Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gegužės 30 d. „Suvalkietyje“ skaitykite:

„Išvykstu optimistiškai nusiteikęs, kad naujoje vietoje laukia nauji įspūdžiai, nauji iššūkiai“, – sakė kun. V. Striokas.

 

 

Kiekviena parapija – kaip pirma meilė: joje lieka dalelė širdies
Birželio 7 dieną Višakio Rūdos šv. vysk. Stanislovo parapijoje savo tarnystę baigia parapijos klebonas Vidmantas Striokas. Klebonas vertinamas ir mylimas ne tik už dvasinį parapijiečių ugdymą, bet ir už iniciatyvas, didelius darbus visos savivaldybės gyventojams…


Kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį šiukšlės išvežamos – taip parašyta ir informacinėje lentoje, bet šios aikštelės Vasaros gatvėje naudotojai nepaiso to.

 

 

Stambiosios šiukšlės kaupiasi ir tai erzina žmones
Redakcija gavo marijampolietės Elvyros (vardas jos prašymu pakeistas) signalą, kad miestas skęsta šiukšlėse. „Prie pietinio miesto pakraščio Vasaros gatvėje išdygo stambiagabaričių atliekų aikštelė. Kokia gėda, gerai, kad sienos uždarytos ir miesto svečiai nematys, kokia čia netvarka“, – rašė moteris…


Atnaujinamas nestandartinis keturių butų daugiabutis buvo pastatytas 1850 metais.

 

 

Gražėja Marijampolės senamiestis: atnaujinamas XIX amžiuje statytas daugiabutis
Laikraščio puslapiuose nemažai rašome apie atnaujinamus Marijampolės daugiabučius. Gražėja miesto mikrorajonai, gerėja renovuotuose namuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė. Tebesitęsia Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa (Programa), pagal kurią šiam procesui gaunama valstybės parama, todėl nemažai senųjų daugiabučių gyventojų stengiasi suskubti pasinaudoti galimybėmis…


Kornelijos Baldauskienės aistra – papuošalų kūrimas ir tapyba neįprastais būdais.

 

 

