Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Bažnytinėse knygose – neįkainojami lobiai (Ieškojimai ir atradimai)

Rimvydas Urbonavičius sako, kad jam, kaip istorikui, džiugu ne tik dėl savęs – senuosiuose raštuose dar slypi daug neatrastos informacijos... Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos„Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip sužinotume daugelį pas mus vykusių dalykų, jei praėjusiais amžiais popieriuje, o anksčiau kitose medžiagose, nebūtų buvę užrašyta tai, kas vyko, – sako Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius. – Kalbant konkrečiai – sunku pervertinti Bažnyčios nuopelną dėl to, kad nuo seniausių laikų kruopščiai buvo vedamos bažnytinės knygos: gimimų, vedybų, krikštynų, mirties… Iš jų sužinome ne tik patį faktą ir datą – galime rasti daugybę šalutinių, tarsi nereikšmingų, bet iš tiesų labai svarbių dalykų, į kuriuos gilindamiesi, juos gretindami, ypač – žinodami istorinį foną susidarome vaizdą apie vieno ar kito meto, konkrečios vietovės ir čia gyvenusių žmonių situaciją, įvykius.“
Apie bažnytines knygas kalbėjome neatsitiktinai: jau nuo vasario archyve skaitmeninamos Vilkaviškio vyskupijos bažnytinės knygos. Tai prieš ketvertą metų įvykusio gražaus ir labai reikalingo Lietuvos vyskupų konferencijos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos susitarimo rezultatas. Kaip sakė R. Urbonavičius, darbas šalyje vyksta jau seniai, dabar atėjo eilė ir mūsų vyskupijai. Jis tik apgailestavo, kad istorijos vingiuose labai daug ne tik šių knygų, bet ir kitų šio krašto archyvinių vertybių prarasta – sudegė per gaisrus, pateko svetur. Priskaičiuojama apie 400 Vilkaviškio vyskupijos parapijų knygų, jas atsargiai varto ir į šiuolaikines technologijas perkelia trys skaitmenintojos, priklausančios projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ komandai. Rasa Gurčytė, Daina Karlonaitė ir Viktorija Sketerytė darbuojasi jau ne pirmoje vietoje ir sako, kad net dar nepradėjus gilintis neretai jau matyti, kaip vieno Lietuvos regiono bažnytinės knygos skiriasi nuo kito. Štai pas mus jos lengvai vartomos, lengviau dirbti, nes nesutvirtintos virvutėmis kaip kitose vietose – verčiant tokių lapus reikia ir kantrybės, ir laiko. Šiaip jau kantrybės reikia bet kokiu atveju, tačiau moterys jos turi. Kita vertus, jos nedirba kaip automatai – sako, pačioms įdomu ir smalsu, ką atras atvertusios dar vieną knygą, kokias istorijas slepia šis kraštas.
Štai taip, taupiai, be paraščių, buvo viskas surašoma – skaitmenoje viskas turi būti matoma.„Seniai domiuosi istorija – ir savo krašto, ir kitų, o šiose knygose tiek daug randi… Čia neišsemiami šaltiniai – sužinai ne tik faktus, bet paaiškėja pavardžių, vardų kilmė, jų raida: polonizacija, rusifikacija, santvarkų kaita pavardes vertė keisti, kiti keitė jas patys dėl savų motyvų… Štai apie vietovardžius sukurta visokiausių legendų, o beverčiant knygas paaiškėja, kad kokio kaimo pavadinimas kilo nuo čia įsikūrusio žmogaus vardo ar pavardės – nebuvo jokių stebuklų… Pačios seniausios knygos, kurias vartėme – 1629–1700 metų, o Vilkaviškio vyskupijos – 1898 metų aplinkraščiai. Buvo rašoma lotyniškai, paskui lenkiškai. Beje, Vilniaus krašto lenkų kalba palyginus su šio krašto atrodo kaip visai kita kalba. Lietuviški įrašai atsirado atkūrus Nepriklausomybę 1918 metais, bet kartais ankstesniuose įrašuose randi lietuvišką raidę arba kokiame XVII amžiuje – galūnę „-as“… Smagu. Šios knygos pasakoja ir didžiąją istoriją – karai, epidemijos (taip pat ir maras), sukilimai, ir atskirų parapijų, šeimų istorijas, nes tuokiantis ar krikštijant būdavo užrašoma daug informacijos apie žmones, net smulkmenos. Štai Garliavos didikas (beje, šios parapijos knygos itin švarios, gražios) Juozas Godlevskis dažnai būdavo krikštatėviu, tačiau savo vaikų čia nekrikštijo – matyt, važiuodavo į kitus dvarus…“
Rasa Gurčytė sako, kad kolegos galėtų rengti konkursą: užsimerkę, tik palietę gali atspėti, kurio laikmečio viena ar kita knyga. Jos visos skirtingos, ir tik džiaugtis šiandien galima, kad tiek popierius, tiek rašalas buvo ypatingos kokybės, nes atlaikė šimtmečius – ir ne steriliose saugyklose (kuo arčiau mūsų dienų, tuo kokybė prastesnė). Nežiūrint visko, tenka elgtis atsargiai, kartais saugant, kad lapai tiesiog nesutrupėtų, o prie plonos knygos tenka sėdėti ilgiau, nei prie storos – dėliojant po gabalėlį.
Rimvydas Urbonavičius džiaugiasi šiuo projektu – ir todėl, kad tai, kas glūdi tose knygose ir buvo ne kiekvienam prieinama, o dabar bus atvira ne tik istorikams (tarkime, ir ieškantiems savo giminės šaknų). Svarbiausia, kad viskas bus užfiksuota ir apsaugota nuo sunaikinimo: turime nemažai pavyzdžių, kai ir mūsų dienomis supleška ir bažnyčios, ir vienuolynai su visomis vertybėmis. „Praradimai milžiniški ir, svarbiausia, prarandama negrįžtamai. Materialų daiktą dar gali kažkaip atgaminti, o čia… Jei pas kolekcininką yra kokia sena knyga – džiaugsmas jam pačiam, bet tikroji jos vertybė, manau, tada, kai ja dalinamasi. Panašiai ir šiuo atveju.“
Beje, projektas bus baigtas kitais metais – tada bus galima susipažinti su septynių vyskupijų bažnytinėmis knygomis – iki 1921 metų. Pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus, viešinti galima praėjus 100 metų nuo duomenų paskelbimo…

