Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas. Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur ...

Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno kūrinį, kurį anksčiau matėte tik galerijos lange arba su mažaisiais pasinerkite į edukacinius žaidimus, apie kurios tiesiog nebuvote girdėję. Pamatysite, kelionės pačios ateis į jūsų namus“, – šypsosi „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovė Snieguolė Valiaugaitė. Projektų vadovė priduria, kad virtualios kelionės ne tik yra puikus užsiėmimas karantino metu, bet ir pagalbinė priemonė planuojant keliones ateičiai. Kelios idėjos tam: 1. Leiskitės į ...

Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė. Loreta TUMELIENĖ Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų. Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų ...

Daugiau informacijos: https://www.spinduliokinas.lt/slaptasis-agentas-2 Kino teatrams sustabdžius veiklą, „Nepatogus kinas“ kviečia padėti jiems, kai tik tai bus įmanoma, vėl atverti duris. Įsigijus bilietą į virtualų filmo „Slaptasis agentas“ seansą, papildomą eurą galima skirti pamėgtai kino rodymo vietai palaikyti. „Kasmet su šeima per šventes susitinkame kino salėje, tad akcijos idėja ir kilo su noru, kad tradicija tęstųsi. Šiuo metu kino teatrai išgyvena itin sudėtingą metą, tad tikimės ir kiti festivaliai ar filmų platintojai paseks mūsų pavyzdžiu, kad pavasarį ir vėl galėtume susitikti prie didžiųjų ekranų“ – apie akciją pasakojo „Nepatogaus kino“ koordinatorė Judita Ragauskaitė. Prie akcijos prisijungė bene visi Lietuvos kino teatrai: „Romuva“, „Garsas“, „Minija“, „Dainava“, „Spindulys“, „Multikino“, „Kino deli“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Cinamonas“, „Skalvija“, „Kino Deli“, „Arlekinas KUFA“. Filmą bus galimybė išvysti „Nepatogaus kino“ virtualioje kino salėje ir namų kino platformose „Cgates“, „Žmonės Cinema“ bei „Kino fondas“. Šviesus “šnipų” filmas „Slaptąjį agentą“ žiūrovai vadina mieliausiu festivalio filmu. Aštuoniasdešimtmetį perkopęs Serdžio tampa šnipu, turinčiu išsiaiškinti, ar senelių namuose darbuotojai neišnaudoja gyventojų. Tačiau 83-jų pradėjus slaptojo agento karjerą yra ...

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus. Loreta TUMELIENĖ Asfaltas degalinės savininkui? Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų. Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip ...

Kelių remontavimo darbų sezonas oficialiai būdavo baigiamas lapkričio viduryje. Šiemet šiltesni nei įprastai orai gatvių, kelių tvarkymo, asfaltavimo darbus leidžia tęsti ir ilgiau. Tad ne vieno miesto gatvėje ar užmiesčio keliuose dar gali pamatyti dirbančią kelininkų techniką. Gatvių tvarkymo, kelių remonto darbai šiemet aktyviai vyko ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, iki šiol visi darbai dar nėra baigti, bet bendras rekonstruotų arba atnaujintų gatvių, kelių ilgis sudaro apie 10 kilometrų. Pėsčiųjų takų ar šaligatvių rekonstruota apie 3,5 kilometro. „Šiemet, kaip ir buvo minėta savivaldos rinkimų įsipareigojimuose, didžioji kelių remontų dalis keliavo į gyvenvietes. Pvz., Plutiškėse atnaujintos trys gatvės, kurių bendras ilgis apie du kilometrai. Jūrės miestelyje atnaujintos dvi gatvės, kurių bendras ilgis – apie 1700 metrų, o naujo šaligatvio – 900 metrų. Jankų miestelyje išasfaltuotos dvi gatvės, kurių bendras ilgis – 800 metrų, sutvarkytas 600 metrų šaligatvis“, – teigia M. Varaška. Meras, paklaustas, kokie šiemet patys svarbiausi gatvių, kelių infrastruktūros tvarkymo darbai, kurie buvo itin aktualūs gyventojams, padaryti ...

Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis. COVID-19 skyrius – pilnutėlis Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra. – Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki ...

