Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pasiskiepiję ir atsakingi žmonės erkių bijoti gali mažiau (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie erkes, jų sukeliamas ligas, pasekmes, gydymą ir prevenciją „Suvalkiečiui“ atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, skiepai nuo erkės įsisiurbimo neapsaugo, tačiau yra efektyviausia priemonė išvengti erkinio encefalito. Pašnekovės nuotrauka– Erkės – kas tai? Kokios erkės yra paplitusios Lietuvoje?
– Erkės – voragyviai, kurie išgyvena siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Lietuvoje labiausia paplitusios Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės. Jos – žmogaus, gyvūnų ir paukščių parazitai, galinčios platinti užkrečiamąsias ligas.
– Kokias ligas platina erkės? Kas turi didesnę riziką jomis susirgti?
– Svarbiausios ligos yra erkinis encefalitas, Laimo liga (boreliozė), bet taip pat erkės gali platinti tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę, riketsijozę, Q karštinę, babeziozę. Žmonės dažniausiai užsikrečia ir serga erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Užsikrėsti šiomis ligomis gali visi, tačiau didesnę riziką turi miško ir lauko darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kiti), grybautojai, uogautojai, kariai, medžiotojai, žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje.
– Kokias pasekmes sukelia erkių platinamos ligos?
– Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra sunkios infekcinės ligos. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc. Apie 40 proc. pacientų išsivysto liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas, regėjimo sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai. Sergant Laimo liga, ypač laiku negavus gydymo, taip pat gali išsivystyti sunkios neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos.
– Kokia erkių sukeliamų ligų susirgimų statistika Lietuvoje? Kiek ir kokių susirgimų registruota pastaraisiais metais?
– Erkinio encefalito statistika: 2018 m. – 384 atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 13,7 atvejo), 2019 m. – 711 atvejų (25,5 atvejo), 2020 m. 4 mėn. – 13 atvejų (0,5 atvejo).
Laimo ligos statistika: 2018 m. – 2293 atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 81,9 atvejo), 2019 m. – 3292 atvejai (117,8 atvejo), per 2020 m. 4 mėnesius – 205 atvejai (7,3 atvejo).
– Ar gyventojai yra linkę skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų? Kokia statistika Lietuvoje?
– Kol kas duomenų apie 2019 metus neturime. 2018-aisiais nuo erkinio encefalito iš viso buvo panaudota 128116 vakcinos dozių. Tai didesnės apimtys nei 2017 m. (126706 dozės).
– Kam patariama skiepytis nuo erkinio encefalito?
– Skiepytis nuo erkinio encefalito pirmiausia turėtų asmenys, priklausantys rizikos grupėms. Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis, todėl užsikrėsti ir susirgti yra didelė rizika visoje Lietuvos teritorijoje. Pati patikimiausia apsauga nuo šios ligos yra skiepai, todėl žmonės turėtų pasinaudoti šia galimybe ir būti saugūs dėl erkinio encefalito.
Asmenys, susidūrę su šios ligos pasekmėmis, gali geriausiai įvertinti skiepų naudą. Ko gero, neatsirastų nė vieno ligonio, turinčio liekamųjų reiškinių persirgus šia liga, kuris pasisakytų prieš šios ligos vakciną.
Skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito, tačiau nuo erkės įsisiurbimo – ne. Todėl net ir pasiskiepusieji gamtoje laiką leisti turėtų atidžiai.– Ką daryti įsisiurbus erkei? Kaip ją šalinti, kur kreiptis? Kokias klaidas žmonės daro dažniausiai?
– Pamačius įsisiurbusią erkę reikia ją kuo greičiau pašalinti. Erkę traukti reikia atsargiai, kad neliktų jos galvos ar straubliuko, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Sutraiškius erkę į žaizdą ir ant odos patenka dar daugiau potencialaus užkrato. Reikia suimti erkę pirštais ar pincetu kuo arčiau straubliuko ir staigiu judesiu truktelėti į viršų nesukiojant. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galva bei straubliukas. Jeigu vis dėl to straubliukas nutrūko, nereikia išsigąsti, tiesiog per kelias dienas jis pasišalins savaime. Jeigu žaizdelė supūliavo – reikia kreiptis medicininės pagalbos.
Kartais žmonės, pamatę įsisiurbusią erkę, ją tepa aliejais, kremais ir pan. To daryti nereikia, nes erkė gali dar giliau įsisiurbti į odą.
– Kokias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai ir įsisiurbia dažniausiai? Kodėl?
– Erkės dažniausiai prikimba prie pėdų, blauzdų ir po to nuropoja ten, kur randa tinkamiausią vietą įsisiurbti. Ant kūno jos ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų leng-viau įsisiurbti ir maitintis. Gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą.
Dažniausiai – į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
– Ar verta įsisiurbusią ir pašalintą erkę saugoti ir bandyti ją tirti?
– Erkę galima ištirti, bet naudos tyrimas daug neduoda. Net jeigu erkė yra užsikrėtusi, sukėlėjai galėjo ir nepatekti į organizmą arba jų galėjo patekti labai nedaug ir organizmas tiesiog juos sunaikino. Bet kokiu atveju po erkės įsisiurbimo reikia save stebėti, o atsiradus negalavimui kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Erkės yra ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei paukščių parazitai.– Kokie simptomai išduoda, jog žmogus galėjo susirgti Laimo liga arba erkiniu encefalitu? Kaip reikėtų reaguoti į simptomus?
– Svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir save stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
– Kaip gydomas erkinis encefalitas, Laimo liga?
– Nuo erkinio encefalito žmogus gydomas tik simptomiškai, vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.
Laimo liga gydoma antibiotikais. Imunitetas persirgus šia liga neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus.
– Ar skiepai apsaugo nuo erkių įsisiurbimo? Jei pasiskiepijusiam žmogui įsisiurbė erkė, kaip jam reikėtų elgtis – taip pat kaip ir nesiskiepijusiam žmogui? Ar tikrai skiepas 100 proc. apsaugo nuo erkių platinamų ligų?
– Skiepai nuo erkės įsisiurbimo neapsaugo. Jei pasiskiepijusiam žmogui įsisiurbė erkė, reikia ją pašalinti ir stebėti įkandimo vietą. Jei ant odos atsiranda plintanti dėmė, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl Laimo ligos diagnozavimo ar atmetimo. Tikimybė, kad pasiskiepijus nuo erkinio encefalito juo žmogus susirgs, labai maža. Retai, bet po skiepų gali ir nesusiformuoti imunitetas ligai. Kartais žmonės nebaigia viso vakcinacijos kurso arba neatlieka revakcinacijos – tuomet net ir skiepytas žmogus gali susirgti. Reikia nepamiršti, kad po dviejų pirmų erkinio encefalito vakcinos dozių imunitetas susiformuoja tik vieniems metams, po trečios – 3–4 metams, todėl revakcinaciją reikia atlikti kas 3–4 metai.
– Kur Lietuvoje erkės šiemet paplitusios labiausiai?
– Erkės paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau yra susiformavę gamtiniai židiniai, kur ligų sukėlėjų paplitimas yra didesnis. 2019 m. didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Didžiausias sergamumo Laimo liga rodiklis užregistruotas Tauragės, Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...