Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pasiskiepiję ir atsakingi žmonės erkių bijoti gali mažiau (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie erkes, jų sukeliamas ligas, pasekmes, gydymą ir prevenciją „Suvalkiečiui“ atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, skiepai nuo erkės įsisiurbimo neapsaugo, tačiau yra efektyviausia priemonė išvengti erkinio encefalito. Pašnekovės nuotrauka– Erkės – kas tai? Kokios erkės yra paplitusios Lietuvoje?
– Erkės – voragyviai, kurie išgyvena siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Lietuvoje labiausia paplitusios Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės. Jos – žmogaus, gyvūnų ir paukščių parazitai, galinčios platinti užkrečiamąsias ligas.
– Kokias ligas platina erkės? Kas turi didesnę riziką jomis susirgti?
– Svarbiausios ligos yra erkinis encefalitas, Laimo liga (boreliozė), bet taip pat erkės gali platinti tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę, riketsijozę, Q karštinę, babeziozę. Žmonės dažniausiai užsikrečia ir serga erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Užsikrėsti šiomis ligomis gali visi, tačiau didesnę riziką turi miško ir lauko darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kiti), grybautojai, uogautojai, kariai, medžiotojai, žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje.
– Kokias pasekmes sukelia erkių platinamos ligos?
– Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra sunkios infekcinės ligos. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc. Apie 40 proc. pacientų išsivysto liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai. Sergant Laimo liga, ypač laiku negavus gydymo, taip pat gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.
– Kokia erkių sukeliamų ligų susirgimų statistika Lietuvoje? Kiek ir kokių susirgimų registruota pastaraisiais metais?
– Erkinio encefalito statistika: 2018 m. – 384 atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 13,7 atvejo), 2019 m. – 711 atvejų (25,5 atvejo), 2020 m. 4 mėn. – 13 atvejų (0,5 atvejo).
Laimo ligos statistika: 2018 m. – 2293 atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 81,9 atvejo), 2019 m. – 3292 atvejai (117,8 atvejo), per 2020 m. 4 mėnesius – 205 atvejai (7,3 atvejo).
– Ar gyventojai yra linkę skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų? Kokia statistika Lietuvoje?
– Kol kas duomenų apie 2019 metus neturime. 2018-aisiais nuo erkinio encefalito iš viso buvo panaudota 128116 vakcinos dozių. Tai didesnės apimtys nei 2017 m. (126706 dozės).
– Kam patariama skiepytis nuo erkinio encefalito?
– Skiepytis nuo erkinio encefalito pirmiausia turėtų asmenys, priklausantys rizikos grupėms. Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis, todėl užsikrėsti ir susirgti yra didelė rizika visoje Lietuvos teritorijoje. Pati patikimiausia apsauga nuo šios ligos yra skiepai, todėl žmonės turėtų pasinaudoti šia galimybe ir būti saugūs dėl erkinio encefalito.
Asmenys, susidūrę su šios ligos pasekmėmis, gali geriausiai įvertinti skiepų naudą. Ko gero, neatsirastų nė vieno ligonio, turinčio liekamųjų reiškinių persirgus šia liga, kuris pasisakytų prieš šios ligos vakciną.
Skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito, tačiau nuo erkės įsisiurbimo – ne. Todėl net ir pasiskiepusieji gamtoje laiką leisti turėtų atidžiai.– Ką daryti įsisiurbus erkei? Kaip ją šalinti, kur kreiptis? Kokias klaidas žmonės daro dažniausiai?
– Pamačius įsisiurbusią erkę reikia ją kuo greičiau pašalinti. Erkę traukti reikia atsargiai, kad neliktų jos galvos ar straubliuko, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Sutraiškius erkę į žaizdą ir ant odos patenka dar daugiau potencialaus užkrato. Reikia suimti erkę pirštais ar pincetu kuo arčiau straubliuko ir staigiu judesiu truktelėti į viršų nesukiojant. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galva bei straubliukas. Jeigu vis dėl to straubliukas nutrūko, nereikia išsigąsti, tiesiog per kelias dienas jis pasišalins savaime. Jeigu žaizdelė supūliavo – reikia kreiptis medicininės pagalbos.
Kartais žmonės, pamatę įsisiurbusią erkę, ją tepa aliejais, kremais ir pan. To daryti nereikia, nes erkė gali dar giliau įsisiurbti į odą.
– Kokias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai ir įsisiurbia dažniausiai? Kodėl?
– Erkės dažniausiai prikimba prie pėdų, blauzdų ir po to nuropoja ten, kur randa tinkamiausią vietą įsisiurbti. Ant kūno jos ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų leng-viau įsisiurbti ir maitintis. Gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą.
Dažniausiai – į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
– Ar verta įsisiurbusią ir pašalintą erkę saugoti ir bandyti ją tirti?
– Erkę galima ištirti, bet naudos tyrimas daug neduoda. Net jeigu erkė yra užsikrėtusi, sukėlėjai galėjo ir nepatekti į organizmą arba jų galėjo patekti labai nedaug ir organizmas tiesiog juos sunaikino. Bet kokiu atveju po erkės įsisiurbimo reikia save stebėti, o atsiradus negalavimui kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Erkės yra ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei paukščių parazitai.– Kokie simptomai išduoda, jog žmogus galėjo susirgti Laimo liga arba erkiniu encefalitu? Kaip reikėtų reaguoti į simptomus?
– Svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir save stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
– Kaip gydomas erkinis encefalitas, Laimo liga?
– Nuo erkinio encefalito žmogus gydomas tik simptomiškai, vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.
Laimo liga gydoma antibiotikais. Imunitetas persirgus šia liga neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus.
– Ar skiepai apsaugo nuo erkių įsisiurbimo? Jei pasiskiepijusiam žmogui įsisiurbė erkė, kaip jam reikėtų elgtis – taip pat kaip ir nesiskiepijusiam žmogui? Ar tikrai skiepas 100 proc. apsaugo nuo erkių platinamų ligų?
– Skiepai nuo erkės įsisiurbimo neapsaugo. Jei pasiskiepijusiam žmogui įsisiurbė erkė, reikia ją pašalinti ir stebėti įkandimo vietą. Jei ant odos atsiranda plintanti dėmė, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl Laimo ligos diagnozavimo ar atmetimo. Tikimybė, kad pasiskiepijus nuo erkinio encefalito juo žmogus susirgs, labai maža. Retai, bet po skiepų gali ir nesusiformuoti imunitetas ligai. Kartais žmonės nebaigia viso vakcinacijos kurso arba neatlieka revakcinacijos – tuomet net ir skiepytas žmogus gali susirgti. Reikia nepamiršti, kad po dviejų pirmų erkinio encefalito vakcinos dozių imunitetas susiformuoja tik vieniems metams, po trečios – 3–4 metams, todėl revakcinaciją reikia atlikti kas 3–4 metai.
– Kur Lietuvoje erkės šiemet paplitusios labiausiai?
– Erkės paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau yra susiformavę gamtiniai židiniai, kur ligų sukėlėjų paplitimas yra didesnis. 2019 m. didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Didžiausias sergamumo Laimo liga rodiklis užregistruotas Tauragės, Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...