mečiui Sūduvoje penki šio krašto mėgėjų teatrai – Kalvarijos „Tit-nagas“, Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“, Kazlų Rūdos teatras-studija „Kazlų vaidilos“, Griškabūdžio kaimo teatras ir Šakių Zanavykų teatras – pastatė trijų veiksmų komediją „Amerika pirtyje“. Bendras spektaklis suvaidintas Tautkaičiuose, Šakiuose ir J. Jablonskio tėviškėje Rygiškių kaime, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Rumšiškėse. Kalvarijiečiai čia vaidino II veiksmą, o atskirai jį parodė dar 21 kartą… 2009 m. „Amerika pirtyje“ pateko tarp 15 geriausių Lietuvos mėgėjų teatrų pastatymų. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kalvarijoje prie Trobių užeigos kieme surengtas lietuviškas vakaras, skirtas „Amerikos pirtyje“ 120-mečiui.
Lietuvos šimtmečio dainų šventėje 2018 m. teatrą išgarsino „Pasaka apie Sūduvos ąžuolą“, o spektaklis „Pasaka apie Joną Basanavičių“ pateko tarp 7 geriausių Lietuvos mėgėjų teatrų pastatymų. 2005 m. teatrui įteikta Marijampolės apskrities kultūros nominacija ir Didžiojo Angelo statulėlė. 2007 m. kolektyvui įteikta Aukso paukštės statulėlė ir nominacija „Geriausias mėgėjų teatras ir vadovas“. 2012 m. režisieriui K. Krasnickui įteikta LKC asociacijos nominacija „Geriausias metų meno kūrėjas“ ir statulėlė „Auksinis feniksas“…
Tarptautinės teatro dienos proga kasmet įvertinami bei pagerbiami ryškiausius vaidmenis sukūrę „Titnago“ artistai. 2006 m. nominaciją „Už meilę teatrui“ ir „Titano“ statulėlę pelnė Reimundas Tyras. Vėlesniais metais – Vitalijus Jankauskas, Evelina Varnagirytė, Aurimas Galianovas, Renata Sinkevičiūtė, Rasa Matulevičienė, Robertas Degutis…

Nijolė LINIONIENĖ

Nuotraukos iš „Titnago“ teatro archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...