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Teatro diena – kaipgi be premjeros?

    2019-04-16Teatro diena – kaipgi be premjeros?
    Tik jau ne Kalvarijos „Titnago“ teatre, kur nuo 1986-ųjų nebuvo nė vienų metų be premjeros – taigi suskaičiuokite, kiek jų jau buvo… Ir nebuvo nė vienos Tarptautinės teatro dienos, kuri nebūtų buvusi taip pažymėta. Ne išimtis ir šiųmetė kovo pabaiga. Režisierius Kęstutis Krasnickas šį kartą pasirinko A. Činariovo komediją „Brangusai pabučiavimas“ (ne tik pavadinime, bet ir pačiame spektaklyje skamba ne visai įprasti žodžiai – mat norėta atspindėti laikotarpį). Tai tipiška situacijų komedija, kai nežinant „kas yra kas“ galima net labai nusvilti… Autoriaus siekta parodyti žmonių tuštybę, kai svarbu tik užimama padėtis ar pareigos, alga, atskleisti dviveidystę, kai vienaip elgiamasi su tariamu ...
  • Marijampolėje – pripažinimą pasaulyje pelniusios menininkės paroda

    2019-04-16Marijampolėje – pripažinimą pasaulyje pelniusios menininkės paroda
    Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje, esančioje Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, pradėjo veikti Australijos lietuvės tapytojos, grafikės Evos Kubbos paroda „Eva Kubbos: tarp horizontų“. Paroda sudaryta iš tapytojos Lietuvai dovanotų paveikslų. Eva Kubbos (tikroji pavardė Ieva Kubosaitytė) gimė 1928 m. Didšiliuose, Šilutės apskrityje. Tebegyvena Australijoje, Sidnėjuje. Apie menininkę ir jos tapybą pasakojo parodos atidaryti iš Kauno atvykusi menotyrininkė Rasa Žukienė. Australijoje ši menininkė yra pelniusi didžiulį pripažinimą, vertinama net ir pasauliniu mastu. Kūrybai būdingas jautrus estetizmas, dauguma darbų priskiriami abstrakčiajam impresionizmui. E. Kubbos kūryboje atsispindi vidiniai jausmai. Įdomu tai, kad pasikartojantys gamtos elementai – vanduo, saulė, žemė, būdingi pagoniškai lietuvių jausenai, kai kuriuose darbuose persipina ...
  • Auga sąmoningas, empatiškas jaunimas