Renginiams šiuo metu nevykstant, asmens duomenis, susijusius su COVID-19, aktyviausiai renka gydymo įstaigos – odontologijos, šeimos klinikos, ligoninės. Norėdami patekti pas gydytoją VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje taip pat esame prašomi pateikti įvairius asmens duomenis. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna sako, kad dauguma pacientų – supratingi ir duomenis pateikti nesipriešina. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais informacija būtų galima keistis aktyviau ir noriau. Didelių nepatogumų nesukelia Marijampolės ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasi įstatymų nustatyta tvarka. Pasak M. Čėsnos, ligoninė turi pakankamai patirties su BDAR reglamento įgyvendinimu, todėl duomenų, susijusių su COVID-19, rinkimas neišgąsdino ir nepatogumų nesukėlė. – Darbo padaugėjo, tačiau resursų kol kas tam turime. Visi – ir ligoninės darbuotojai, ir pacientai supranta, dėl ko ir kam tie duomenys renkami. Aišku, pasitaiko nepatenkintų, klausiančių, kam viso to reikia, tačiau stengiamės žmonėms paaiškinti, kad tai gali būti vertinga informacija valdant viruso plitimą, – tikino pašnekovas. Nors tenka skirti papildomo dėmesio ir darbo asmens duomenims rinkti ir tvarkyti, ...

Pakomentuoti asmens duomenų rinkimo procesą per pandemiją kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija). Jos specialistai atsakė, ar su COVID-19 susijęs asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas yra suderinamas su BDAR, taip pat paaiškino, ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pateikiant asmens duomenis per pandemiją to prašantiems subjektams. Nėra susijusių arba nesusijusių su COVID-19 BDAR nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis. Minėtų taisyklių tikslas yra apsaugoti fizinį asmenį, kai yra tvarkomi jo asmens duomenys, ir kartu užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą. Pastebėtina, kad BDAR papildomai asmens duomenis išskiria į specialių kategorijų asmens duomenis, t. y., atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis, biometrinius duomenis, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Taigi, asmens duomenys oficialiai nėra skirstomi į susijusius su COVID-19 ar nesusijusius. Rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis galima BDAR asmens duomenų tvarkymo nedraudžia, tačiau asmens duomenys, nepaisant to, ar ...

2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems subjektams atskleisti ne tik vardą, pavardę, gimimo metus ar telefono numerį. Mūsų prašoma pasidalinti informacija, susijusia su mūsų kūnu ir net judėjimo trajektorija. Tokius duomenis šiandien dalijame į kairę ir į dešinę. Situacija tampa paradoksali – turime ir saugoti, ir kartu atskleisti duomenis visiems, kas to paprašo. Užkimšo el. pašto dėžutes Su asmens duomenų tvarkymu susijusios anketos, įsigaliojus BDAR, ėmė tiesiog plūsti į gyventojų elektroninio pašto dėžutes. Visos organizacijos ir įmonės, su kuriomis anksčiau buvome turėję kokių nors reikalų ir kurios turėjo mūsų kontaktinę informaciją, buvo priverstos ...

Taip lakoniškai ir tuo pat metu – labai erdviai savo pirmą eilėraščių rinkinį pavadino kalvarijietis Tadas Simanavičius (leidykla „Trys žvaigždutės“). Jurgežerių apylinkėse gausioje šeimoje augęs, dabar jau seniai gyvenantis Kalvarijoje vyras, prisistatydamas skaitytojams, sako eilėraščius bandęs rašyti anksčiau, tačiau tikroji rašymo banga plūstelėjo praėjusias metais – tai tapo didžiausiu pomėgiu. Autorius rašo apie tai, ką mato aplink, kas jį džiugina, jaudina: gamtos grožį, artimus žmones ir jausmus jiems, laimę ir, žinoma, meilę… Kai kurie eilėraščiai labiau tiktų ir patiktų vaikams, kiti – tiems, kurie yra šalia ir suteikia gyvenimui pilnatvės. „Aušros vartai atverti visiems, kas nori,/ pro juos praeiti galime visi,/ ten yra labai gražiai sužydėję/ sodai,/ baltais žiedais prakvipę/ medumi“ („Vartai“). Optimistiškai nusiteikęs T. Simanavičius teigia: „Mes esame dar jauni, dar tikrai daug ką gyvenime galime nuveikti. Dėl to mano knygelė taip ir pavadinta – „Iš gyvenimo“. „Suvalkiečio“ informacija

Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * * * Supamės ant gyvenimo šešėlio,Bijom, kad neišjungtų šviesos – nukrisim.Vaikomės pavasario šviesą, Bijom, kad neišrėktų tiesos – Bus randų aukcionas…Bijom… Bijom,Bet glostom išplaktą dalgį…(Bijom ne dėl žolės…) Rita VOLTERAITIENĖ Iš knygos „Gatvių šlavėjas“ INesutinku, kad jau ruduo,Kodėl dangus staiga pravirko?Trankios perkūnijos ilgiuosIr žaibo mano akys ilgis. Į stiklą beldžiasi lašaiIr kužda: vasara praėjo.Raudoni saldūs obuoliaiLyg bučiniai jau pabyrėjo. Ruduo, tu liūdesį neši,Nostalgiją siunti į sielą.Kodėl ...

Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Bus teikiamos subsidijos ir paskolos Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau ...

Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Pasak jos, šis ...

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos. „Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į ...