Eksperimentai – ne tik mėgintuvėliuose…
Nenusakomi gyvenimo vingiai. Per jį daug ką patiri, išmoksti, pažįsti. Ir niekada nenurimsti – svajoji, ieškai. Tarsi iš niekur atsiranda noras daryti tai, ką net negalvojai sugebėsiantis. Taip nutiko ir kalvarijietei Kornelijai Baldauskienei…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai bendrauti. Beje, vėliau teko dirbti ir su jo dukra, kuri ilgokai buvo „Suvalkijos“ choro koncertmeisterė. Kai imdavomės mokytis Maestro parašytų kūrinių, visuomet sulaukdavome patarimų dėl vokalo technikos. K. Knoro kūriniai patinka ir klausytojams, ir choristams – jie melodingi, lengvai atliekami. Su „Suvalkijos“ choru iki šiol dainuojame K. Knoro „Suvalkiją“, „Neliūdėk“, kitus kūrinius, o su Šv. Cecilijos gimnazijos berniukais – „Rugsėjo varpelį“. ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – prieš 36-erius metus… Kaip nenumaldomai lekia laikas… Bet pirmosios bendros dainos užgimimo istorija atmintin yra įstrigusi ryškiai – taip, tarytum tai vyko visai neseniai. Atmenu, buvo 1980-ųjų ankstyvas pavasaris, berods – kovo pabaiga. Su naujų eilėraščių pluoštu vieną gražią saulėtą dieną nuėjau į anuometinę „Naujojo kelio“ redakciją. Pasitiko mane poetas Juozas Andriuškevičius, dirbęs tuomet redaktoriaus pavaduotoju; šnektelėjome apie kūrybą, pasiteiravo, ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais metais, patekusi į avariją, ilgą laiką nedirbau. Nustebino ir pradžiugino Jo telefono skambutis, apgailestavimas, kad taip ilgai sergu ir kvietimas kuo greičiau sugrįžti. Aš sugrįžau, bet… suspėjau tik į Jo laidotuves. Maestro K. Knoras mokėjo suprasti bet kurio amžiaus, išsilavinimo ar profesijos žmones, buvo įdomus, puikus pašnekovas, sugebantis įtraukti į pokalbį taip, kad galėdavai pamiršti greitai prasidėsiantį darbą, renginį ar susitikimą… Niekada ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. Kai kurios dainos buvo labai populiarios, netgi skambėdavo pageidavimų koncertuose. Dainų yra parašęs gal per 100. Su malonumu dalyvaudavo kompozitorių mėgėjų kursuose, apskritai buvo muzikai visiškai atsidavęs žmogus. Parėjęs iš darbo į namus sėsdavo prie pianino ir improvizuodavo arba kurdavo… Savo kūrybiniais gebėjimais džiugindavo ir kolegas – mielai rašydavo atskiriems žmonėms (kaip pavyzdžiui, L. Šepkui ir kitiems kolegoms) skirtas dainas ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei charizmatiškas solistas. Talentų gamta jam nepašykštėjo, tad žmonių atmintyje išliko ir kaip kompozitorius – jo dainos atliekamos iki šiol. Parašė per 100 dainų vaikams, solo atlikėjams, chorams ir ansambliams, sukūrė ciklą choreografijos ir muzikos pamokoms. Tobulinosi Kompozitorių sąjungos rengtuose konkursuose. Jo sukurtas dainas atliko profesionalai ir mėgėjiški kolektyvai. Kompozitorius rengdavo autorinius koncertus, o kartu su kolektyvais yra parengęs, pasak kolegų, ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. O didžiausia galimybė pasiekti studentų širdis – renginiai, skirti įvairioms mūsų šaliai svarbioms datoms ir progoms. Štai šį pavasarį skaitovai su programa vyko į Lenkiją – Punsko licėjuje, taip pat Dariaus ir Girėno gimnazijoje atliko Vasario 16-ajai skirtą programą. Su panašiomis programomis ne kartą vykta į Marijampolės senelių globos namus. Labai populiarūs Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ruošiami rašytojų, kitų iškilių asmenybių jubiliejiniai ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena kita tarybinė daina įsiterpdavo. V. Alenskas prisimena, kad kolektyvas mokykloje buvo labai stip­rus, siejamas draugiškų, kolegiškų ryšių. Turėta nemažai tradicinių renginių, būdavo pagerbiami ir jubiliatai. Apskritai buvo juntama ne tik tautiškumo dvasia, bet ir stiprus meninis tautinis sąjūdis – šventėms būdavo parengiamos specialios programos, nevengiama tautinių kūrinių. Jis prisimena, kad Šepkus buvo įžymi persona, gavęs valstybinę premiją už sukurtą vadovėlį. V. Viliūno įtaka jautėsi įvairiose srityse, jis tvarkė ir mokyklos muziejų, kur buvo kaupiama istorinė medžiaga. Stasė Alenskienė Kapsuko pedagoginėje mokykloje mokėsi 1964–1968 metais, baigė pradinio ugdymo ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė. Klasės auklėtoja pažintį su mumis pradėjo suorganizavusi ekskursiją po Suvalkiją: aplankėme J. Basanavičiaus tėviškę, V. Kudirkos