Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Bažnytinėse knygose – neįkainojami lobiai (Ieškojimai ir atradimai)

Rimvydas Urbonavičius sako, kad jam, kaip istorikui, džiugu ne tik dėl savęs – senuosiuose raštuose dar slypi daug neatrastos informacijos... Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos„Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip sužinotume daugelį pas mus vykusių dalykų, jei praėjusiais amžiais popieriuje, o anksčiau kitose medžiagose, nebūtų buvę užrašyta tai, kas vyko, – sako Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius. – Kalbant konkrečiai – sunku pervertinti Bažnyčios nuopelną dėl to, kad nuo seniausių laikų kruopščiai buvo vedamos bažnytinės knygos: gimimų, vedybų, krikštynų, mirties… Iš jų sužinome ne tik patį faktą ir datą – galime rasti daugybę šalutinių, tarsi nereikšmingų, bet iš tiesų labai svarbių dalykų, į kuriuos gilindamiesi, juos gretindami, ypač – žinodami istorinį foną susidarome vaizdą apie vieno ar kito meto, konkrečios vietovės ir čia gyvenusių žmonių situaciją, įvykius.“
Apie bažnytines knygas kalbėjome neatsitiktinai: jau nuo vasario archyve skaitmeninamos Vilkaviškio vyskupijos bažnytinės knygos. Tai prieš ketvertą metų įvykusio gražaus ir labai reikalingo Lietuvos vyskupų konferencijos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos susitarimo rezultatas. Kaip sakė R. Urbonavičius, darbas šalyje vyksta jau seniai, dabar atėjo eilė ir mūsų vyskupijai. Jis tik apgailestavo, kad istorijos vingiuose labai daug ne tik šių knygų, bet ir kitų šio krašto archyvinių vertybių prarasta – sudegė per gaisrus, pateko svetur. Priskaičiuojama apie 400 Vilkaviškio vyskupijos parapijų knygų, jas atsargiai varto ir į šiuolaikines technologijas perkelia trys skaitmenintojos, priklausančios projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ komandai. Rasa Gurčytė, Daina Karlonaitė ir Viktorija Sketerytė darbuojasi jau ne pirmoje vietoje ir sako, kad net dar nepradėjus gilintis neretai jau matyti, kaip vieno Lietuvos regiono bažnytinės knygos skiriasi nuo kito. Štai pas mus jos lengvai vartomos, lengviau dirbti, nes nesutvirtintos virvutėmis kaip kitose vietose – verčiant tokių lapus reikia ir kantrybės, ir laiko. Šiaip jau kantrybės reikia bet kokiu atveju, tačiau moterys jos turi. Kita vertus, jos nedirba kaip automatai – sako, pačioms įdomu ir smalsu, ką atras atvertusios dar vieną knygą, kokias istorijas slepia šis kraštas.
Štai taip, taupiai, be paraščių, buvo viskas surašoma – skaitmenoje viskas turi būti matoma.„Seniai domiuosi istorija – ir savo krašto, ir kitų, o šiose knygose tiek daug randi… Čia neišsemiami šaltiniai – sužinai ne tik faktus, bet paaiškėja pavardžių, vardų kilmė, jų raida: polonizacija, rusifikacija, santvarkų kaita pavardes vertė keisti, kiti keitė jas patys dėl savų motyvų… Štai apie vietovardžius sukurta visokiausių legendų, o beverčiant knygas paaiškėja, kad kokio kaimo pavadinimas kilo nuo čia įsikūrusio žmogaus vardo ar pavardės – nebuvo jokių stebuklų… Pačios seniausios knygos, kurias vartėme – 1629–1700 metų, o Vilkaviškio vyskupijos – 1898 metų aplinkraščiai. Buvo rašoma lotyniškai, paskui lenkiškai. Beje, Vilniaus krašto lenkų kalba palyginus su šio krašto atrodo kaip visai kita kalba. Lietuviški įrašai atsirado atkūrus Nepriklausomybę 1918 metais, bet kartais ankstesniuose įrašuose randi lietuvišką raidę arba kokiame XVII amžiuje – galūnę „-as“… Smagu. Šios knygos pasakoja ir didžiąją istoriją – karai, epidemijos (taip pat ir maras), sukilimai, ir atskirų parapijų, šeimų istorijas, nes tuokiantis ar krikštijant būdavo užrašoma daug informacijos apie žmones, net smulkmenos. Štai Garliavos didikas (beje, šios parapijos knygos itin švarios, gražios) Juozas Godlevskis dažnai būdavo krikštatėviu, tačiau savo vaikų čia nekrikštijo – matyt, važiuodavo į kitus dvarus…“
Rasa Gurčytė sako, kad kolegos galėtų rengti konkursą: užsimerkę, tik palietę gali atspėti, kurio laikmečio viena ar kita knyga. Jos visos skirtingos, ir tik džiaugtis šiandien galima, kad tiek popierius, tiek rašalas buvo ypatingos kokybės, nes atlaikė šimtmečius – ir ne steriliose saugyklose (kuo arčiau mūsų dienų, tuo kokybė prastesnė). Nežiūrint visko, tenka elgtis atsargiai, kartais saugant, kad lapai tiesiog nesutrupėtų, o prie plonos knygos tenka sėdėti ilgiau, nei prie storos – dėliojant po gabalėlį.
Rimvydas Urbonavičius džiaugiasi šiuo projektu – ir todėl, kad tai, kas glūdi tose knygose ir buvo ne kiekvienam prieinama, o dabar bus atvira ne tik istorikams (tarkime, ir ieškantiems savo giminės šaknų). Svarbiausia, kad viskas bus užfiksuota ir apsaugota nuo sunaikinimo: turime nemažai pavyzdžių, kai ir mūsų dienomis supleška ir bažnyčios, ir vienuolynai su visomis vertybėmis. „Praradimai milžiniški ir, svarbiausia, prarandama negrįžtamai. Materialų daiktą dar gali kažkaip atgaminti, o čia… Jei pas kolekcininką yra kokia sena knyga – džiaugsmas jam pačiam, bet tikroji jos vertybė, manau, tada, kai ja dalinamasi. Panašiai ir šiuo atveju.“
Beje, projektas bus baigtas kitais metais – tada bus galima susipažinti su septynių vyskupijų bažnytinėmis knygomis – iki 1921 metų. Pagal asmens duomenų apsaugos reikalavimus, viešinti galima praėjus 100 metų nuo duomenų paskelbimo…

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Liudvinavo bibliotekoje – paroda „Iš širdies į širdį“

    2019-03-19Liudvinavo bibliotekoje – paroda „Iš širdies į širdį“
    Liudvinavo bibliotekoje nuo vasario 20-osios iki balandžio 2-osios veikia Loretos Dzemijonaitės-Feitušienės rankdarbių paroda „Iš širdies – į širdį“. Ją autorė skiria miestelio 300 metų jubiliejui ir mažosios kultūros sostinės metams paminėti. Tik dalis darbų Pasak parodos iniciatorės, Liudvinavo bibliotekininkės Vilijos Zabielienės, eksponuojami daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujantys darbai. Tai vąšeliu, virbalais nertos staltiesės, megztos suknelės, palaidinukės, sijonai, šalikai, skarelės, vilnos vėlimo, odos, sutažo, karoliukų vėrimo darbai. „Jų autorė Loreta – be galo darbšti, kūrybinga, veikli, Liudvinavo bibliotekos lankytoja. Ji neabejinga ir knygnešystei. Ne tik pati randa laiko knygoms, bet jomis aprūpina neįgalius, senyvus žmones“, – pasakojo V. Zabielienė. Bibliotekininkė džiaugiasi, kad į biblioteką ...
  • Kultūrinis startas: „Laisvės vardas – Marijampolė“

    2019-03-19Kultūrinis startas: „Laisvės vardas – Marijampolė“
    Šio moto tikriausiai dar nepamiršo daugelis marijampoliečių: su juo prieš penkerius metus minėjome Marijampolės vardo sugrąžinimo miestui 25-erių metų sukaktį. Tikėtina, kad šiemet jį ir vėl kartosime. Gal net dažniau nei prieš penkerius metus, nes šiemetė sukaktis – apvali. Jau trisdešimtoji. Antradienį Marijampolės savivaldybėje šia proga surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, taip pat prieš trisdešimtmetį politiniuose sūkuriuose aktyviai dalyvavę tuomet gimusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) aktyvistai Stasys Daugėla ir Vytautas Šneideris. Beje, abu prisipažino šiandien šiek tiek atsitolinę ir nuo politinių batalijų, ir nuo Marijampolės, tačiau atidžiai domisi ...
  • Užmaskuota propaganda gali sklisti ir iš jautrių istorijų: kaip atskirti?

    2019-03-12
    Propaganda nėra toks jau nekaltas reiškinys, jos poveikis – labai užmaskuotas, o tikslas – manipuliuoti žmonėmis, jų mąstymu ir ypač – jausmais. Apie tai „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose įdomiai pasakoja šios dienos pašnekovas dr. Viktoras Denisenko – ekspertas, daug gilinęsis į šią temą, pasirinkęs ją net ir savo disertacijai. Atrodytų, ką čia reiškia atskirti, kur melas, o kur tiesa. Bet taip nėra. Propaganda, nors orientuota labiau į jausmus, siekia paveikti žmonių mąstymą. Kai kuriose medijose viešinamose istorijose propaganda subtiliai užmaskuota. Politinė propaganda, sklindanti iš Rusijos – o ji pasaulyje laikoma vienu didžiausių propagandos šaltinių – gali būti atviresnė, kuomet siekiama atvirai diskredituoti ...
  • 1968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse

    2019-03-121968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse
    Prieš pusę amžiaus, ankstyvą 1968 metų rugpjūčio 21 dienos rytą, Varšuvos sutarties organizacijos šalys su Sovietų sąjunga priešakyje pradėjo operaciją „Dunojus“, nukreiptą prieš tuometinės Čekoslovakijos vadovybę. Maskvos nerimą anuomet sukėlė Prahos vykdoma liberalizacijos politika, dar žinoma „Prahos pavasario“ vardu, kuri galėjo suteikti žmogiškų bruožų Čekoslovakijos komunistiniam režimui. Sovietų sąjungoje tokia pernelyg nepriklausoma politika buvo įvertinta kaip „buržuazinė“ ir „kontrrevoliucinė“, o iš tikrųjų kelianti grėsmę sovietinei įtakai. Tuometiniai įvykiai, kaip šiandien galima pasakyti, turėjo svarbią geopolitinę reikšmę. Sovietų sąjunga panaudojo represinius metodus prieš savo sąjungininkę, demonstruodama savo tikrąjį požiūrį į „draugystę“. Operacija „Dunojus“ parodė, jog Maskva žiūri į Rytų bloko šalis kaip ...
  • Parodoje – moterų svajonės

    2019-03-05Parodoje – moterų svajonės
    Šeštadienį Petro Kriaučiūno bibliotekos lankytojus pasitiko Marijampolės laisvalaikio centro pučiamųjų instrumentų ansamblio „Ransomedas“ atliekamos melodijos. Gausiam būriui draugų, bičiulių taip originaliai buvo pristatyta paro­da „Moters pėdsakuose slypinčios svajonės“. Pirmojo aukšto erdvėse išdėstyti keturių kūrybų moterų – marijampoliečių Loretos Zaleckienės, Giedrės Juodzevičienės, Virginijos Gelčytės ir vilkaviškietės Lauros Augustaitienės – darbai: tapyba, iliustracijos, aksesuarai, keramika. Vedžiodamos po salę autorės linksmai pristatė savo kūrybą. Didelio formato Giedrės drobėse – spalvingi, išraiškingi moterų port­retai, pasak autorės, kalbantys patys už save. Laura savo sukurtomis rankinėmis ne tik puošia moteris, bet tarsi neša džiugias žinutes. Virginija prisipažino Artūro Krutulio pamokyta pradėjusi „kepti molį“ – jos sukurti spalvingi keramikos ...
  • „Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko

    2019-03-05„Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko
    Šeštadienį šokio grupė ARABESKAS į Marijampolės kultūros centrą sukvietė savo gerbėjus, šokio mylėtojus. Nors koncertas buvo mokamas, žiūrovų tai neatbaidė – susirinko pilna salė. Pasak šokio kolektyvo vadovės Dainos Misiukevičienės, šis koncertas – tradicinis, rengiamas, kas dvejus metus. Pernai įvyko edukacinis šokio festivalis „Vizijos“, o šiemet savo darbą, kūrybą pristato „Arabesko“ kolektyvas, kuriame net trys šokėjų grupės. „Koncerto programai parengėme dvidešimt šokio kompozicijų, iš kurių kiekviena – tarsi maža istorija, pasakojimas ar žinutė, siunčiama iš širdies. Pristatėme net dešimt visiškai naujų šokio kompozicijų“, – pasakojo kolektyvo vadovė. Nuobodžiauti žiūrovui neleido puikūs pasirodymai, besikeičiantys įvairūs šokio žanrai ir kompozicijos. Koncertą paįvairino svečiai. Pasirodė Marijampolės ...
  • Tarsi pavasario lietus ant stiklo…