    2019-04-16Auga sąmoningas, empatiškas jaunimas
    Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo Mokolų progimnazijos socialinė pedagogė Indrė Apuokienė, šioje progimnazijoje jau daugiau nei pusmetis galioja šios taisyklės: mes nesityčiosime iš kitų, mes pasistengsime padėti tiems, iš kurių tyčiojasi, mes stengsimės bendrauti su tais, kurie yra atstumti, jei sužinosime, kad iš kažko tyčiojamasi, pasakysime suaugusiems ir mokykloje, ir namuose. „Progimnazijos bendruomenė nuo šių mokslo metų pradžios aktyviai dalyvauja „Olweus“ patyčių prevencijos programoje, kurioje gilinamasi į problemas, kuriami įvairūs instrumentai ir susitarimai joms šalinti ir spręsti ne tik individualiu lygmeniu, bendradarbiaujama su tėvais. Bendruomenės nariai dalyvauja įvairiose apklausose, valandėlėse, vaidmenų žaidimuose, mokymuose, kurie padeda nustatyti aiškias taisykles, kurti teigiamą atmosferą klasėje, didina ...
  • Patyčių mastas šalyje vis dar išlieka aukštas (Ekspertės komentaras)

    2019-04-16
    Į mūsų klausimus atsako psichologė Svetlana RAGELIENĖ. – Ką rodo naujausia patyčių statistika? Ar daug žmonių patiria patyčias? – Patyčių patyrimo mastą Lietuvoje patvirtina kas ketverius metus atliekamo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) naujausio 2016 m. tyrimo rezultatai. Lietuvoje patyčių paplitimas tarp vaikų ir paauglių, lyginant su kitomis 43-imis tyrime dalyvavusiomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis, yra didžiausias. Patiriamų patyčių lygis per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje, iki tol buvęs stabilus, ėmė mažėti (nuo 29 iki 27,8 proc.). Nors emocinį smurtą patyrusių vaikų sumažėjo, tačiau patyčių mastas šalyje vis dar išlieka aukštas (nukenčia kas ketvirtas vaikas). – Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie patyčias, jų prevenciją. ...
  • Jei vaikas pasakoja jums apie skriaudą – prašo pagalbos

    2019-04-16Jei vaikas pasakoja jums apie skriaudą – prašo pagalbos
    Kovas paskelbtas sąmoningumo didinimo mėnesiu „Be patyčių“. Kartu su pagalbos vaikui ir šeimai įstaigomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė praktinių patarimų, kaip užbėgti patyčioms už akių, rinkinį. Kalbėkitės su savo vaikais. Per tokius pokalbius su vaiku išsiaiškinsite, ką jis mano apie patyčias, tai bus gera proga pasakyti savo nuomonę ir paaiškinti, kaip galima bendrauti be agresijos. Atidžiai išklausykite, kai vaikas išsipasakoja rūpesčius. Dažnai bendraukite su mokytojais, nepraleiskite tėvų susirinkimų. Prisidėkite prie patyčių, smurto prevencijos mokykloje veiklos, paaiškinkite agresyvaus elgesio žalą ir padarinius, raskite laiko pakalbėti su vaiku apie agresyvias scenas, kurias jis mato žiūrėdamas televizorių, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ar pamato mokykloje. ...
  • Dėl nutukimo iš vaikų tyčiojasi ir tėvai

    2019-04-16Dėl nutukimo iš vaikų tyčiojasi ir tėvai
    Tyrimai rodo, kad turintys antsvorio vaikai labai dažnai patiria patyčias: 37 proc. atvejų – šeimoje, pirmiausia iš savo tėvų. Negražių žodžių dėl savo išvaizdos jie išgirsta netgi dažniau iš mamų nei tėčių. Pirmiausia tėvai, mokytojai ir medikai, bendraudami su vaikais ar suaugusiais žmonėmis, kurie turi antsvorio, turėtų negilinti nutukimo stigmos: nesmerkti, nesiekti įskaudinti, o aiškinti ir padėti. Į žmogų, kuris turi antsvorio ar serga nutukimu, dera kreiptis vartojant tinkamus žodžius, akcentuoja Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Žana Antonova. Pasak specialistės, žmogus, turintis antsvorio, neretai turi daug psichologinių, emocinių problemų, kurias linkęs slėpti. Ugdymo, švietimo įstaigų aplinka taip pat ne visada ...
  • Kaip atpažinti patyčias?

