renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas ES atsakas

*Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti.

Kai kurie ekonomikos sektoriai, pirmiausia susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis gyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, kurių daugelis iš esmės užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą.

Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės – nuo esamo biudžeto lėšų ir paskolų iki biudžeto taisyklių švelninimo ar obligacijų supirkimo. Kovai su COVID-19 protrūkio padariniais pirmiausia bus pasitelkti nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų. Lietuvai iš šio krepšelio teks net 1,5 mlrd. eurų. Papildomas milijardas iš ES biudžeto skirtas ir kaip garantija Europos investicijų fondui, kuris per bankus užtikrina paramą smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taip tikimasi bent 100 tūkst. tokių įmonių Europoje suteikti 8 mlrd. eurų vertės paskolų.

153 mlrd. eurų siekiantis ES biudžetas sudaro vos apie 2 proc. visų ES valstybių biudžetų kartu sudėjus. Jis yra mažesnis už vienos vidutinio dydžio Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Belgijos ar Austrijos, biudžetą. Todėl nėra galimybių vien iš jo finansuoti reikšmingas visą žemyną apimančias ekonomikos skatinimo priemones. Europos Komisija jau krizės pradžioje pranešė išnaudojusi kiekvieną šiems metams numatytą biudžeto eurą.
Dėl to didžiausia dalis ES pagalbos bus teikiama paskolomis, taip pat leidžiant valstybėms lanksčiau planuoti išlaidas ir laikinai neribojant jų biudžeto deficito. ES turi geriausią įmanomą skolinimosi reitingą, todėl gali lengvai pritraukti lėšų rinkose ir palankiomis sąlygomis perskolinti jas valstybėms. Tikimasi nuo 2021 m. gerokai padidinti leidžiamą pasiskolinti sumą, kad valstybės dar dažniau naudotųsi šia galimybe.

Ne mažiau svarbu, kad kuo mažiau žmonių liktų be darbo. Balandį Europos Parlamentas patvirtino 100 mlrd. eurų vertės paskolų priemonę SURE, pagal kurią valstybės galės pasiskolinti lėšų tam, kad paremtų įmones, laikinai sumažinusias darbuotojų darbo valandų skaičių, ir taip padėtų joms išlaikyti darbuotojus.

Krizės metu geresnėje situacijoje atsidūrė eurą jau įsivedusios valstybės, tarp jų ir Lietuva. ES finansų ministrai dar tiksliai nesutarė kaip, tačiau šios šalys galės pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo paskolomis, kurių bendra vertė turėtų siekti per 240 mlrd. eurų. Savo indėlį į Europos ekonomikos gaivinimą toliau įneš ir Europos centrinis bankas, paskelbęs 750 mlrd. eurų vertės ūkio skatinimo programą, leisiančią supirkti ne tik ES valstybių, bet ir privačių įmonių obligacijas.

„Kalbame apie intervenciją, kuri iš viso verta beveik dviejų trilijonų eurų. Tai yra didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesnė net už Maršalo planą – programą, kuri padėjo mums atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo. Šios lėšos padės sustabdyti COVID-19 padarinius, prisidės prie tyrimų ir vakcinos nuo viruso kūrimo. Jos yra tinkamas šaltinis paremti mūsų ekonomiką ir socialinės apsaugos sistemą. Jos apsaugos darbo vietas ir verslus, užtikrins, kad nė viena šeima nebūtų palikta viena šiais sunkiais laikais“, – ES atsaką į krizę įvertino Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli.

Vis dėlto Europos Parlamentas suvokia, kad iki šiol priimtų priemonių nepakanka ekonominei krizei įveikti, todėl ragina valstybes susitarti dėl bendrų iš ES biudžeto garantuotų obligacijų išleidimo. Iki šiol šis klausimas ypač skaldė pietinių ir šiaurinių ES valstybių lyderius, o sutarti kol kas nepavyko.

Europarlamentarai įsitikinę, kad svarbiausiu kovos su ekonomine krize instrumentu turi tapti plataus užmojo būsimasis daugiametis 2021–2027 m. ES biudžetas, dėl kurio šiuo metu deramasi. Iš ES išstojus Jungtinei Karalystei, taupiosios Bendrijos šalys griežtai atsisakė prisiimti didesnę naštą ir palaikė kuklesnį biudžeto variantą. Vis dėlto po paskutinio ES lyderių susitikimo Europos Komisija buvo įpareigota pristatyti atnaujintą biudžeto projektą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Tikėtina, kad šis biudžetas bus gausesnis nei planuota.

Daugiametį ES biudžetą turės tvirtinti ir Europos Parlamentas. Jo pirmininkas D. Sassoli vasarį pabrėžė, kad Parlamentas yra pasiryžęs patvirtinti tik tokį biudžetą, kuris būtų pakankamai ambicingas ir atspindėtų žmonių lūkesčius.

Dovaidas Pabiržis
Užs. 512.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O dabar tik padūsaujame ją prisiminę. Tačiau kai kas šviesos sukaupė tiek, kad užteks ilgam laikui, rudens (ir galimai žiemos taip pat) pilkumui nuspalvinti – ne ...
  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ...
  • Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

    2020-11-07Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
    Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti. Dalijosi daugiau nei du milijonus Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 ...
  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų ...