Kaip užsikrečiama koronavirusu, kaip nuo jo saugotis, žmonės sužinojo ir išmoko greitai – vos per porą mėnesių, nors šis viruas, manoma, egzistuoja mažiau nei pusę metų. Apie erkinį encefalitą ir Laimo ligą žinome taip pat nemažai, o sergama šiomis ligonis ne vieną dešimtį metų. Deja, susirgimų išvengti nepavyksta.
Dažniau sergama Laimo liga
Pirmą kartą erkinis encefalitas kaip atskira liga paminėtas 1927 m., kai mokslininkas H. Šneideris aprašė iki tol nežinomą susirgimą, kurį vadino seroziniu epideminiu nežinomos etiologijos meningitu, reguliariai pasikartojančiu pavasarį ir ankstyvą vasarą. Pirmieji pranešimai apie Laimo ligos atvejus pastebėti 1975 metais JAV. Kaip jau daugeliui turbūt žinoma, nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Nuo Laimos ligos, deja, ne.
Nors gyventojai, sveikatos specialistai sako, kad efektyviausia erkinio encefalito prevencinė priemonė yra skiepai, noriai skiepijasi mažuma. Todėl ir susirgimų nepavyksta išvengti. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje registruoti 711 erkinio encefalito atvejų. Laimo ligos atvejų pastebėta daugiau – 3292.
Tikriausiai daugelis mūsų artimoje aplinkoje pažįsta žmonių, sirgusių erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Ne visi jų, ko gero, net galėtų paaiškinti, kur pasigavo užkrėstą erkę. Kai kurie net nežino, kada, kiek ilgai ir kurioje kūno vietoje ligą platinantis kraujasiurbys buvo įsisiurbęs.
Parsivežė ne tik grybų, bet ir užkrėstą erkę
Marijampolietė Vilija Laimo liga serga jau penkti metai. Moteris sako žinanti, kur pasigavo erkę – grybaudama miške. Ji labai mėgdavo grybauti ir į mišką rudenį vykdavo net kelis kartus. Parsiveždavo ne tik grybų – beveik visada ir kur nors įsisiurbusią erkę. Labai to nesureikšmindavo – tiesiog pincetu pašalindavo kraujasiurbę ir kurį laiką stebėdavo jos pažeistą vietą. Viskas tuo ir pasibaigdavo, tačiau lemtingąjį 2015-ųjų rugsėjį viskas buvo kitaip.
– Grįžusi iš miško, kaip visada, apsižiūrėjau visą kūną – nieko nebuvo. Po poros dienų šukuodamasi plaukus ant kaklo užčiuopiau tarsi spuogą. Pasirodo, tai buvo kraujo pritvinkusi erkė. Kaip įprasta, pašalinau ją pincetu. Viskas pavyko sėkmingai. Po poros mėnesių erkės įkandimo vietoje pastebėjau bėrimą. Tuo pat metu ėmė svaigti galva, atsirado raumenų skausmai. Kreipiausi į gydytojus. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad įsisiurbusi erkė kūne paliko pėdsaką – Laimo ligą. Buvo skirtas antibiotikų kursas, tačiau liga iš organizmo nepasišalino – ji nepagydoma, – savo istorija dalijasi pašnekovė.
Patirtis paskatino pasiskiepyti
Po antibiotikų kurso Vilijos būklė pagerėjo, tačiau bėgant laikui pasireiškė simptomai, būdingi antrai ir trečiai ligos stadijai. Skausmas atsirado juosmens, krūtinės ir pečių juostos srityje, vėliau prasidėjo širdies veiklos sutrikimai. Moteris jau žino, kaip kontroliuoti skausmus, tačiau gydymas – tik simptominis.
Kol nesirgo Laimo liga, Vilija daug sportavo. Dabar aktyvaus fizinio krūvio tenka atsisakyti, nes tuo metu moteriai trinka širdies veik-la, ima trūkti oro. Tiesa, į mišką ji eiti nenustojo. Tik skiria kur kas didesnį dėmesį drabužiams ir repelentams, renkasi mažiau tankų, spygliuočių mišką. Kol kas taktika veikia sėkmingai – iš miško pavyksta grįžti be erkių. Vis dėlto skaudi patirtis marijampolietę paskatino pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes pasigavus Laimo ligą, nereiškia, jog negali susirgti ir erkiniu encefalitu, o jis – daug pavojingesnis.