Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Kardiologė perspėja: koronavirusas smogia širdžiai

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.
Koronavirusas – pavojingas širdininkams
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 procento Lietuvos gyventojų miršta dėl širdies ir kraujotakos ligų. Europoje šis skaičius nesiekia 36 procentų, o Japonijoje – tik 17,5 procento. Jei karantino metu lietuviai nesirūpins širdies ir kraujagyslių sveikata, nerimaujama, kad Lietuvoje stipriai išaugs mirčių skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojos kardiologės Mildos Kovaitės, koronavirusas COVID-19 ypač pavojingas tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. „Žmonėms, kuriems buvo infarktas, insultas arba nustatytas širdies nepakankamumas, geriausia gyventi karantino sąlygomis iki pat pandemijos pabaigos. Sergančiųjų minėtomis ligomis mirtingumas nuo COVID-19 yra gerokai didesnis. Ypač, kai kalbama apie vyresnius nei 60 metų žmones“, – sako M. Kovaitė.

Atpažinti infarktą gali būti sudėtinga
Koronaviruso sukeltas pasekmes gyventojai gali jausti dar ilgai.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaMirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dešimt kartų didesnis nei nuo koronaviruso COVID-19.
„Jei nesirūpinsime širdies ir kraujagyslių sveikata, šių organų ligos gali išsivystyti praktiškai nepastebimai. Netikėtai pasirodo tipiškas koronarinio nepakankamumo simptomas – krūtinės angina (skausmas krūtinės srityje). Dažniausiai jis trunka 2–3 minutes, po to praeina. Skausmą gali sukelti fiziniai krūviai, elementarus valgymas, temperatūros režimo kaita patalpoje ar net stresas. Jei skausmas krūtinėje trunka – ilgiau nei 20 minučių ir nedingsta, pavartojus pvz. nitrogliceriną, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – rekomenduoja kardiologė. Krūtinės angina gali jaustis kairėje rankoje arba abiejose galūnėse, taip pat gali persiduoti į apatinį žandikaulį. Kartais skausmas jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje. Atrodo, kad skauda skrandį, tačiau iš tikrųjų šis skausmas susijęs su kraujotakos vainikinėse širdies kraujagyslėse sutrikimu (koronarinis nepakankamumas).
Kartais koronarinis nepakankamumas išsivysto ir be skausmo. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, jis pasireiškia elementariu oro trūkumu, kuris gali būti jaučiamas vis stipriau.
Užsitęsus krūtinės anginos priepuoliui daugiau kaip 20 minučių, gali vystytis miokardo infarktas. Pasak gydytoja M. Kovaitės, didžiausia rizika patirti miokardo infarktą turi rūkaliai, žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat tie, kuriuos vargina hipertonija ir antsvoris, taip pat sergantieji cukriniu diabetu. Todėl būtina nuolat tikrinti cholesterolio ir cukraus lygį kraujyje. Tai – svarbiausi rizikos faktoriai, kuriuos galima ir reikia kontroliuoti.

Apsaugai nuo kraujo krešulių – specialus fermentas
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad japonai už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas mažiausių pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai. Jų mitybos racione gausu daržovių, vertingų aliejų, ryžių, ankštinių daržovių. Įdomu tai, kad daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, kurio sudėtyje atrastas kraujo krešulius ardantis fermentas – natokinazė.
Ekspertai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems pacientams pagrindinis sveikos mitybos principas – vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, kuriuos mes gauname valgydami mėsą, riebius pieno produktus ir tiesiog angliavandenius.
Mityboje organizmą svarbu aprūpinti dideliu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir angliavandenių komp­leksų (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti, vartojant įvairias ankštines daržoves ir neriebią mėsą (vištieną, kalakutieną, jautieną).
Gydytojai ir mitybos specialistai vieningai sako, kad neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų vartojimas yra reikšminga mitybos plano dalis. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems žmonėms ne mažiau svarbu mitybą papildyti antioksidantais, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Jų gausu uogose, prieskoniuose, lapinėse daržovėse ir kt. Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių.
Daugelis, norėdami išsaugoti sveikatą, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų, kurie gali didinti cholesterolį. M. Kovaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį į daržoves, vaisius ir kitus produktus, kurie organizmui suteikia gerąjį cholesterolį ir kartu mažina blogojo lygį:
Avokado sudėtyje yra daug fitosterolių, kurie padeda sumažinti blogąjį cholesterolį ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Beje, fitosterolių yra daug kviečių gemaluose, sėlenose, sezamo sėklose, pistacijose, moliūgų sėklose, linų sėklose, saulėgrąžose, migdoluose ir alyvuogių aliejuje.
Raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, kurių veiklioji medžiaga monakolinas K yra įtraukta į Europos kardiologų draugijos gaires kaip efektyvi cholesterolio mažinimo priemonė.
Braškės, mėlynės, spanguolės, bruknės ir avietės yra gerojo cholesterolio vystymosi katalizatoriai. Uogas galima vartoti šviežias arba gerti jų sultis. Teigiamas efektas perdirbimo metu nemažėja.
Baltieji kopūstai gali konkuruoti su česnaku pagal naudingumą. Tai natūrali priemonė „kenksmingų“ medžiagų pašalinimui. Bet kokio apdorojimo metu kopūstai nepraranda savo naudingų savybių, todėl galite vartoti ir šviežius, ir raugintus ar troškintus kopūstus.
Daugumos žalumynų – petražolių, svogūnų, salotų – sudėtyje yra daug biologinių junginių, padedančių atsikratyti blogųjų medžiagų ir gauti gerąsias.

Kvėpuokite giliau
Karantino metu uždarose ir ribotose patalpose būtina užsiimti fiziniais pratimais, daryti mankštą. Ypač tai naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos.
Jei patalpose yra balkonas, būtinai išeikite kelis kartus per dieną pakvėpuoti šviežiu oru. Jei gyvenate netoli parkų arba miško, skirkite laiko pasivaikščiojimams.

Komentarai baigti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.