    2019-03-05Tarsi pavasario lietus ant stiklo...
    …kai dūkstantis kovo vėjas atgina linksmą debesį ir perplėšia nusibodusią pilką uždangą. Lašai ritasi stiklu ir atveria vaizdus… Daug erdvės, šviesos: švelnus potėpis, spalva – tarsi pridengusi iš vidaus sklindančią šviesą, iš skaidrios virstanti dar skaidresne. Linija – plona ir jautri, bet gražiai suvaldanti šį formų ir spalvų virpėjimą. Ir patys objektai, kuriems pavaizduoti toks subtilus akvarelės prisilietimas prie popieriaus atrodo labai netikėtai… „Gyvybės atrandu kasdienių, senųjų daiktų formose, jų smulkmenose. Kasdienės, subtilumu ir subrandinta tyla dvelkiančios detalės, tokios kaip mėtinio atspalvio senosios pašto dėžutės, pilnos neperskaitytų laiškų ar praviros nuvažiuojančio troleibuso durys, rašteliai, plazdantys vėjyje… Man šie fragmentai gyvi, ...
  • „Noriu, kad kalbėtų darbai“

    2019-02-27„Noriu, kad kalbėtų darbai“
    Taip sako jauna dailininkė marijampolietė Gabrielė Venckutė, kurios akvarelių ir tapybos paroda veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Būtent todėl nebuvo atidarymo – autorė sako nenorėjusi „lipti ant pjedestalo, o būti nematoma šalia ar už tų darbų, kad žiūrovas pajustų tuos dalykus, kuriuos jaučiu aš pati“. Labai subtilūs, nostalgiški darbai atspindi tai, ką matome ar matydavome kasdien – o iš tikrųjų pralėkdavome pro šalį. Mūsų aplinką, praeitį, išgyvenimus, paslaptis – tik reikia įsižiūrėti. Taigi – užsukite į Marijampolės kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galeriją ir pabandykite tai padaryti. Paroda veiks iki kovo 19 dienos, o plačiau apie jauną autorę ir jos ...
  • Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?

    2019-02-27Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?
    Vien iš to, kiek daug įvairios publikos susirinko į Ričardo Vaino kūrybos parodos atidarymą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, jau galima spręsti, kad autorius žinomas ir mėgiamas, kad naujoji ekspozicija intriguoja: o kas šį kartą? Nes tikrai nedažnai matome jo darbus, nors autorinių parodų sąrašas, kukliai pateiktas plakato kamputyje, atrodo solidžiai. Beveik trisdešimt pozicijų, darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje, jų yra įsigiję ir kitų šalių kolekcininkai… Marijampolėje ankstesnioji paroda taip pat šioje, tuomet dar labai naujoje, erdvėje buvo beveik prieš… penketą metų. Sunku patikėti? Laikas bėga greitai, o parodos pavadinimas „Akimirkos“ tarsi klausia: ar stabtelėsite tik ...
  • „Jau pliaupia meniškas lietus…“

    2019-02-27„Jau pliaupia meniškas lietus...“
    Nežinia, kada pirmą kartą jis sulijo Didlapių kaime (Vilkaviškio r.) gimusią Birutą Pėveraitytę, bet jau mokyklos suole ji ėmė braidžioti po žodžių ir eilučių pievas, rašyti eilėraščius ir apsakymus, kūrybiniai bandymai pasirodė spaudoje… Vis dėlto 1969 metais baigusi Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą pasuko kitokiu, konkretesniu keliu: į Kauno maisto pramonės technikumą. Dirbo įvairiose pramonės įmonėse, net meistre normuotoja statybų sektoriuje. Tolokai nuo poezijos… …Šį vasarį Biruta Pėveraitytė-Giraitienė švenčia gražų jubiliejų. O jo išvakarėse pasirodė dar viena eilėraščių knyga „Gulbės pienas“ – vienuoliktoji! Galbūt nustebs ne vienas: vieni dėl to, kad pirmoji pažymėta 2005-ųjų data, taigi autorei jau sulaukus amžiaus brandos, ...
  • „Mūsų žemė mena“

