Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pasiskiepiję ir atsakingi žmonės erkių bijoti gali mažiau (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie erkes, jų sukeliamas ligas, pasekmes, gydymą ir prevenciją „Suvalkiečiui“ atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, skiepai nuo erkės įsisiurbimo neapsaugo, tačiau yra efektyviausia priemonė išvengti erkinio encefalito. Pašnekovės nuotrauka– Erkės – kas tai? Kokios erkės yra paplitusios Lietuvoje?
– Erkės – voragyviai, kurie išgyvena siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Lietuvoje labiausia paplitusios Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės. Jos – žmogaus, gyvūnų ir paukščių parazitai, galinčios platinti užkrečiamąsias ligas.
– Kokias ligas platina erkės? Kas turi didesnę riziką jomis susirgti?
– Svarbiausios ligos yra erkinis encefalitas, Laimo liga (boreliozė), bet taip pat erkės gali platinti tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę, riketsijozę, Q karštinę, babeziozę. Žmonės dažniausiai užsikrečia ir serga erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Užsikrėsti šiomis ligomis gali visi, tačiau didesnę riziką turi miško ir lauko darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kiti), grybautojai, uogautojai, kariai, medžiotojai, žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje.
– Kokias pasekmes sukelia erkių platinamos ligos?
– Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra sunkios infekcinės ligos. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc. Apie 40 proc. pacientų išsivysto liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai. Sergant Laimo liga, ypač laiku negavus gydymo, taip pat gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.
– Kokia erkių sukeliamų ligų susirgimų statistika Lietuvoje? Kiek ir kokių susirgimų registruota pastaraisiais metais?
– Erkinio encefalito statistika: 2018 m. – 384 atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 13,7 atvejo), 2019 m. – 711 atvejų (25,5 atvejo), 2020 m. 4 mėn. – 13 atvejų (0,5 atvejo).
Laimo ligos statistika: 2018 m. – 2293 atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 81,9 atvejo), 2019 m. – 3292 atvejai (117,8 atvejo), per 2020 m. 4 mėnesius – 205 atvejai (7,3 atvejo).
– Ar gyventojai yra linkę skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų? Kokia statistika Lietuvoje?
– Kol kas duomenų apie 2019 metus neturime. 2018-aisiais nuo erkinio encefalito iš viso buvo panaudota 128116 vakcinos dozių. Tai didesnės apimtys nei 2017 m. (126706 dozės).
– Kam patariama skiepytis nuo erkinio encefalito?
– Skiepytis nuo erkinio encefalito pirmiausia turėtų asmenys, priklausantys rizikos grupėms. Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis, todėl užsikrėsti ir susirgti yra didelė rizika visoje Lietuvos teritorijoje. Pati patikimiausia apsauga nuo šios ligos yra skiepai, todėl žmonės turėtų pasinaudoti šia galimybe ir būti saugūs dėl erkinio encefalito.
Asmenys, susidūrę su šios ligos pasekmėmis, gali geriausiai įvertinti skiepų naudą. Ko gero, neatsirastų nė vieno ligonio, turinčio liekamųjų reiškinių persirgus šia liga, kuris pasisakytų prieš šios ligos vakciną.
Skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito, tačiau nuo erkės įsisiurbimo – ne. Todėl net ir pasiskiepusieji gamtoje laiką leisti turėtų atidžiai.– Ką daryti įsisiurbus erkei? Kaip ją šalinti, kur kreiptis? Kokias klaidas žmonės daro dažniausiai?
– Pamačius įsisiurbusią erkę reikia ją kuo greičiau pašalinti. Erkę traukti reikia atsargiai, kad neliktų jos galvos ar straubliuko, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Sutraiškius erkę į žaizdą ir ant odos patenka dar daugiau potencialaus užkrato. Reikia suimti erkę pirštais ar pincetu kuo arčiau straubliuko ir staigiu judesiu truktelėti į viršų nesukiojant. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galva bei straubliukas. Jeigu vis dėl to straubliukas nutrūko, nereikia išsigąsti, tiesiog per kelias dienas jis pasišalins savaime. Jeigu žaizdelė supūliavo – reikia kreiptis medicininės pagalbos.
Kartais žmonės, pamatę įsisiurbusią erkę, ją tepa aliejais, kremais ir pan. To daryti nereikia, nes erkė gali dar giliau įsisiurbti į odą.
– Kokias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai ir įsisiurbia dažniausiai? Kodėl?
– Erkės dažniausiai prikimba prie pėdų, blauzdų ir po to nuropoja ten, kur randa tinkamiausią vietą įsisiurbti. Ant kūno jos ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų leng-viau įsisiurbti ir maitintis. Gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą.
Dažniausiai – į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
– Ar verta įsisiurbusią ir pašalintą erkę saugoti ir bandyti ją tirti?
– Erkę galima ištirti, bet naudos tyrimas daug neduoda. Net jeigu erkė yra užsikrėtusi, sukėlėjai galėjo ir nepatekti į organizmą arba jų galėjo patekti labai nedaug ir organizmas tiesiog juos sunaikino. Bet kokiu atveju po erkės įsisiurbimo reikia save stebėti, o atsiradus negalavimui kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Erkės yra ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei paukščių parazitai.– Kokie simptomai išduoda, jog žmogus galėjo susirgti Laimo liga arba erkiniu encefalitu? Kaip reikėtų reaguoti į simptomus?
– Svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir save stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
– Kaip gydomas erkinis encefalitas, Laimo liga?
– Nuo erkinio encefalito žmogus gydomas tik simptomiškai, vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.
Laimo liga gydoma antibiotikais. Imunitetas persirgus šia liga neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus.
– Ar skiepai apsaugo nuo erkių įsisiurbimo? Jei pasiskiepijusiam žmogui įsisiurbė erkė, kaip jam reikėtų elgtis – taip pat kaip ir nesiskiepijusiam žmogui? Ar tikrai skiepas 100 proc. apsaugo nuo erkių platinamų ligų?
– Skiepai nuo erkės įsisiurbimo neapsaugo. Jei pasiskiepijusiam žmogui įsisiurbė erkė, reikia ją pašalinti ir stebėti įkandimo vietą. Jei ant odos atsiranda plintanti dėmė, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl Laimo ligos diagnozavimo ar atmetimo. Tikimybė, kad pasiskiepijus nuo erkinio encefalito juo žmogus susirgs, labai maža. Retai, bet po skiepų gali ir nesusiformuoti imunitetas ligai. Kartais žmonės nebaigia viso vakcinacijos kurso arba neatlieka revakcinacijos – tuomet net ir skiepytas žmogus gali susirgti. Reikia nepamiršti, kad po dviejų pirmų erkinio encefalito vakcinos dozių imunitetas susiformuoja tik vieniems metams, po trečios – 3–4 metams, todėl revakcinaciją reikia atlikti kas 3–4 metai.
– Kur Lietuvoje erkės šiemet paplitusios labiausiai?
– Erkės paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau yra susiformavę gamtiniai židiniai, kur ligų sukėlėjų paplitimas yra didesnis. 2019 m. didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Didžiausias sergamumo Laimo liga rodiklis užregistruotas Tauragės, Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...
  • Tikslas – visapusiška pagalba sergantiesiems