    2019-04-16Kaip atpažinti patyčias?
    Apie patyčias vaikai paprastai vengia kalbėti, neskuba pranešti tėvams ir mokytojams, nes tai nemaloni patirtis, be to, ko gero, daugelis mano, kad patys kalti, jog sulaukia patyčių… Dėl patyčių net susergama… Asta, prisimindama savo mo-kyklinius metus, pasakoja apie ignoravimą: kai visa klasė rengia vakarėlį, bet nekviečia tik tavęs vienos… Sužinai tik po visko, kad kažkas vyko. Ji taip pat sulaukdavo pašaipių replikų, nes buvo apkūnoka. Aušra pasakoja, kad bendraklasį mokytoja užsipuolė per pamoką sakydama, kad jeigu šis nesimokys, tai kaip ir jo motina turės dirbti „skuduryne“ pardavėja… Gimnazistė trečiokė Emilija pasakoja apie jos bendramokslį Simą, kuris yra kitoks nei kiti, labiau nervingas, užsiplieskiantis, taigi ...
  • Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

    2019-04-16Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)
    (Pradžia Nr. 37) Vystytis viešajam transportui nepadėjo ir tai, jog 1924–1926 metais Lietuvoje vis dar nebuvo nė vienos (!) viešos degalinės. Kaip rodo to meto statistika, 1922 metais Lietuvoje tebuvo 155 automobiliai (101 iš jų – Kauno apskrityje, 13 – Šiaulių apskrityje, 11 – Vilkaviškio apskrityje, likusieji – kitose apskrityse). Keleivius vežantiems automobiliams anuomet mūsų krašte teko konkuruoti ne tik su geležinkeliu ar vežikais, bet ir savotiška „konke“ – arklių traukiamu siaurojo geležinkelio vagonu. Tokia transporto priemonė dar 1923 metais vežiojo žmones iš Marijampolės į Vilkaviškį. Kaip rašoma laikraštyje „Krašto balsas“ (1923-01-12), „tarp Marijampolės ir Vilkaviškio vaikščioja siaurasis gelžkelis, kuriuo važinėja vienas arklių ...
  • „Daugiau lengvo džiazo gyvenime…“

    2019-04-16„Daugiau lengvo džiazo gyvenime...“
    Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje praėjusią savaitę įvyko susitikimas su dvasininku, poetu, eseistu Benu Lyriu. Benas Lyris – jau visiškai prigijęs kunigo Audriaus Martusevičiaus pseudonimas, kuriuo jis žinomas kaip kūrėjas, eseistinių minčių reiškėjas. Savo dvasiniais patyrimais, išmintimi ir poetiniu talentu jis dalijasi leidžiamose knygose (į Marijampolę buvo atvykęs pristatyti jau trečios, kuri vadinasi „Tavo meilė – mano akys“. Dar yra išleidęs knygas „Mano popierius – Tavo širdis“ ir „Liturgija meilės“). Dvasininkas dažnai yra kviečiamas į susitikimus, įgijęs didelį populiarumą – pirmiausia jį pelnė savo minčių raiška bendraudamas su žmonėmis ir socialiniuose tinkluose. Plati šio kunigo gerbėjų auditorija rodo, kad tikras dvasingumas, ...
  • Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

    2019-04-16Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)
    (Pradžia Nr. 37) Tais pačiais 1914 metais, kaip rašo istorikas Benjaminas Mašalaitis, pradėjo kursuoti autobusas maršrutu Marijampolė–Virbalis (benjamino.blogas.lt). Po karo, 1919–1920 metais, bandyta pradėti reguliarų autobusų eismą tarp Kauno ir Marijampolės, taip pat tarp Kauno ir Alytaus, tarp Kauno ir Utenos. Laikraštis „Lietuva“ 1919 m. liepos 4 d. numeryje informavo apie pradėjusius važinėti „keleivių automobilius“ tarp Kauno ir Suvalkų. Jie iš Kauno išvykdavo antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais 8 val. ryte, o iš Suvalkų – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais 10 val. ryto, kelionėje užtrukdavo 6–7 valandas. 1920 metų vasario 13-osios laikraštyje „Lietuva“ buvo išspausdintas tokio turinio skelbimas: „Automobilių važinėjamoji kontora praneša gerbiamajai publikai, kad nuo ...
  • Smagios istorijos apie… istoriją (Teatras)

    2019-04-16Smagios istorijos apie... istoriją (Teatras)
    Ar buvote kovo 27-ąją mūsų dramos teatre? Jei ne – nepajutote ypatingos nuotaikos, kuri būna tik išskirtinėmis dienomis – per premjerą ar šventę. Buvo žadėta intriga: kad Tarptautinės teatro dienos proga marijampoliečiai išvys „šmaikštų ir linksmą vaidinimą apie Marijampolę“. Jau besirenkančius žiūrovus sveikino puiki muzika ir ypatingai pasipuošę teatro žmonės – tie, kas nebuvo įpainiotas į „Kačių kiemelio istorijų“ pinkles. Pastarieji, sakė vienas šmaikštuolis, atseit pabandęs pažvelgti ten, kur negalima, drebėjo susispietę į krūvą ir su niekuo nenorėjo bendrauti… Bet gal perlenkė, nes kai scena nušvito ir viskas prasidėjo, to jų drebulio lyg ir nepajutome. O štai prakaitą pabaigoje, kai ...
  • Būtinybė ir galimybės mokytis nuolat

    2019-04-16Būtinybė ir galimybės mokytis nuolat
    Gebėjimai naudotis šiuolaikinėmis medijomis ir informacijos ištekliais šiandien – reikšminga kasdienybės dalis. Vaikai nuo pat gimimo auga kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kitų technologinių naujovių aplinkoje. Vyresnės kartos žmonėms tai nėra savaime suprantami dalykai, supę juos nuo lopšio, todėl išmanyti skaitmeninio pasaulio subtilybes, naudotis jo teikiamomis galimybėmis nėra taip paprasta. Reikia mokytis, domėtis. Skaitmeninio raštingumo išmanymas padeda neprarasti ryšio su jaunimu, rasti bendrą kalbą su naująja Z karta. Mokytojams kyla dar didesnis uždavinys – ugdyti jaunosios kartos kritinį mąstymą, kaip būtiną sąlygą kuo veiksmingiau naudotis medijų ir informacijos teikėjų sudarytomis galimybėmis, skatinti mokinius suprasti svarbius kritinio mąstymo aspektus. Tad pedagogams būtina ...
  • Kam reikalingas medijų informacinis raštingumas?

    2019-04-16Kam reikalingas medijų informacinis raštingumas?
    Medijų tyrinėtojai teigia, kad šiuolaikinis žmogus gyvena tarsi dvejuose pasauliuose – tikrovės ir medijų. Negalėdamas ko nors realizuoti, patirti realiame gyvenime, individas kartais savo viltis siekia įgyvendinti medijų pasaulyje. Todėl svarbu nepasiduoti iliuzijai, kad medijos yra absoliučiai teisingas socialinės tikrovės atspindys, mokytis atskirti tiesą. Poreikiai augo kartu su technologijų vystymusi Pasak Švietimo centro metodininkės, informatikos inžinerijos magistrės, informacinių technologijų mokytojos Vidos Undzėnienės, norint išsiugdyti gebėjimą tinkamai vertinti komunikavimo priemonių perduodamą informaciją, reikalingi medijų ir informacinio raštingumo pagrindai. Juos turėdamas žmogus suvokia, kad informacijos pateikimas nėra tiesiog veidrodinis įvykių, aplinkos, pasaulio atspindys, nes dažnai kiekvienas informacijos teikėjas savaip konstruoja informaciją. Išmanant informacinį ...
  • „Kačių kiemelio istorijos“ (Premjera)

    2019-04-16„Kačių kiemelio istorijos“ (Premjera)
      Taip vadinosi smagus spektaklis, į kurio premjerą Tarptautinės teatro dienos proga marijampoliečius pakvietė Dramos teat-ras. Miesto istorija, netradiciškai papasakota, sukėlė ovacijas, o spektaklio dalyviai ir visa kūrybinė grupė paskendo gėlėse. Plačiau apie šią premjerą – kitos savaitės „Suvalkietyje“. „Suvalkiečio“ informacija Romo LINIONIO nuotrauka
  • Tas retas žanras – akvarelė… (Parodos)

    2019-04-16Tas retas žanras – akvarelė... (Parodos)
    Nustebote? Pasirodo, tikrai: akvarelės technika yra viena sudėtingiausių, o jei kam atrodo atvirkščiai – tegul pabando… Tik nežinančiam visų subtilybių atrodo, kad dirbti yra taip pat lengva, kaip žiūrėti ir grožėtis… Todėl akvarelės parodos, lyginant su kitais žanrais, yra retos, o didelė ekspozicija visada – didelis džiaugsmas. Apie tai bei kitus įdomius dalykus išgirdo susirinkusieji į 7-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ parodos atidarymą Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius, ne pirmą kartą marijampoliečiams dovanojantis vertingas ekspozicijas, šį kartą atvežė dalį minėtos bienalės darbų. Kauno skyriaus pirmininkas Eugenijus Nalevaika (irgi akvarelininkas) bei parodos koordinatorė Jovita Nalevaikienė sakė, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.