gimtinę, piliakalnius, įvairias lietuviškumu alsuojančias kitas vietas. Prisimenu muzikos teorijos mokytoją J. Marcinkevičiūtę, kuri mane pakvietė prie pianino ir liepė groti gamą. Iki tol neteko lankyti muzikos mokyklos, neteko net prisiliesti prie pianino klavišų. Žiūriu į natas ir pradedu „groti“. Prakaitas žliaugia, klavišai vis „pabėga“, o mokytoja ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis. A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. Dabar manau, kad daugiausia tai buvo Vytauto Viliūno nuopelnas. Jis buvo tas kertinis akmuo – lietuviškumo dvasios, draugiškumo, humaniškumo atmosferos. Jis tai darė tarsi nežymiai, nesiafišuodamas, ypač vėliau, kai tapo direktoriaus pavaduotoju. Kaip vadovas suteikė mokyklai tokią dvasią. Ir kiti, aišku, prisidėjo. Beje, Viliūnas vėliau labai aktyvus buvo ir mieste, ir Sąjūdyje.“ Sirgo dėl lietuvių kalbos Karštas kalbos patriotas, geras lituanistas buvo ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti šie nominantai: Vaidas Karpavičius, Aldona Rauluševičienė, Viktorija Burinskaitė, Vaida Kelerytė-Burokienė, Neringa Lesetė, Austėja Kuršvietytė, Vilma Grinevičienė, Akvelina Paškauskienė, kurių darbai išsiskyrė iš kitų savo kokybe ir meniškumu. Pagrindinis prizas šiemet – kokybiškas išorinis diskas, kuris tikrai sutalpins visus fotografuojančiojo kūrybinius bandymus. Į redakcijoje surengtą apdovanojimų ceremoniją, deja, negalėjo atvykti nė viena iš nugalėtojų. A. Mikulionienė atsiuntė savo atstovę – marčią Jurgitą Mikulionę, o K. Giraitytei apie laimėjimą teko pranešti telefonu. Ji studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete architektūros inžineriją, yra trečio kurso studentė. Labai apsidžiaugė gera žinia, ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės būrelių pasiūlos. Dabar ir mažuose miesteliuose atsirado robotikos užsiėmimai, šokio būreliai, – tai, kuo anksčiau džiaugėsi didžiuosiuose miestuose gyvenantys vaikai“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas. Kaip ir pernai, kiekvienam neformaliojo švietimo veiklą lankančiam moksleiviui rekomenduojama suma – 15 eurų pasirinktai veiklai finansuoti. Ji, priklausomai nuo savivaldybės, gali svyruoti trečdaliu – vieno vaiko būreliui ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis lietuvis sovietmečiu sugebėjęs pasiekti tokių aviacijos aukštumų. Rimanto Stankevičiaus vardu pavadinta buvusi 2-oji vidurinė mokykla, kur jis mokėsi, mokyklos muziejuje saugomos lakūno relikvijos. Marijampolės aeroklubas, veikiantis 36 metus, žinomas ne tik Lietuvoje, bet savo pasiekimais garsus ir už jos ribų. Aeroklubas turi turtingą istoriją, tradicijas, jo darbuotojai – didžiulę patirtį plėtojant aviacinę veiklą, užtikrinant skrydžių saugumą. Aerodrome skraidoma įvairiais lengvaisiais, ultraleng­vaisiais ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. Burinskas prasitarė, kad savo sode turi įkūręs muziejų apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Vidmantas Kačergis, pamatęs surinktus turtingus ir įdomius eksponatus apie šiuos lakūnus, nusprendė, kad būtų įdomu visa tai parodyti ir Marijampolėje. Tuo metu „Fasai“ direktoriavęs Jonas Šeškevičius neprieštaravo, skyrė transportą, gamykloje buvo pagaminti stendai informacinei medžiagai. Lakūnų, perskridusių Atlanto vandenyną, minėjimas, vyko Marijampolės jachtklube. Susirinko apie ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos pasienyje buvo suimtas ir 1941 metais spalio 16-ąją nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Šiemet nuo šios tragiškos žūties praėjo 75 metai. Liūdna, bet reikia pripažinti, kad apie šį neeilinių gabumų žmogų, jo nuopelnus mokslui, aviacijai, pradėta kalbėti tik keleri metai prieš atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, 1988-aisiais. Iki tol net iš vietinių gyventojų mažai kas apie tai žinojo. Ilgą laiką jo tėviškė buvo ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių kol kas nemažai, juos atveža trys autobusiukai – net iš trijų savivaldybių. Vien netolimoje nuo Plutiškių Subačiškių gyvenvietėje vaikų daug – tai ir esami, ir būsimi moksleiviai (galime pasvajoti – kai kas gal ir būsimi ansambliečiai…) Kaip ir kitur, yra ir socialinės rizikos šeimų, yra įvairių problemų. „Bet abi mūsų socialinės darbuotojos veiklios, energingos, visus klausimus sprendžiame kartu su seniūnija, ...