    2022-11-16Tikslas – visapusiška pagalba sergantiesiems
    Cukriniu diabetu sergančiuosius marijampoliečius vienijantis klubas „Diabetikas ABC“, įsikūręs Marijampolėje, Bažnyčios g. 19, skaičiuoja 32-jus veiklos metus. 25-erius jam vadovaujanti Genovaitė Naidzinavičienė rūpinasi, kad sergantiesiems būtų prieinami pažangiausi gydymo būdai. Į klubą – išmokti valdyti ligą Genovaitė Naidzinavičienė naudojasi naujausiu cukraus matavimo prietaisu, tad telefone pamačiusi ypač mažą jo kiekį skuba gerti saldžią arbatą ir kreivė telefone tuoj pat pakilo. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos – Labai svarbu burti sergančiuosius, jų šeimos narius, atstovauti ir ginti jų teises, teikti socialines paslaugas, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, mažinti atskirtį nuo visuomenės, teikti informaciją ir konsultacijas aktualiais klausimais, – paklausta apie klubo tikslus sako G. Naidzinavičienė. ...
  • Marijampolėje planuojama turėti nuolatinę stovyklavietę sąjungininkų kariams

    2022-11-16Marijampolėje planuojama turėti nuolatinę stovyklavietę sąjungininkų kariams
    Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: „Marijampolė itin patogi vieta į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkams priimti“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos – Lietuvos kariuomenei Marijampolės miestas ir visa apskritis yra strategiškai svarbi vietovė dėl savo artumo Suvalkų koridoriui, sienos su Lenkija ir, atitinkamai, įeigos į Lietuvą taškų. Tradiciškai Marijampolėje buvo dislokuojami Lietuvos ir sąjungininkų logistiniai padaliniai, o nuo 2022 m. vasaros Marijampolės karinė įgula sustiprinta nauju koviniu vienetu – Vaidoto pėstininkų batalionu. Sprendimas Vaidoto batalioną laikinai perkelti į Marijampolę priimtas šią vasarą dėl operacinio reikalingumo, pasiruošimo dislokuoti papildomas sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, galimybės turėti lankstesnes kovinio rengimo sąlygas išnaudojant mažiau užimtus poligonus Kazlų ...
  • Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“

    2022-11-16Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“
    Lietuvos ir Lenkijos prezidentai spaudos konferencijoje Marijampolėje. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože, o vėliau abu vadovai lankėsi Marijampolėje įsikūrusiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Abiejų šalių vadovai svarstė, kaip apsaugoti šalis jungiantį vadinamąjį Suvalkų koridorių, kuris įtakingo Briuselio leidinio „Politico“ buvo pavadintas pavojingiausia vieta Europoje ir silpniausiu NATO tašku. – Tiek šioje sienos pusėje, tiek ir Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną savo žemės lopinėlį, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas G. Nausėda.Karo atveju ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.