    2019-02-27„Mūsų žemė mena“
    Taip plenerinę savo darbų parodą pavadino Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ nariai. Nebe pirmus metus gyvuojantis kūrybingų žmonių sambūris, prasidėjęs nuo to, kad atsirado keletas norinčių tapyti moterų, išaugo ne tik narių skaičiumi. Jei palygintume su augalu, tai išsiplėtė jo šakos (padaugėjo žmonių, kuklūs pirmieji plenerai tapo tarptautiniais), o šaknys skverbiasi vis giliau į savo krašto žemę. Nes vieniems besidomint, o kitiems žinant daugiau, atsirado graži bendrystė. Ir ne vien tik gražūs gamtovaizdžiai ar vasaros gėlių margumynas, bet ir paslaptingi mistiniai dalykai, įspūdžiai, patirti protėvių palikimą saugančiose, ypatingos energetikos vietovėse ėmė atsispindėti kūryboje… Pernykštis pleneras, kuriame dalyvavo ir Lenkijos bei ...
  • Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei

    2019-02-27Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei
    Praėjusią savaitę Marijampolės kultūros centro fojė atidaryta paroda, kurią parengė Prahos miesto muziejus kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Į atidarymą atvykęs Čekijos Respublikos ambasados pirmasis sekretorius, misijos vadovo pavaduotojas Petras Vavra (Petr Vavra) pastebėjo, kad paroda – gražus abiejų valstybių bendradarbiavimo pavyzdys. Simboliška, kad ji Marijampolėje, mieste, kuriame gyveno ir mokėsi vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų dr. Jonas Basanavičius, atidaryta Vasario 15-ąją, 101-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse. Paroda Lietuvoje, Vilniuje, pristatyta pernai lapkričio 22 d., diena prieš J. Basanavičiaus gimtadienį. Marijampolėje ji bus eksponuojama iki kovo 16 d. Iš čia keliaus į Kauną. „Norime, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų susipažintų su ...
  • Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji

    2019-02-27Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji
    Vasario 16-osios išvakarėse marijampoliečiai turėjo progą sudalyvauti (Ne)pamokoje su profesoriumi Alfredu Bumblausku „Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ar Liepos 6-oji? Kuri mažiau svarbi?“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Susirinko itin gausus klausytojų būrys, kuriame buvo ir Lietuvos karių šauktinių, jaunesniųjų eilinių, ir mokinių, ir seniai mokyklos suolą palikusių piliečių. Visus juos atvedė meilė Lietuvai ir noras pasigilinti į jos istoriją. Profesorius nenuvylė, jo pamoka-nepamoka buvo labai įdomi, žaisminga, suteikusi kai kam daugiau, kai kam gal mažiau naujų žinių iš istorijos. A. Bumblauskas nepiktai pasišaipė iš suvalkiečių taupumo. Pasak jo, Vištytyje pastatytas genialus paminklas – visi trys garsūs vyrai ant vieno stulpo: Vytautas ant ...
  • Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)

    2019-02-27Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)
    „Labai džiaugiuosi, kad senjorai nebijo naudotis išmaniosiomis technologijomis, ir esu laiminga, kad galiu prie to prisidėti“, – sako Aušrinė Česnulienė, edukologijos bakalauro ir viešųjų ryšių magistrė, „Epale“ ekspertė Marijampolės regione. Ką daryti, kad internete būtumėte saugūs? Kad interneto aplinka būtų geresnė ir saugesnė, būtinas kiekvieno mūsų indėlis. Žmonėms būtina žinoti, ką daryti, jeigu internete susiduria su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar panašia informacija. Jeigu tai pastebėjote, praneškite interneto karštąja linija www.svarusinternetas.lt. Pranešimų anketos anoniminės. Dažnas apie elektroninį saugumą nesusimąsto tol, kol tai nepaliečia jo asmeniškai. Ką daryti, kad internete būtume saugūs? Pateiksiu ...
  • „Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“

    2019-02-27„Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“
    Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus. Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta – Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.